„Santaka“ / Be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas? / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


LRT.lt nuotr.


Be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas?

„Vienas žmogus žiūri į kiaušinio lukštą ir nieko nemato, o kitas, žiūrėk, pagamina iš jo mažas sūpuokles, pakabina ant karklo šakelės – ir stalas iškart gražesnis“, – sako Zita Kelmickaitė, garsi muzikologė, televizijos ir radijo laidų vedėja. Pasak jos, tikrasis žmogaus kūrybiškumas – tai pamatyti detalę, iš kurios gali kažką sutverti. Būtent toks įžvalgumas praverčia ruošiantis gražiausiai pavasario šventei – Velykoms.

Z. Kelmickaitės teigimu, nuo seno žmonės Velykoms rengdavosi labai kruopščiai ir atsakingai. Tai buvo svarbiausia pavasario šventė ir ypatingas metas – baigdavosi Gavėnia, todėl žmonės galėdavo sau leisti daugiau iškilmingumo, linksmybių ir sotesnio maisto. Būtent čia atsiskleisdavo žmonių kūrybiškumas.

„Vienas pagrindinių Velykų akcentų būdavo stalas. Jį žmonės puošdavo tuo, kas buvo po ranka – įvairiais gamtos elementais. Juk kas gali būti gražiau už sprogstančias beržo šakeles arba „kačiukus“. Be to, prieš Velykas prie namų išdygdavo ir sužydėdavo pirmosios gėlės, miškuose – žibutės, prasikaldavo pataisai. Šiais augalais žmonės papuošdavo lėkštes, apkaišydavo kraitelę su pagrindine Velykų „valiuta“ – margučiais“, – pasakoja viena iš šiuo metu vykstančio „Daumantų“ kūrybiškiausios Lietuvos giminės konkurso komisijos narių.

Dar daugiau kūrybos žmonės pasitelkdavo gamindami maistą. Pasak muzikologės, jei šiandien lietuviai neįsivaizduoja velykinio stalo be margučių, tai anksčiau ant jo būtinai turėdavo atsirasti koks nors sotus patiekalas, dažniausiai – iš mėsos.

„Pavyzdžiui, Žemaitijoje žmonės iš anksto kepdavo kugelį – su kiaulės kojomis, karka. Kiti gamindavo kumpį, kepdavo žąsį arba antį. Stalas būdavo itin gausus, nes po ilgo pasninkavimo pagaliau galėdavai valgyti mėsą. O štai kiaušinius žmonės užkąsdavo su velykiniu pyragu, daug sviesto ir aštriais krienais, kurie net ašaras varydavo“, – pasakoja muzikologė.

Būtent sviesto ant velykinio stalo niekada netrūkdavo. Ir, kaip sako Z. Kelmickaitė, ne paprasto gabalo, kokį šiandien nusiperkame iš parduotuvės, bet tokio, iš kurio giminės padarydavo velykinį avinėlį.
Vienas pagrindinių Velykų akcentų būdavo stalas. Jį žmonės puošdavo tuo, kas buvo po ranka – įvairiais gamtos elementais. Juk kas gali būti gražiau už sprogstančias beržo šakeles arba „kačiukus“.


„Kadangi Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė, avinėlis būdavo itin svarbus simbolis. Moterys jį formuodavo iš sviesto, gražiai išsukdavo šaukšteliu, padarydavo mažą meno kūrinį. O tos, kurios nemokėjo to padaryti, prašydavo kaimynių. Avinėlis iš sviesto tapdavo prabangia stalo puošmena“, – teigia Z. Kelmickaitė,

Kad ruošiantis Velykoms, kūrybiškumas neturėtų likti paskutinėje vietoje, sutinka ir Algis Kairys, skonio meistras, kulinaras ir „Daumantų“ pagardų kūrėjas. Pasak jo, jei norima, kad velykinis stalas neapsiribotų margučiais, svarbu išlaisvinti išradingumą ir drąsiai eksperimentuoti su begale skonių, prieskonių ir aromatų.

„Šventiškai papuoštas stalas – tai lyg meno kūrinys, kuris ne tik apetitą sužadina, bet kuriuo malonu ir pasigrožėti. Stalo puošyba ir patiekalų gaminimas yra kūrybinis procesas, į kurį gali įsitraukti visa giminė. Bendraudami, dalindamiesi emocijomis, įspūdžiais, akimirkomis kartu“, – sako A. Kairys.

Z. Kelmickaitė pabrėžia, kad Velykos visada buvo didelių giminių šventė – to nereikėtų pamiršti ir šiandien. Jos teigimu, kad ši pavasario šventė būtų dar linksmesnė, reiktų nepamiršti ir žaidimų – margučių ridenimo, daužimo, dalybų.

O tiems, kurie Velykas švenčia kaime, muzikologė siūlo išbandyti seną lietuvių paprotį – pakabinti pirmąsias sūpynes ir kuo aukščiau išsisupti. Senovės lietuviai tikėjo, kad kuo aukščiau išsisupsi, tuo geriau linai derės. Be to, supimasis reiškė jausmų atgimimą, vaisingumą.

Šiuo metu vykstantis kūrybiškiausios Lietuvos giminės konkursas laukia giminių nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas šventinis stalas ir pateikiamas firminio patiekalo receptas. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti kovo 17 dieną.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas