|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Vilkaviškio rajone nėra nė vienos mokyklos, patiekalams gaminti naudojančios ūkininkų užaugintas daržoves.
Nors Lietuvos gamintojai gali pasidžiaugti turintys solidarią vietinę rinką – susidomėjimas lietuviškais gaminiais yra didelis, vartotojai noriai juos renkasi iš gausybės kitų. Kurti vietinės produkcijos vartojimo įpročius skatina ir Žemės ūkio ministerijos inicijuotas projektas „AuGink savo kraštą“. „Beveik visos šalies savivaldybės jau yra su mūsų ministerija pasirašiusios iniciatyvos bendradarbiavimo memorandumą ir žada prisidėti prie sveikos mitybos populiarinimo“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Projektas „AuGink savo kraštą“ skatina žmones rinktis tai, kas užauginta natūralioje aplinkoje, pagaminta gamtą tausojančiais būdais netoli namų. Būtent į tokius vietinius produktus ir atkreipia dėmesį Žemės ūkio ministerijos inicijuotas projektas „AuGink savo kraštą“.
Įvairūs tyrimai rodo, kad lietuviai vertina savo produktus. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, atlikęs tyrimą , , Lietuviškos gyvulininkystės produkcijos dalies vidaus rinkoje nustatymas“, konstatuoja, kad lietuvišką gyvulininkystės produkciją renkasi net 90 proc. šalies vartotojų.
Suaugę vartotojai šiandien ypač reiklūs maistui, nori, kad jis būtų kokybiškas, sveikas, saugus. Tokius pačius įpročius turėtume ugdyti ir savo vaikams – kurti sveikos mitybos tradicijas, pratinti prie natūralaus, neužgožto dirbtiniais priedais maisto ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose. Deja, kai kuriose savivaldybėse vis dar neužtikrinama pakankama vaikų maitinimo paslaugų kokybė. Žemės ūkio ministerija, norinti ant vaikų stalo matyti kokybišką ūkininkų produkciją, pastebi, kad organizuojant maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus neišnaudojamos šios galimybės. Šiandien niekas neabejoja, kad vaikams labiausiai tinka vietinis maistas, kurį buvo įpratę valgyti tėvai ir seneliai. O juk valgydami Lietuvoje užaugintus puikios kokybės produktus, kartu remiame ir auginame savo kraštą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrų duomenimis, vaikų ugdymo įstaigų, kuriose vaikai valgo patiekalus, pagamintus iš ūkininkų ūkyje užaugintų daržovių, yra dar nedaug. Per 2014–2015 metus nustatyta, kad iš 1069 patikrintų mokyklų tokių buvo tik 27 proc. Pasak valstybinės maisto produktų inspektorės Aušros Išarienės, labiausiai savo vaikais rūpinamasi Jurbarko, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kazlų Rūdos, Rietavo, Mažeikių, Plungės, Šakių, Rokiškio, Molėtų rajonuose. Už ūkininkų produkcijos vartojimo skatinimą vaikų ugdymo įstaigose Žemės ūkio ministerija yra apdovanojusi ypač šauniai dirbančią Šilutės rajono savivaldybę: 2014–2015 m. 24-iose iš 27 Šilutės rajono vaikų ugdymo įstaigose maitinimui buvo naudojamos tik ūkininkų ūkiuose užaugintos kokybiškos daržovės. Apmaudu, tačiau nei vienos mokyklos, patiekalams gaminti naudojančios ūkininkų užaugintas daržoves, nėra Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Kelmės, Lazdijų, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių, Visagino ir Vilkaviškio rajonuose.
