|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-08-09 14:04
|
|
|
Klaipėdos jaunųjų dailininkų akademijoje Miglė buvo apdovanota už ten atliktą darbą.
Vargu ar atsirastų Vilkaviškio „Aušros“ vidurinėje mokykloje toks mokinys, kuris
nepažinotų Miglės Bereikaitės. Be šios merginos neapsiėjo nė vienas mokyklos renginys,
koncertas ar konkursas. Dabar Miglė – jau būsima studentė, todėl nusprendėme pasidomėti, kaip jai sekasi.
– Per iškilmingą brandos atestatų įteikimo aktą buvo paminėta, kad esi viena iš
geriausių mokyklos mokinių. Taip pat pranešė, kad tu jau įstojai studijuoti.
– Per išleistuves aš pati buvau labai nustebinta, nes nesitikėjau, kad apie tai viešai bus
paskelbta. Įstojau į Dailės akademiją, studijuosiu dailėtyrą. Ten stojamieji egzaminai
vyksta anksčiau nei į kitas specialybes.
– Kaip išsirinkai mėgstamiausią veiklą? Juk mokykloje buvo galima tave pamatyti
skaitovų konkursuose, piešdavai, vaidindavai.
– Iš tikrųjų buvo sunku, nes teko rinktis iš įvairių profesijų. Man yra artimas menas,
kūryba, tačiau nelabai pasitikėjau savo jėgomis. Nemaniau, kad esu pakankamai gera
tapytoja ar piešėja, jog galėčiau tapti profesionalia dailininke. Nuo vaikystės svajojau
apie archeologiją. Kai per išleistuves skaitėme savo svajonių lapelius, ten buvo parašyta
ši mano svajonė. Šiek tiek traukė ir žurnalistika, bet manau, kad tai per daug sausas
mokslas. Kadangi labai patinka meno teorija, todėl nusprendžiau, kad dailėtyra būtų
artimiausias dalykas.
Vaidyba, piešimas, skaitovų konkursai man tiesiog buvo iškrova. Visi renkamės studijų
kryptį, bet jaunas žmogus nelabai gali įsivaizduoti, ar jo pasirinkimas tinkamas.
Dailėtyra buvo mano didelė svajonė. Manau, aš įstojau ten, kur mano vieta.
– Kada ir kaip prasidėjo tavo kūrybinis kelias?
– Prisimenu, dar pirmoje klasėje sėkmingai dalyvavau šauniausios poros konkurse.
Ketvirtoje klasėje ir vėl jame laimėjau. O kaip kūrėja... Gal vėliau atsirado postūmis iš kitų
žmonių, pačios poreikis kažką atrasti. Tam tikri žmonės puoselėjo manyje tą jausmą.
Nemanau, kad mano kūryba yra didelis stebuklas, bet tai pačiai teikia malonumo. Na, o
jeigu ji patinka ir kitiems, tada iš tiesų smagu.
– Konkursuose tave lydėjo sėkmė. Girdėjau, prieš porą metų Klaipėdoje tapai laureate?
– Klaipėdoje patekau į pavasarinę jaunųjų dailininkų akademiją. Tai yra paskutinis
dailės olimpiados etapas. Ten laimėtojų kaip ir neskelbė. Tiesiog buvo išskirti kai kurie
atskirų sričių darbai. Aš laimėjau apdovanojimą už ten atliktą darbą. Mes tris dienas
kūrėme Klaipėdos istorinio paveldo tematika ir mano darbas buvo pastebėtas.
Skaitove tapau taip pat netikėtai, – atradau savo gebėjimus ir man tai patiko.
Dalyvaudama raiškiojo skaitymo konkurse, patekau į respublikinį turą. Labai nustebau
pati ir, manau, nustebinau aplinkinius.
– Rašai rašinius konkursams, tad gal ir eilėraščius kuri ar knygą žadi išleisti?
– Kiekvieno kūrėjo svajonė yra knyga. Eilėraščius kuriu nuo vaikystės, kai kurie buvo
publikuoti spaudoje. Manau, kad rašysiu ir ateityje, o mano darbų dar pasirodys spaudiniuose.
– Kaip pavykdavo suderinti mokslus su popamokine veikla? Juk prieš renginius
pasitaikydavo repeticijų ir pamokų metu.
– Didžiausia problema buvo susitarti su tėvais, nes jiems atrodė, kad aš turėčiau
daugiau laiko skirti mokslams. Bet pažymiai rodė, kad mokslas nenukenčia. Veikla, kuria
aš užsiėmiau, buvo mano pačios pasirinkimas. Kartais būdavo, jog skubi, leki, o paskui
pagalvoji: “Kam man to reikia?“ Tačiau galutinis rezultatas, renginys, pasirodymas ar
paroda duodavo tiek daug gerų emocijų, kad pamiršdavau, kas buvo blogai, tiesiog
eidavau į priekį. Manau, jog kiekvienam reikia atrasti sau artimą veiklos sritį. Net ir
mažame mieste įmanoma kažką nuveikti.
– Kokie artimiausi tavo planai ir svajonės? Gal turi kokį ypatingą sumanymą ką nors
sukurti, parašyti, nupiešti?
– Ateities planai dabar labiausiai susiję su mokslu. Nors į savo specialybę įstojau
pirmu numeriu, bet nemanau, kad esu geriausia iš ten esančių. Tiesiog norėtųsi ieškoti
naujų temų, idėjų, o idėjos natūraliai gimsta bekuriant. Kai išvyksti į kitą miestą,
atsiranda daug daugiau erdvių ir galimybių pasireikšti. Reikia tik ieškoti...
