Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-08 08:15

---

Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkės Danutės Viltrakienės pateikti skaičiai ir vertinimai išjudino kalbėti ir seniūnus, ir socialinius darbuotojus.

Autorės nuotr.

Ketvirtadienį Turizmo ir verslo informacijos centro salėje vos tilpo Savivaldybės įstaigų, administracijos padalinių, mokyklų vadovai, seniūnai, socialiniai darbuotojai, kaimo bendruomenių atstovai. Jie rinkosi pasitarti, kaip toliau dirbti prevencinį darbą su socialinės rizikos šeimomis, kaip bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą, kad šioje srityje pasijaustų pozityvūs poslinkiai.

Rajono meras A.Bagušinskas iš pat pradžių taikliai apibūdino šios srities situaciją: keleto metų analizė rodo, kad ji po truputį blogėja. Dabar priėmus sprendimus, numačius tikslus ir apjungus pastangas, po 2–3 metų būtų galima įvertinti bendro darbo rezultatus. Mero nuomone, šiai veiklai reikia ieškoti papildomų lėšų.

Šiuo metu rajone užregistruotos 287 socialinės rizikos šeimos, kuriose ypač bloga situacija. Jose auga 758 vaikai. Lyginant su 2000 metais galima būtų džiaugtis, kad tokių šeimų sumažėjo 97, bet iš tiesų tai tik dėl to, kad per tą laiką 101 šeimai apribota tėvų valdžia.

„Tai nėra išeitis, tai tik gelbėjimas vaikų, sprendžiant jų teisinę padėtį – suteikiant našlaičio statusą, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė Danutė Viltrakienė. Apie 70 šeimų, kurių vaikai apgyvendinti Globos grupėje, per pastaruosius porą metų tapo „įšaldytomis“, nes joms netaikoma aktyvi prevencinė priežiūra. Akivaizdi tokių šeimų degradacija, nauja karta kartoja tėvų gyvenimą, problemos įsisenėjusios, tokioms šeimoms suteikti pagalbą neįmanoma. 2004 metais Vaikų globos grupėje buvo apgyvendinti 56 vaikai. „Bet tai nėra problemos sprendimas“, – kartojosi D.Viltrakienė. Vieno vaiko globos grupėje išlaikymas per mėnesį kainuoja 910 litų, o kiek per metus? Pagaliau ir vaiko paėmimas iš šeimos nėra jo gelbėjimas – tik „gaisro gesinimas“.

Pareigūnė akcentavo, jog laiku pastebėjus vaiko, šeimos problemas, jas reikia iš karto spręsti jau pirminėje grandyje – seniūnijose – ir taip užkirsti kelią kitoms problemoms išaugti. Šitą darbą seniūnijose turėtų organizuoti seniūnai, įtraukdami bendruomenę, mokyklą, policijos, medicinos darbuotojus, sudarant mobilias grupes. Akivaizdu, kad pastaraisiais metais į mokyklas ateina daugiau vaikų iš sunkių socialinės rizikos šeimų. Jiems reikia pagalbos, ir čia svarbus mokyklų socialinių pedagogų vaidmuo.

Vaiko teisių apsaugos tarnybai pastaraisiais metais padaugėjo funkcijų teismuose, dėl užimtumo sunku dirbti prevencinį darbą. Pasak D.Viltrakienės, šiame darbe didele jėga galėtų būti Vilkaviškio savivaldybės bendruomenės vaikų teisių apsaugos taryba, kitos to paties tikslo savo veikla siekiančios visuomeninės organizacijos.

Švietimo skyriaus vedėjas Arūnas Serneckas paminėjęs įstatymus, kurie reglamentuoja šią sritį, priminęs kokios funkcijos pagal Savivaldos įstatymą deleguojamos seniūnijoms, sakė, palaikąs mintį, kad vaiko ir šeimos problema visų pirma turi būti pastebima vietoje – seniūnijoje, mokykloje.

Vedėjo nuomone, seniūnai ir kai kurie Savivaldybės padaliniai šią veiklą turėtų planuoti, nes jei to nedarome, tai kovojame su pasekmėmis. Tik planingas darbas įvertinant situaciją gali duoti rezultatų.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė sakė, jog šiuo metu 17 socialiai remtinų šeimų negauna pašalpų pinigų į rankas. Seniūnijų socialinio darbo organizatorės joms nuperka produktų, pataria, pamoko, kaip tvarkytis. „Tai yra papildomas ir sunkus darbas, bet reikalingas“, – vedėja kalbėjo apie tai, kad ieško naujų darbo formų padėti nesugebančioms tvarkytis šeimoms. Dviem prižiūrėti jau įsteigė po dalelę etato. Vedėja mano, jog išeitį galima būtų rasti plečiant lankomąją priežiūrą arba įsteigti rajone mobilią pagalbos grupę, kurioje dirbtų specialistai. Jie padėtų ant kojų atsistoti degraduojančioms šeimoms. Šią idėją palaikė Virbalio seniūnijos socialinio darbo organizatorė Aušra Masaitienė. Besiremdama savo dešimties metų darbo patirtimi ji teigė, jog nerimą kelia tai, kad socialinės rizikos šeimų tėvų amžius jaunėja, dabar vidurkis siekia apie 30 metų. Tai reiškia, jog vaikai žengia savo asocialių tėvų gyvenimo keliu.

Tokioms probleminėms šeimoms būtina psichologo pagalba, nes ne visada jos atsiveria vietos socialiniams ar kitiems darbuotojams. Pagaliau yra šeimų, kurios tikrai nori keisti gyvenimo būdą, tačiau nežino išeities.

Pastebėjimais iš savo sukauptos darbo patirties dalijosi Gražiškių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Genė Berentienė, Klausučių ir Pilviškių seniūnai Gema Skystimienė, Vytautas Judickas.

Apie šiais mokslo metais mokyklose pradėjusių dirbti socialinių pedagogų darbo apimtis ir krūvį kalbėjo Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Danguolė Rumbinienė. Jos nuomone, darbo ir problemų apimtys tokios plačios, jog jau reikia galvoti apie tai, kad mokyklose, kuriose mokosi per tūkstantis moksleivių, būtų įsteigtas antras socialinio pedagogo etatas.

Pasitarimo tema įaudrino bene visus, diskusijos vyko būreliuose. Mat visi – tiek mokytojai, tiek seniūnai, tiek socialiniai darbuotojai – jaučia dirbantys labai svarbų darbą, bet jaudinasi dėl to, kad nesimato gerėjančių rezultatų.

Pasitarimo organizatorių paruoštas nutarimo projektas taip pat sukėlė diskusijų. Renginyje dalyvavusiems ir visa tai girdėjusiems rajono vadovams belieka imtis kardinaliai spręsti šią problemą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---