Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-28 17:50

---

Žemės ūkio universiteto profesorius Albinas Šuliauskas (dešinėje) sakė, kad šiame Rumokų bandymų stoties sklypelyje vasariniai rapsai neblogi. Iš hektaro galima tikėtis trijų tonų, nors veislė sukurta duoti keturias tonas.

Autorės nuotr.

Ūkininkai rinkosi į UAB „Arvi ir ko“, „Arvi cukrus“ ir Rumokų bandymų stoties organizuotą lauko dienos seminarą. Kalbėta apie pagalbą sausros alinamiems cukriniams runkeliams, ruošimosi žieminių rapsų sėjai ypatumus, Rumokuose nuo seno vykdomus cukrinių runkelių veislių tyrimus ir šių metų naujovę – bandymus vasarinių rapsų sklypeliuose. Aptartos Marijampolės cukraus fabriko perspektyvos, kalbėtasi apie rapsų grūdų perdirbimo gamyklos statybą bei kt. Vėliau seminaro dalyviams prie Vištyčio ežero, „Viktorijos“ poilsiavietėje, buvo surengtas grupės „Ambrozija“ koncertas bei vaišės.

Karščio akivaizdoje

Seminaras buvo pradėtas Rumokų bandymų stoties kieme. Registruodamiesi ūkininkai gavo po aplanką informacinių leidinių, reklamuojančių „Arvi“ prekes bei paslaugas, taip pat firmines kepurėles. Jomis daugelis iškart pridengė saulės kaitinamas galvas. Buvo pristatytas naujas UAB „Arvi ir ko“ generalinis direktorius Martynas Urbaitis.

Rumokų bandymų stoties direktorius, agrarinių mokslų daktaras Juozas Kaunas sakė, jog su „Arvi“ firma stoties mokslininkai bendrauja šeštus metus. Tiek kartu surengta ir lauko dienų seminarų.

Įprasta į juos pakviesti žinomus šalies mokslininkus. Šį kartą dalyvavęs Žemės ūkio universiteto profesorius Albinas Šuliauskas pirmiausia kalbėjo apie tai, jog sausros metu augalai žūsta ne nuo troškulio, o iš bado, nes negauna reikiamo kiekio maistinių elementų.

Jų paprasčiausiai nelieka išdžiūvusiame dirvos sluoksnyje. Norint, kad tokios sausros metu nesumažėtų cukrinių runkelių svoris, reikia taikyti palaikomąjį tręšimą karbamidu ir gaivinančiais skystaisiais tirpalais. Profesorius pateikė konkrečias kiekvienos savaitės dozes, įspėdamas, jog reikia itin atsižvelgti į runkelių būklę, kurią atspindi daugiau ar mažiau depresavę lapai. Nesilaikant šių metų sąlygoms apskaičiuotų normų, galima gauti priešingą rezultatą: nudeginti lapus ir kitaip pakenkti augalams.



Išvyka į laukus

Rumokų bandymų stotyje pagal kelių firmų užsakymus tiriamos 33 koduotos cukrinių runkelių veislės. Iš jų dešimt – atsparių rizomanijai, kuri mūsų krašte ėmė reikštis pirmiausia. Išvykę į bandymų sklypelius, ūkininkai mintyse gretino savo laukus su mokslininkų prižiūrimais rėželiais.

Klausučiuose ūkininkaujanti Violeta Stikliuvienė sakė, kad šiemet nesitiki gero derliaus ir apskritai šeima nusitekusi runkeliams padėti tašką. Juozos Laskevičius iš Karklinių gėrėjosi bandymų sklypeliuose auginamais runkeliais, bet nepeikė ir savųjų.

Vieną iš atliekamų bandymų pristačiusi stoties mokslo darbuotoja, agrarinių mokslų daktarė Zita Brazienė pasakojo, kad šiuo metu populiarėja kalio trąšos, praturtintos įvairiais mikroelementais. Jie svarbūs užtikrinant normalų augalų vystymąsi. Viena iš tokių Lietuvoje tik pradedamų naudoti trąšų yra „Korn-Kali“. Rumokų bandymų stotyje jų efektyvumas, naudojant skirtingas azoto ir kalio normas, cukrinių runkelių pasėliuose tiriamas nuo 2004 metų. Didžiausias gumbų derlius (73,2t/ ha) buvo gautas azoto ir kalio trąšas naudojant santykiu 1:1,5. Toks tręšimas pagerino ir šakniavaisių cukringumą bei kitus kokybės rodiklius.



Ateina rapsų era

Dabar toks metas, kai vieną pelningą kultūrą – cukrinius runkelius – keičia kita, labiau reikalinga – rapsai. Kitąmet 80-metį švęsianti Rumokų bandymų stotis taip pat nenori atsilikti nuo žemės ūkio poreikių. „Šiemet pradėjome vasarinių rapsų bandymus. Iki šiol to nebuvome darę. Bandymų laukeliuose naudojame „Arvi“ firmos trąšas“, – sakė Bandymų stoties direktorius J.Kaunas.