Irma KURŠENTAITYTĖ
Vargu ar atsirastų Vilkaviškio „Aušros“ vidurinėje mokykloje toks mokinys, kuris nepažinotų Miglės Bereikaitės. Be šios merginos neapsiėjo nė vienas mokyklos renginys, koncertas ar konkursas. Dabar Miglė – jau būsima studentė, todėl nusprendėme pasidomėti, kaip jai sekasi. |
– Per iškilmingą brandos atestatų įteikimo aktą buvo paminėta, kad esi viena iš geriausių mokyklos mokinių. Taip pat pranešė, kad tu jau įstojai studijuoti.
– Per išleistuves aš pati buvau labai nustebinta, nes nesitikėjau, kad apie tai viešai bus paskelbta. Įstojau į Dailės akademiją, studijuosiu dailėtyrą. Ten stojamieji egzaminai vyksta anksčiau nei į kitas specialybes.
– Kaip išsirinkai mėgstamiausią veiklą? Juk mokykloje buvo galima tave pamatyti skaitovų konkursuose, piešdavai, vaidindavai.
– Iš tikrųjų buvo sunku, nes teko rinktis iš įvairių profesijų. Man yra artimas menas, kūryba, tačiau nelabai pasitikėjau savo jėgomis. Nemaniau, kad esu pakankamai gera tapytoja ar piešėja, jog galėčiau tapti profesionalia dailininke. Nuo vaikystės svajojau apie archeologiją. Kai per išleistuves skaitėme savo svajonių lapelius, ten buvo parašyta ši mano svajonė. Šiek tiek traukė ir žurnalistika, bet manau, kad tai per daug sausas mokslas. Kadangi labai patinka meno teorija, todėl nusprendžiau, kad dailėtyra būtų artimiausias dalykas.
Vaidyba, piešimas, skaitovų konkursai man tiesiog buvo iškrova. Visi renkamės studijų kryptį, bet jaunas žmogus nelabai gali įsivaizduoti, ar jo pasirinkimas tinkamas. Dailėtyra buvo mano didelė svajonė. Manau, aš įstojau ten, kur mano vieta.
– Kada ir kaip prasidėjo tavo kūrybinis kelias?
– Prisimenu, dar pirmoje klasėje sėkmingai dalyvavau šauniausios poros konkurse. Ketvirtoje klasėje ir vėl jame laimėjau. O kaip kūrėja... Gal vėliau atsirado postūmis iš kitų žmonių, pačios poreikis kažką atrasti. Tam tikri žmonės puoselėjo manyje tą jausmą. Nemanau, kad mano kūryba yra didelis stebuklas, bet tai pačiai teikia malonumo. Na, o jeigu ji patinka ir kitiems, tada iš tiesų smagu.
– Konkursuose tave lydėjo sėkmė. Girdėjau, prieš porą metų Klaipėdoje tapai laureate?
– Klaipėdoje patekau į pavasarinę jaunųjų dailininkų akademiją. Tai yra paskutinis dailės olimpiados etapas. Ten laimėtojų kaip ir neskelbė. Tiesiog buvo išskirti kai kurie atskirų sričių darbai. Aš laimėjau apdovanojimą už ten atliktą darbą. Mes tris dienas kūrėme Klaipėdos istorinio paveldo tematika ir mano darbas buvo pastebėtas. Skaitove tapau taip pat netikėtai, – atradau savo gebėjimus ir man tai patiko.
Dalyvaudama raiškiojo skaitymo konkurse, patekau į respublikinį turą. Labai nustebau pati ir, manau, nustebinau aplinkinius.
– Rašai rašinius konkursams, tad gal ir eilėraščius kuri ar knygą žadi išleisti?
– Kiekvieno kūrėjo svajonė yra knyga. Eilėraščius kuriu nuo vaikystės, kai kurie buvo publikuoti spaudoje. Manau, kad rašysiu ir ateityje, o mano darbų dar pasirodys spaudiniuose.
– Kaip pavykdavo suderinti mokslus su popamokine veikla? Juk prieš renginius pasitaikydavo repeticijų ir pamokų metu.
– Didžiausia problema buvo susitarti su tėvais, nes jiems atrodė, kad aš turėčiau daugiau laiko skirti mokslams. Bet pažymiai rodė, kad mokslas nenukenčia. Veikla, kuria aš užsiėmiau, buvo mano pačios pasirinkimas. Kartais būdavo, jog skubi, leki, o paskui pagalvoji: “Kam man to reikia?“ Tačiau galutinis rezultatas, renginys, pasirodymas ar paroda duodavo tiek daug gerų emocijų, kad pamiršdavau, kas buvo blogai, tiesiog eidavau į priekį. Manau, jog kiekvienam reikia atrasti sau artimą veiklos sritį. Net ir mažame mieste įmanoma kažką nuveikti.
– Kokie artimiausi tavo planai ir svajonės? Gal turi kokį ypatingą sumanymą ką nors sukurti, parašyti, nupiešti?
– Ateities planai dabar labiausiai susiję su mokslu. Nors į savo specialybę įstojau pirmu numeriu, bet nemanau, kad esu geriausia iš ten esančių. Tiesiog norėtųsi ieškoti naujų temų, idėjų, o idėjos natūraliai gimsta bekuriant. Kai išvyksti į kitą miestą, atsiranda daug daugiau erdvių ir galimybių pasireikšti. Reikia tik ieškoti...
Irma KURŠENTAITYTĖ
Publikuota: 2006-08-09 14:04:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|