|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Maisto sauga
|
|
|
Silkių patiekalai – tradiciniai lietuvių virtuvėje, ypač per advento pasninką ar per žiemos šventes. Tai – vertingas maisto produktas, turintis daug vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų.
Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 žuvies perdirbimo įmonių, beveik pusėje jų gaminama produkcijos iš silkių. Šios žuvys parduodamos sūdytos, rūkytos, iš jų ruošiami įvairūs kulinariniai gaminiai.
Kokybiška sūdyta silkė yra specifinio, bet malonaus kvapo, nepatamsėjusi, nepageltusi (stipriai sūdyta silkė gali būti nežymiai patamsėjusi su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose).
Stipriau sūdyta silkė kieta, o silpniau sūdyta – minkštesnė, tačiau turi būti standi, nesuglebusi.
Užpilta sūrymu ar marinatu silkė tinka vartoti pakankamai ilgai, be to, vartojimo trukmei pailginti gali būti naudojami konservantai. Dūmo skonio sūdytų silkių gamybai naudojamos kvapiosios medžiagos, suteikiančios produktui dūmų aromatą (šiuo atveju silkės nėra rūkomos).
Silkės būna šaltai ar karštai rūkytos. Kokybiškos šaltai rūkytos silkės būna aukso spalvos, jų paviršius švarus, sausas, raumenys pilkai gelsvos spalvos, kieti, pjūvio vietoje lengvai trupantys. Kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Karštai rūkytų silkių paviršius būna šviesiai auksinės arba rudos spalvos, konsistencija švelni, gali būti sausoka, trupanti.
Ne visai šviežių ar pradedančių gesti silkių paviršius gali būti pasidengęs pilku, gelsvu apnašu, oda lengvai plyšta. Raumenys būna suglebę, neskrostų – dažnai suplyšę pilvai. Rūkytų silkių gedimo procesą rodo drėgnas, lipnus paviršius, suglebę raumenys, blankus pilkšvas atspalvis, mėsa būna apkartusi, nemalonaus kvapo.
Skubantieji dažniau perka gatavus silkių produktus, kurių nereikia papildomai ruošti. Paruoštų vartoti silkių sudėtyje, be druskos, kitų konservantų, yra pridėta įvairių prieskonių ir priedų, kurie suteikia gaminiui būdingą skonį bei kvapą.
Sūdytai, neišskrostai silkei išsaugoti gali būti naudojami tik konservantai, daugiau jokių maisto priedų į ją neturi būti dedama.
Silkes laikyti reikia pagal gamintojų nurodytus tinkamumo vartoti terminus ir laikymo sąlygas. Jei parsineštos silkės būna fasuotos, tai atidarius pakuotę rekomenduojama produktus suvartoti kaip galima greičiau. Jei dalis sūrymo išteka, neapsemtų žuvų riebalai greičiau oksiduojasi, gali pakisti spalva (tapti geltona ar rusva, panašia į rūdžių spalvą), kvapas ir skonis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos info
Silkių patiekalai – tradiciniai lietuvių virtuvėje, ypač per advento pasninką ar per žiemos šventes. Tai – vertingas maisto produktas, turintis daug vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų. |
Lietuvoje veikia daugiau kaip 50 žuvies perdirbimo įmonių, beveik pusėje jų gaminama produkcijos iš silkių. Šios žuvys parduodamos sūdytos, rūkytos, iš jų ruošiami įvairūs kulinariniai gaminiai.
Kokybiška sūdyta silkė yra specifinio, bet malonaus kvapo, nepatamsėjusi, nepageltusi (stipriai sūdyta silkė gali būti nežymiai patamsėjusi su gelsvu atspalviu paviršiuje ir pjūvio vietose).
Stipriau sūdyta silkė kieta, o silpniau sūdyta – minkštesnė, tačiau turi būti standi, nesuglebusi.
Užpilta sūrymu ar marinatu silkė tinka vartoti pakankamai ilgai, be to, vartojimo trukmei pailginti gali būti naudojami konservantai. Dūmo skonio sūdytų silkių gamybai naudojamos kvapiosios medžiagos, suteikiančios produktui dūmų aromatą (šiuo atveju silkės nėra rūkomos).
Silkės būna šaltai ar karštai rūkytos. Kokybiškos šaltai rūkytos silkės būna aukso spalvos, jų paviršius švarus, sausas, raumenys pilkai gelsvos spalvos, kieti, pjūvio vietoje lengvai trupantys. Kvapas malonus, būdingas rūkytiems gaminiams. Karštai rūkytų silkių paviršius būna šviesiai auksinės arba rudos spalvos, konsistencija švelni, gali būti sausoka, trupanti.
Ne visai šviežių ar pradedančių gesti silkių paviršius gali būti pasidengęs pilku, gelsvu apnašu, oda lengvai plyšta. Raumenys būna suglebę, neskrostų – dažnai suplyšę pilvai. Rūkytų silkių gedimo procesą rodo drėgnas, lipnus paviršius, suglebę raumenys, blankus pilkšvas atspalvis, mėsa būna apkartusi, nemalonaus kvapo.
Skubantieji dažniau perka gatavus silkių produktus, kurių nereikia papildomai ruošti. Paruoštų vartoti silkių sudėtyje, be druskos, kitų konservantų, yra pridėta įvairių prieskonių ir priedų, kurie suteikia gaminiui būdingą skonį bei kvapą.
Sūdytai, neišskrostai silkei išsaugoti gali būti naudojami tik konservantai, daugiau jokių maisto priedų į ją neturi būti dedama.
Silkes laikyti reikia pagal gamintojų nurodytus tinkamumo vartoti terminus ir laikymo sąlygas. Jei parsineštos silkės būna fasuotos, tai atidarius pakuotę rekomenduojama produktus suvartoti kaip galima greičiau. Jei dalis sūrymo išteka, neapsemtų žuvų riebalai greičiau oksiduojasi, gali pakisti spalva (tapti geltona ar rusva, panašia į rūdžių spalvą), kvapas ir skonis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos info
Publikuota: 2015-12-22 10:03:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|