Mokslo darbuotoja Zita Brazienė parodė sklypelius, kuriuose naudoti keturi skirtingo tręšimo variantai. Stambiausi rapsai užaugę laukelyje, gavusiame daugiausia trąšų: „NPK 17-1014“ prieš sėją buvo išpilta 500 kg/ha; „N 31 +S 6“ dviejų–trijų lapelių tarpsnyje – 150 kg/ha. Be to, prieš žydėjimą du kartus nupurkša „Arvi“ mikrotrąšomis.

Kitokį vaizdą seminaro dalyviai išvydo niekuo netręštame sklypelyje. Z.Brazienė aiškino, kad dirvoje po žiemos buvo likę nemažai mineralinio azoto, tačiau jo neužteko, kad rapsai vystytųsi normaliai: jie žemi, turi mažai šakų ir ankštarų, anksti ėmė gelsti lapai.

Nors žemdirbiai dar tik pradeda pjūtį, bet jau čia pat žieminių rapsų sėjos metas ir geriausi jos terminai – rugpjūčio 10–15 dienos. Paskutinių trejų metų patirtis rodo, kad žieminiai rapsai 6–7 lapų skrotelę spėjo suformuoti bei 10 mm šaknies kaklelį išaugino ir pasėti vėliau – iki rugpjūčio 20 dienos. Bet tais metais šiltasis orų periodas truko net iki lapkričio vidurio.

Žemės ūkio universiteto profesorius A.Šuliauskas negailėjo patarimų, į ką būtina atsižvelgti šią vasarą. Dėl užsitęsusios sausros dirvos išdžiūvo ir sukietėjo: sunkesnėse drėgmės „nerasta“ 16–24 cm gylyje, lengvose – sausa net per 22–28 centimetrus. Jei lietūs sudrėkintų nors 10–12 cm viršutinio dirvos sluoksnio, žieminių rapsų sėjai to užtektų. Tada beliktų supurenti viršutinį sluoksnį ir sėti. Dirvai atidrėkus iki 20 cm, galima ir suarti, nes menkiau sukultūrintose ar mažiau humusingose dirvose arimas yra efektyvesnis nei paviršinis purenimas (skutimas).



Gamyklų perspektyvos

Iš laukų seminaro dalyviai atvyko į „Arvi“ Vilkaviškio žemdirbių aptarnavimo centrą. Jo direktorius Lionius Kavaliūnas sakė, kad čia dirba 25 žmonės. Per metus vidutiniškai realizuojama apie 25 tūkstančius tonų trąšų. Dabar ruošiami jų mišiniai rudens sėjai. Iki rugsėjo mėnesio galioja komerciniai pasiūlymai kai kurių trąšų nusipirkti pigiau.

Nepaisydami svilinančio karščio, ūkininkai dėmesingai išklausė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto docento dr. Viktoro Vaikučio pranešimą apie sudėtingą situaciją, kuri klostosi pasaulinėje, Europos Sąjungos šalių, tarp jų – ir Lietuvos, cukraus gamybos rinkoje. Apie tai, kas aktualiausia mūsų krašto cukrinių runkelių augintojams – dirbs ar nedirbs Marijampolės cukrinių runkelių fabrikas, – prieš tai Rumokuose jau buvo kalbėjęs žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis. Jis sakė, kad vyksta derybos su savininkais, kurie paskaičiavę, jog fabriko veikla gali būti ir nuostolinga. Todėl siūloma riziką prisiimti ir žemdirbiams, pasirašyti ilgalaikės partnerystės sutartį. Pirmininkas informavo, kad dėl fabriko ateities priimti sprendimai paaiškės liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.

Kaip ir buvo žadėta, susitikti su ūkininkais atvyko bene labiausiai lauktas svečiais – UAB „Arvi cukrus“ direktorius Gintaras Vaitkūnas. Jis sakė, kad fabrikas, siekdamas išgyventi, galvoja ne vien apie runkelius. Buvusio Vilkaviškio cukrinių runkelių punkto teritorijoje „Arvi“ įmonių grupė stato rapsų grūdų supirktuvę ir jų perdirbimo įmonę. Šiemet numatyta supirkti 12 tūkstančių tonų. Objekte dar vyksta montavimo darbai. Direktorius teigė, kad priimti rapsus bus pasiruošta iki rugpjūčio 15 dienos.

Kalbėdamas apie Marijampolės cukraus fabriko perspektyvą, G.Vaitkūnas sakė, jog rinkoje visi yra verslininkai. Ne paslaptis, jog už fabriko uždarymą pasiūlyti dideli pinigai, bet šiandien dar nėra minties iškart išsidalyti kompensacijas. Stebima, kaip vyksta cukraus reforma, domimasi kainomis. Situacija nėra aiški. Dirbs ar nedirbs šiandien dar veikiantis fabrikas, priklausys nuo to, kaip pasibaigs įmonės savininkų derybos su cukrinių runkelių augintojais

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---