Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-26 16:17

---

Viliaus Purono (antras iš dešinės) pasiūlyta vieta paminklui visai greta bendruomenės namų, priešais kapines, jau ir anksčiau patiko vietos bendruomenei bei paminklo fundatoriui Gedeminui Vyšniauskui (dešinėje).

Autorės nuotr.

Kilus daugybei diskusijų tarp Pajevonio kaimo bendruomenės, rajono valdžios ir vietinio seniūno dėl 1863–1864 metų anticarinį nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą primenančio paminklo, jo fundatorius Gedeminas Vyšniauskas į savo gimtinę pakvietė patį kūrinio autorių dizainerį Vilių Puroną.

Susitikęs su bendruomenės aktyvu, menininkas labai įtikinamai išdėstė savo viziją. Iš pradžių susidurta su kai kurių pajevoniečių pasipriešinimu. Vietinės mokyklos direktorius Paulius Dausinas laikėsi nuomonės, kad tokio paminklo čia visai nereikia, nes anticarinio sukilimo Pajevonyje tiesiogiai nebuvo, kaip čia negyveno ir garsūs sukilėliai. Kas kita, jei paminklas būtų skirtas šiame krašte kunigavusiam ir vietinėse kapinėse palaidotam Tamošiui Senkui-Senkauskui, kuris už parapijiečių raginimą dalyvauti sukilime Rusijos caro valdžios buvo ištremtas į Vologdos guberniją.

V. Puronas savo ruožtu teigė, jog 1963 metų įvykiais pulsavo visa Lietuva. Prie Pajevonio, sankryžoje ties Būdviečiais, sukilėliai buvo pakorę vietinį gyventoją Puodžiūną, kuris bendradarbiavo su carine valdžia. Tad sakyti, kad čia nebuvo sukilimo, negalima. Todėl ir toks paminklas galėtų rasti vietą Pajevonyje, greta T. Senkaus-Senkausko, nukentėjusio nuo carinės valdžios bei atgulusio Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kalnelyje, kapo.

Viskas išsisprendė išėjus pasidairyti po Pajevonio apylinkes. V. Puronas pasiūlė paminklui vietą visai greta bendruomenės namų, priešais kapines. Ji patiko ir bendruomenės atstovams. Menininkas sakė galintis modifikuoti savo kūrinį ir pritaikyti jį prie aplinkos. Juolab kad erdvė paminklui – labai tinkama. Greta senovinio rūsio, kurį būtų galima apdėti akmenimis, didelėje erdvėje meno kūrinys atrodytų didingai ir kartu įsikomponuotų į aplinką.

Idėją pajevoniečiams V. Puronas pažadėjo pateikti iki pavasario. Dizaineris laiko veltui negaišo, išsimatavo vietovę ir paaiškino bendruomenei, kur jis dėliotų pagrindinius akcentus.

Svečias nepraleido progos pasivaikščioti po Pajevonį, apžiūrėti visus kampelius. Lydimas bendruomenės aktyvo, V. Puronas klausinėjo, kokią jie patys turi „pajevonizmo“ viziją ir ką norėtų matyti savo krašte.

Šis menininkas – vienas iš Vilniaus pėsčiųjų gatvės projekto autorių, daugelio meninių akcentų šioje gatvėje sumanytojas. Jis yra sukūręs daugybę Šiaulių miesto mažosios architektūros projektų, tokių kaip metalo plastikos kūrinys „Katinai“ ant „Valerijono“ vaistinės stogo ir geležinė miesto „Lapė“. Nuo V. Purono vardo netgi kilęs smulkiosios architektūros stilius ir žargonas „puronizmas“.

Pasak buvusio pajevoniečio G. Vyšniausko, jei šis žmogus rimtai užsiimtų Pajevonio gyvenviete, čia taptų dar jaukiau.

Išvykdami iš miestelio svečiai iš Šiaulių užkopė į bažnyčios kalnelį, apžiūrėjo kunigų kapavietes, G. Vyšniausko dovanotą kryžių.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---