Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-03-21 16:02

---

Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Pilviškių seniūnijos socialinės darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis, surengė susitikimą „Žvilgsnis į save“. Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono šeimų tarybos pirmininkė, projekto „Krikščioniško dvasingumo sklaida kaimo vietovėse“ iniciatorė Irena Naujokienė ir Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius kun. teol. lic. Kęstutis Rugevičius.

Prie kavos puodelio šeimos bendravo su atvykusiais svečiais, dalijosi savo patirtimi bei išgyvenimais, turėjo galimybę pasiklausyti kitų žmonių gyvenimo istorijų, susipažinti su problemų sprendimo būdais.

Kad susimąstytume ir pažvelgtume į save, dažniausiai prireikia kažkokio sukrėtimo. Dažnai tai būna liga, alkoholizmo problema, artimųjų praradimai ar netektys. Pagalbos ieškome kreipdamiesi į gydytojus, klausiame žmonių patarimo. Dėl visų negerovių dažniausiai kaltiname aplinką, pykstame ant viso pasaulio. Tačiau projekto autorė siūlo pirmiausia atsigręžti į save, paklausti savęs: „Ką aš ne taip dariau, kodėl aš ne taip gyvenau?“ Nereikia kaltinti kitų ir supančios aplinkos, o pačiam prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Tikslaus recepto nėra, bet dalyvavusių ir pasipasakojusių asmenų gyvenimo istorijos gali padėti surasti teisingą kelią ir žvilgsnį nukreipti teisingiausia gyvenimo linkme.

Ypatingas susitikimo svečias – Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius teol. lic. kun. K. Rugevičius apibendrindamas teigė: „Jeigu neatsigręšime į save, mes niekaip negalėsime teisingai matyti nei kito, nei susiorientuoti savo gyvenime. Pirmiausia įsirėžia tie dalykai, kuriuos mes matėme savo šeimose, nes tai yra tarsi langas į pasaulį. Kaip elgėsi tėvai, broliai, seserys – mes nesąmoningai elgiamės taip pat. Ir visiškai nesvarbu, kiek mes būtume nuėję į šoną, visuomet turime galimybę pasirinkti teisingą gyvenimo kelią, ir niekad nebūna per vėlu. Mes galime būti žmonėmis, galime būti savimi tiktai per santykį su aplinka ir su kitu žmogumi. Mes mokomės iš kito žmogaus ir save išreiškiame per kitą žmogų.“

Socialinės darbuotojos džiaugėsi, kad daugeliui šeimų šis jaukus bei prasmingas susitikimas labai patiko ir dėkojo jo iniciatorei Irenai Naujokienei.



Rima BAGDANAVIČIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---