Šiandien beveik visos šalies savivaldybės jau yra pasirašiusios iniciatyvos „AuGink savo kraštą“ bendradarbiavimo memorandumą ir žada prisidėti prie sveikos mitybos populiarinimo.Vaikų ir jaunimo mitybai kol kas tikrai skiriame per mažai dėmesio, o juk didžiausia dovana, kurią galime padovanoti vaikui – tai duoti sveiko gyvenimo startą.
parengta pagal ŽŪM info
Nors Lietuvos gamintojai gali pasidžiaugti turintys solidarią vietinę rinką – susidomėjimas lietuviškais gaminiais yra didelis, vartotojai noriai juos renkasi iš gausybės kitų. Kurti vietinės produkcijos vartojimo įpročius skatina ir Žemės ūkio ministerijos inicijuotas projektas „AuGink savo kraštą“. „Beveik visos šalies savivaldybės jau yra su mūsų ministerija pasirašiusios iniciatyvos bendradarbiavimo memorandumą ir žada prisidėti prie sveikos mitybos populiarinimo“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Projektas „AuGink savo kraštą“ skatina žmones rinktis tai, kas užauginta natūralioje aplinkoje, pagaminta gamtą tausojančiais būdais netoli namų. Būtent į tokius vietinius produktus ir atkreipia dėmesį Žemės ūkio ministerijos inicijuotas projektas „AuGink savo kraštą“.
Įvairūs tyrimai rodo, kad lietuviai vertina savo produktus. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, atlikęs tyrimą , , Lietuviškos gyvulininkystės produkcijos dalies vidaus rinkoje nustatymas“, konstatuoja, kad lietuvišką gyvulininkystės produkciją renkasi net 90 proc. šalies vartotojų.
Suaugę vartotojai šiandien ypač reiklūs maistui, nori, kad jis būtų kokybiškas, sveikas, saugus. Tokius pačius įpročius turėtume ugdyti ir savo vaikams – kurti sveikos mitybos tradicijas, pratinti prie natūralaus, neužgožto dirbtiniais priedais maisto ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose. Deja, kai kuriose savivaldybėse vis dar neužtikrinama pakankama vaikų maitinimo paslaugų kokybė. Žemės ūkio ministerija, norinti ant vaikų stalo matyti kokybišką ūkininkų produkciją, pastebi, kad organizuojant maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus neišnaudojamos šios galimybės. Šiandien niekas neabejoja, kad vaikams labiausiai tinka vietinis maistas, kurį buvo įpratę valgyti tėvai ir seneliai. O juk valgydami Lietuvoje užaugintus puikios kokybės produktus, kartu remiame ir auginame savo kraštą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrų duomenimis, vaikų ugdymo įstaigų, kuriose vaikai valgo patiekalus, pagamintus iš ūkininkų ūkyje užaugintų daržovių, yra dar nedaug. Per 2014–2015 metus nustatyta, kad iš 1069 patikrintų mokyklų tokių buvo tik 27 proc. Pasak valstybinės maisto produktų inspektorės Aušros Išarienės, labiausiai savo vaikais rūpinamasi Jurbarko, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kazlų Rūdos, Rietavo, Mažeikių, Plungės, Šakių, Rokiškio, Molėtų rajonuose. Už ūkininkų produkcijos vartojimo skatinimą vaikų ugdymo įstaigose Žemės ūkio ministerija yra apdovanojusi ypač šauniai dirbančią Šilutės rajono savivaldybę: 2014–2015 m. 24-iose iš 27 Šilutės rajono vaikų ugdymo įstaigose maitinimui buvo naudojamos tik ūkininkų ūkiuose užaugintos kokybiškos daržovės. Apmaudu, tačiau nei vienos mokyklos, patiekalams gaminti naudojančios ūkininkų užaugintas daržoves, nėra Biržų, Druskininkų, Ignalinos, Jonavos, Kelmės, Lazdijų, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių, Visagino ir Vilkaviškio rajonuose.
Šiandien beveik visos šalies savivaldybės jau yra pasirašiusios iniciatyvos „AuGink savo kraštą“ bendradarbiavimo memorandumą ir žada prisidėti prie sveikos mitybos populiarinimo.Vaikų ir jaunimo mitybai kol kas tikrai skiriame per mažai dėmesio, o juk didžiausia dovana, kurią galime padovanoti vaikui – tai duoti sveiko gyvenimo startą.
parengta pagal ŽŪM info
Publikuota: 2016-02-26 11:43:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|