|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-01-06 16:33
|
|
|
Karolis Aleksa neseniai visuomenei pristatė knygą „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui“.
Alfredo PLIADŽIO (KAM) nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nuo vaikystės karyba bei istorija domėjęsis Karolis Aleksa galėtų pasigirti įgyvendinęs savo svajonę. Dabar sostinėje gyvenantis vilkaviškietis užima aukštas pareigas Krašto apsaugos ministerijoje, o jo paskaitų nekantraudami laukia Vilniaus universiteto ir Lietuvos karo akademijos studentai.
Istorija nuo vaikystės
Žinomo rajone gydytojo bei istorijos mokytojos šeimoje užaugęs Karolis sakė nuo vaikystės labiau žavėjęsis mamos dėstoma disciplina, nes tai atrodė kur kas įdomiau. Puiki istorikė sugebėjo sūnų „užkrėsti“ meile gimtajam kraštui, vedžiojo painiais istorijos mokslo vingiais. Paauglys mėgo skaityti knygas apie karą, generolų atsiminimus, istorinius romanus, jį žavėjo tautosakotyros mokytojo Albino Kurtinaičio pamokos. Tad baigdamas tuometinę „Žiburio“ humanitarinę vidurinę mokyklą jau žinojo norįs studijuoti tarptautinių santykių ir politikos mokslus. Mat, anot Karolio, politika – tai šiandieninė istorija.
Baigęs mokslus K. Aleksa turėjo galimybę rinktis dirbti arba Užsienio reikalų, arba Krašto apsaugos ministerijoje. Tačiau vilkaviškietį labiau traukė krašto apsauga. Vis dėlto vien valdininko duona jaunas žmogus apsiriboti nenorėjo.
– Mane visuomet traukė akademinė veikla, tad stojau į doktorantūrą ir kartu pradėjau dėstytojauti, – pasakojo K. Aleksa. – Susidūriau su įdomiais iššūkiais, nes teko paruošti kursus anglų kalba apie karo istoriją ir karo teoriją. Su studentais nagrinėjome karinę mintį nuo XV amžiaus italų politiko ir mąstytojo Nikolo Makiavelio laikų iki dabartinių – Vakarų karinės minties.
Laukė iššūkiai
Anot K. Aleksos, tai nebuvo pats lengviausias laikas jo gyvenime, mat tuo pat metu teko ir pačiam laikyti doktorantūros egzaminus, rašyti straipsnius, ruoštis paskaitoms studentams, dar rengti disertaciją ir, žinoma, dirbti Krašto apsaugos ministerijoje.
Temą disertacijai „JAV karinės transformacijos poveikis Rusijos ir Kinijos saugumo politikai“ K. Aleksa sakė pasirinkęs neatsitiktinai. Mat jį visuomet domino karyba, kaip ji kinta ir tobulėja. Be to, vilkaviškiečio smalsumą žadino Rytų Azijos regionas. O nagrinėjant karinius dalykus neįtraukti didžiosios kaimynės Rusijos, ko gero, išvis būtų neįsivaizduojama.
Todėl savo disertacijoje vilkaviškietis nagrinėjo, kaip naujausi, informacinėmis technologijomis paremti karybos išradimai, kuriuos naudoja JAV, keičia amerikiečių galimybes kariauti ir kaip šios karybos galimybės veikia Rusiją bei Kiniją. Moksliniame darbe K. Aleksa analizavo, kaip karinės inovacijos JAV suteikia galimybę įgyti karinį pranašumą prieš Rusiją bei Kiniją ir kartu įgyvendinti agresyvesnę politiką.
Pristatė knygą
K. Aleksa šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje eina Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. Anot vilkaviškiečio, jo tiesioginis darbas labiausiai susijęs su valstybės strateginiais dokumentais, jų kūrimu. Gynybos politikos ir planavimo departamento darbuotojams tenka kurti nacionalinio saugumo, karinės strategijos dokumentus, rūpintis kibernetiniu, energetiniu valstybės saugumu, analizuoti kitų šalių strateginius dokumentus, vykti į komandiruotes užsienyje.
Neseniai visuomenei buvo pristatyta K. Aleksos redaguota knyga „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Beveik 100 puslapių leidinyje pateikiama informacija apie valstybės veiksmus reaguojant į nelaimes, pavojus bei grėsmes taikos ir karo metu. Taip pat pateikiama būtiniausia informacija apie tai, ką reikia daryti patiems piliečiams, norint apsisaugoti nuo nelaimių ir prisidėti prie šalies gynybos. Knygoje daug dėmesio skiriama konkretiems praktiniams patarimams, kaip elgtis nelaimių metu, pasirodžius priešiškiems kariams ar prasidėjus karui: pavyzdžiui, kokius daiktus pasiimti evakuojantis, kaip elgtis įvykus sprogimui, ką daryti, jei nepavyko evakuotis iš miesto, ir kt. Leidinio elektroninę versiją skaitytojai gali rasti Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt.
