Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-31 18:36

---

Daugelį nuo laiko išdilusių užrašų, datų ant totorių paminklinių akmenų seniūnas perskaito vedžiodamas pirštu.

Autorės nuotr.

Praeitą savaitę „Santakoje“ (liepos 25 ir 27 numeriuose) išspausdinome Sigito Šileikos rašinį (tyrinėjimų reziume) „Šaltiniai atskleidžia totorių kapinių Vinkšnupiuose paslaptį“. Skaitytojai pageidavo rašinio tęsinio apie šiandieninę padėtį. Gidu į totorių kapines paprašėme pabūti Bartninkų seniūną Petrą Čirvinską.

Tautiečiai tik patarė

„Totorių kapinės Vinkšnupiuose yra mažai žinomos ir lankomos. Tikėjausi sulaukti paramos iš totorių bendruomenės, bandžiau užmegzti ryšį per Seimo narius, tačiau iki šiol nepavyko, – pradėjo kalbą seniūnas pakeliui į kapines, kurias galima surasti Piliakalniuose nuo pagrindinio kelių susikirtimo pasukus į kairę, prieš Vinkšnupių dvarą – į dešinę.

Prieš trejus ar ketverius metus P.Čirvinskas susiieškojo totorių bendruomenės atstovus, pasikvietė į Vinkšnupius apžiūrėti kapines. Seniūnui pasirodė kiek keistas jų patarimas kapus sutvarkyti taip, kaip tai padaryta Lenkijoje, tuo labiau, kad jais totoriai daugiau ir nesidomėjo.

„Manau, kad tai – jų tautos kultūros dalis, todėl elgiuosi labai atsargiai. Seniūnijos teritorijoje yra 21 neveikiančios senosios lietuvių kapinės – beveik kiekviename kaime po dvejas. Todėl visų pirma jaučiu atsakomybę prižiūrėti jas“, – aiškino seniūnas.

Nėra rodyklės

Pasak P.Čirvinsko, totorių kapinės nėra užmirštos, nors nuorodos, kelrodės į jas niekada nebuvo ir nėra. Kai atvažiuoja ekskursijos ir nori apžiūrėti Piliakalnių piliakalnį, seniūnas žmones užveža į kapines, papasakoja, kiek žino istorijos. Aplinkiniams žmonėms ši vieta gerai žinoma, nes čia stovėjusi mečetė sunyko po Antrojo pasaulinio karo.

Iš kartos į kartą kaimiečiai perpasakoję, kad matė, kaip totoriai buvo laidojami sėdomis susukti į drobulę.

Vinkšnupių kapinaitėse buvo laidojami totoriai iš visos Suvalkų gubernijos.



Sunku perskaityti

Nemažoje teritorijoje išsidėsčiusios Vinkšnupių totorių kapinaitės nuo seno apjuostos akmenų tvora. Paminklai – plokščiai nuskelti laukų akmenys, dauguma stipriai apsamanoję, didele dalimi sulindę į žemę. Vienuose giliai įrašyti, kituose – tik paviršiuje įbrėžti vardai, pavardės, datos, pusmėnulio ženklas. Įrašai rusiški, lenkiški, daugiausia – arabiški. Daugelį jų galima perskaityti tik per ženklus pavedžiojus pirštu. Taip seniūnas parodė vieną seniausių – 1680 metų – įrašą. Iš reljefo matyti, kuriame šone laidota ankstesniais, kuriame vėlesniais laikais, kaip plėtęsi. Yra palaidotų prieš pat Antrąjį pasaulinį karą.

Tvarko savo nuožiūra

Prieš šešerius metus seniūnu pradėjusio dirbti P.Čirvinsko rūpesčiu jau kelis kartus buvo pjaunami kapinėse priželiantys medžiai. Ypač plečiasi drebulės. Prieš porą savaičių viešųjų darbų programos darbininkai iškirto prižėlusius medelius, krūmus, nušienavo.

Seniūnas sakė, jog buvo kilusi mintis paminklus pavalyti, aptvarkyti ir suskaičiuoti. Tačiau iš niekur nesulaukęs nei pritarimo, nei palaikymo ar domėjimosi, pats vienas susilaiko nuo perdėto kišimosi į svetimos kultūros paveldą.

P.Čirvinskas sakė, jog po truputį bandys atkasti tvorą, restauruoti, kad nors kokį fragmentą galima būtų matyti. Deja, ankstesniais metais dalį akmenų iš tvoros, net dalį paminklų žmonės išsinešiojo savoms reikmėms.



Pėdsakų kaip ir nėra

„Gal ir išlikę totorių genų, nes šiame krašte yra tamsaus gymio žmonių“, – svarstė seniūnas, paklaustas apie kokius nors totorių palikimo ženklus. Pagal dabartines pavardes šios tautos buvimo požymių atsekti sunku. Ant kapinių paminklinių akmenų yra vienas kitas lenkiškas užrašas, o tai reikštų, jog krašto lenkinimo metu ir totoriai linko į tą pusę. Seniūno žiniomis, šiame krašte nelikę nieko, kas būtų susieta su totorių kultūriniu ar kulinariniu paveldu.

Gynė Pilėnus?

Totorių atsiradimo istoriją Bartninkų krašte seniūnas visada sieja su Piliakalnių piliakalniu, neatmesdamas prielaidos, jog tai ir yra legendiniai Pilėnai. Tuo įsitikinti padeda istoriniai šaltiniai, archeologiniai radiniai. Net vietovardžiai, pavyzdžiui, Pelenių, Margų kaimai. P.Čirvinskas mano, kad ir geografiškai galima pagrįsti, jog per šias vietas ėjo viena iš pagrindinių kryžiuočių puolimo krypčių Trakų ir Vilniaus link.

Reikia manyti, jog totoriai į šią vietovę buvo atkelti karybos tikslais. Ši žemė jiems ir jų ainiams tapo amžino poilsio vieta.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---