Verta pagalvoti
Savo profesijai atsidavęs vilkaviškietis įsitikinęs, kad politologija – vis dar perspektyvi, tad svajojantiems apie įdomias politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijas vertėtų siekti tikslo. Vis dėlto pirmiausia būsimi studentai turėtų pagalvoti, kokį darbą ateityje norėtų dirbti, ir įsitikinti, ar tikrai nori rinktis būtent šią profesiją.
– Kažkada, kai tarptautinių santykių specialistų buvo ruošiama mažai, tai buvo prestižinė profesija, – sakė K. Aleksa. – Dabar šiuos specialistus ruošia daugelis universitetų. Tad turintiems įvairių gebėjimų jauniems žmonėms patarčiau nepasiduoti mados tendencijoms, o rinktis įdomią, perspektyvią specialybę.
Anot vilkaviškiečio, baigę šias studijas toli gražu ne visi tampa ambasadoriais ar politikais, kaip daugelis įsivaizduoja. Daug K. Aleksos buvusių kurso draugų dirba viešųjų ryšių specialistais, valstybės tarnautojais, kiti vėliau pasirinko studijuoti teisę, ekonomiką, pasuko į verslą ir t. t.
Pasiilgsta gimtinės
Bent kelis kartus per metus aplankyti tėvų į Vilkaviškį su žmona ir dar nė metų neturinčiu sūneliu atvykstantis Karolis sako pasiilgstantis gimtinės, draugiškų provincijos žmonių. Nors savo ateities su mūsų kraštu jis nebesieja, visada pagalvoja, kaip savas miestas galėtų tapti perspektyvus, patrauklus verslui ar turizmui. K. Aleksa vis prisimena savo mokytojo A. Kurtinaičio žodžius, kad jaunystėje norisi lėkti kuo toliau nuo namų, o su amžiumi pradeda pakakti savo miesto, savo kaimo ar net savos trobos.
Užsienyje kurį laiką studijavęs Karolis džiaugiasi pažinęs pasaulį, tačiau gerai jaučiasi tik savame krašte. Jaunas politologas įsitikinęs, jog užsienyje verta pasisemti patirties, kurią galėtum parsivežti į gimtinę. Kituose kraštuose įgytą patirtį privalai naudoti kurdamas savo šalies gerovę.
Nuo vaikystės karyba bei istorija domėjęsis Karolis Aleksa galėtų pasigirti įgyvendinęs savo svajonę. Dabar sostinėje gyvenantis vilkaviškietis užima aukštas pareigas Krašto apsaugos ministerijoje, o jo paskaitų nekantraudami laukia Vilniaus universiteto ir Lietuvos karo akademijos studentai. |
Žinomo rajone gydytojo bei istorijos mokytojos šeimoje užaugęs Karolis sakė nuo vaikystės labiau žavėjęsis mamos dėstoma disciplina, nes tai atrodė kur kas įdomiau. Puiki istorikė sugebėjo sūnų „užkrėsti“ meile gimtajam kraštui, vedžiojo painiais istorijos mokslo vingiais. Paauglys mėgo skaityti knygas apie karą, generolų atsiminimus, istorinius romanus, jį žavėjo tautosakotyros mokytojo Albino Kurtinaičio pamokos. Tad baigdamas tuometinę „Žiburio“ humanitarinę vidurinę mokyklą jau žinojo norįs studijuoti tarptautinių santykių ir politikos mokslus. Mat, anot Karolio, politika – tai šiandieninė istorija.
Baigęs mokslus K. Aleksa turėjo galimybę rinktis dirbti arba Užsienio reikalų, arba Krašto apsaugos ministerijoje. Tačiau vilkaviškietį labiau traukė krašto apsauga. Vis dėlto vien valdininko duona jaunas žmogus apsiriboti nenorėjo.
– Mane visuomet traukė akademinė veikla, tad stojau į doktorantūrą ir kartu pradėjau dėstytojauti, – pasakojo K. Aleksa. – Susidūriau su įdomiais iššūkiais, nes teko paruošti kursus anglų kalba apie karo istoriją ir karo teoriją. Su studentais nagrinėjome karinę mintį nuo XV amžiaus italų politiko ir mąstytojo Nikolo Makiavelio laikų iki dabartinių – Vakarų karinės minties.
Anot K. Aleksos, tai nebuvo pats lengviausias laikas jo gyvenime, mat tuo pat metu teko ir pačiam laikyti doktorantūros egzaminus, rašyti straipsnius, ruoštis paskaitoms studentams, dar rengti disertaciją ir, žinoma, dirbti Krašto apsaugos ministerijoje.
Temą disertacijai „JAV karinės transformacijos poveikis Rusijos ir Kinijos saugumo politikai“ K. Aleksa sakė pasirinkęs neatsitiktinai. Mat jį visuomet domino karyba, kaip ji kinta ir tobulėja. Be to, vilkaviškiečio smalsumą žadino Rytų Azijos regionas. O nagrinėjant karinius dalykus neįtraukti didžiosios kaimynės Rusijos, ko gero, išvis būtų neįsivaizduojama.
Todėl savo disertacijoje vilkaviškietis nagrinėjo, kaip naujausi, informacinėmis technologijomis paremti karybos išradimai, kuriuos naudoja JAV, keičia amerikiečių galimybes kariauti ir kaip šios karybos galimybės veikia Rusiją bei Kiniją. Moksliniame darbe K. Aleksa analizavo, kaip karinės inovacijos JAV suteikia galimybę įgyti karinį pranašumą prieš Rusiją bei Kiniją ir kartu įgyvendinti agresyvesnę politiką.
K. Aleksa šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje eina Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. Anot vilkaviškiečio, jo tiesioginis darbas labiausiai susijęs su valstybės strateginiais dokumentais, jų kūrimu. Gynybos politikos ir planavimo departamento darbuotojams tenka kurti nacionalinio saugumo, karinės strategijos dokumentus, rūpintis kibernetiniu, energetiniu valstybės saugumu, analizuoti kitų šalių strateginius dokumentus, vykti į komandiruotes užsienyje.
Neseniai visuomenei buvo pristatyta K. Aleksos redaguota knyga „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“. Beveik 100 puslapių leidinyje pateikiama informacija apie valstybės veiksmus reaguojant į nelaimes, pavojus bei grėsmes taikos ir karo metu. Taip pat pateikiama būtiniausia informacija apie tai, ką reikia daryti patiems piliečiams, norint apsisaugoti nuo nelaimių ir prisidėti prie šalies gynybos. Knygoje daug dėmesio skiriama konkretiems praktiniams patarimams, kaip elgtis nelaimių metu, pasirodžius priešiškiems kariams ar prasidėjus karui: pavyzdžiui, kokius daiktus pasiimti evakuojantis, kaip elgtis įvykus sprogimui, ką daryti, jei nepavyko evakuotis iš miesto, ir kt. Leidinio elektroninę versiją skaitytojai gali rasti Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kam.lt.
Savo profesijai atsidavęs vilkaviškietis įsitikinęs, kad politologija – vis dar perspektyvi, tad svajojantiems apie įdomias politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijas vertėtų siekti tikslo. Vis dėlto pirmiausia būsimi studentai turėtų pagalvoti, kokį darbą ateityje norėtų dirbti, ir įsitikinti, ar tikrai nori rinktis būtent šią profesiją.
– Kažkada, kai tarptautinių santykių specialistų buvo ruošiama mažai, tai buvo prestižinė profesija, – sakė K. Aleksa. – Dabar šiuos specialistus ruošia daugelis universitetų. Tad turintiems įvairių gebėjimų jauniems žmonėms patarčiau nepasiduoti mados tendencijoms, o rinktis įdomią, perspektyvią specialybę.
Anot vilkaviškiečio, baigę šias studijas toli gražu ne visi tampa ambasadoriais ar politikais, kaip daugelis įsivaizduoja. Daug K. Aleksos buvusių kurso draugų dirba viešųjų ryšių specialistais, valstybės tarnautojais, kiti vėliau pasirinko studijuoti teisę, ekonomiką, pasuko į verslą ir t. t.
Bent kelis kartus per metus aplankyti tėvų į Vilkaviškį su žmona ir dar nė metų neturinčiu sūneliu atvykstantis Karolis sako pasiilgstantis gimtinės, draugiškų provincijos žmonių. Nors savo ateities su mūsų kraštu jis nebesieja, visada pagalvoja, kaip savas miestas galėtų tapti perspektyvus, patrauklus verslui ar turizmui. K. Aleksa vis prisimena savo mokytojo A. Kurtinaičio žodžius, kad jaunystėje norisi lėkti kuo toliau nuo namų, o su amžiumi pradeda pakakti savo miesto, savo kaimo ar net savos trobos.
Užsienyje kurį laiką studijavęs Karolis džiaugiasi pažinęs pasaulį, tačiau gerai jaučiasi tik savame krašte. Jaunas politologas įsitikinęs, jog užsienyje verta pasisemti patirties, kurią galėtum parsivežti į gimtinę. Kituose kraštuose įgytą patirtį privalai naudoti kurdamas savo šalies gerovę.
Publikuota: 2016-01-06 16:33:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|