„Santaka“ / Diskusijų Pajevonyje sukėlęs paminklas rado savo vietą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda svarstykles, sveriančias iki 500 kg, grėblį-vartytuvą „Saulutė“, geros būklės šaldytuvą-šaldiklį SNAIGĖ A++. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:26:46

Parduoda 2,83 ha žemės Klampučių k. Tel. 8 605 05 608.
Galioja iki: 2019-01-18 09:27:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-26 16:17

Dalinkitės:  


Viliaus Purono (antras iš dešinės) pasiūlyta vieta paminklui visai greta bendruomenės namų, priešais kapines, jau ir anksčiau patiko vietos bendruomenei bei paminklo fundatoriui Gedeminui Vyšniauskui (dešinėje).

Autorės nuotr.


Diskusijų Pajevonyje sukėlęs paminklas rado savo vietą

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Kilus daugybei diskusijų tarp Pajevonio kaimo bendruomenės, rajono valdžios ir vietinio seniūno dėl 1863–1864 metų anticarinį nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą primenančio paminklo, jo fundatorius Gedeminas Vyšniauskas į savo gimtinę pakvietė patį kūrinio autorių dizainerį Vilių Puroną.

Susitikęs su bendruomenės aktyvu, menininkas labai įtikinamai išdėstė savo viziją. Iš pradžių susidurta su kai kurių pajevoniečių pasipriešinimu. Vietinės mokyklos direktorius Paulius Dausinas laikėsi nuomonės, kad tokio paminklo čia visai nereikia, nes anticarinio sukilimo Pajevonyje tiesiogiai nebuvo, kaip čia negyveno ir garsūs sukilėliai. Kas kita, jei paminklas būtų skirtas šiame krašte kunigavusiam ir vietinėse kapinėse palaidotam Tamošiui Senkui-Senkauskui, kuris už parapijiečių raginimą dalyvauti sukilime Rusijos caro valdžios buvo ištremtas į Vologdos guberniją.

V. Puronas savo ruožtu teigė, jog 1963 metų įvykiais pulsavo visa Lietuva. Prie Pajevonio, sankryžoje ties Būdviečiais, sukilėliai buvo pakorę vietinį gyventoją Puodžiūną, kuris bendradarbiavo su carine valdžia. Tad sakyti, kad čia nebuvo sukilimo, negalima. Todėl ir toks paminklas galėtų rasti vietą Pajevonyje, greta T. Senkaus-Senkausko, nukentėjusio nuo carinės valdžios bei atgulusio Pajevonio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kalnelyje, kapo.

Viskas išsisprendė išėjus pasidairyti po Pajevonio apylinkes. V. Puronas pasiūlė paminklui vietą visai greta bendruomenės namų, priešais kapines. Ji patiko ir bendruomenės atstovams. Menininkas sakė galintis modifikuoti savo kūrinį ir pritaikyti jį prie aplinkos. Juolab kad erdvė paminklui – labai tinkama. Greta senovinio rūsio, kurį būtų galima apdėti akmenimis, didelėje erdvėje meno kūrinys atrodytų didingai ir kartu įsikomponuotų į aplinką.

Idėją pajevoniečiams V. Puronas pažadėjo pateikti iki pavasario. Dizaineris laiko veltui negaišo, išsimatavo vietovę ir paaiškino bendruomenei, kur jis dėliotų pagrindinius akcentus.

Svečias nepraleido progos pasivaikščioti po Pajevonį, apžiūrėti visus kampelius. Lydimas bendruomenės aktyvo, V. Puronas klausinėjo, kokią jie patys turi „pajevonizmo“ viziją ir ką norėtų matyti savo krašte.

Šis menininkas – vienas iš Vilniaus pėsčiųjų gatvės projekto autorių, daugelio meninių akcentų šioje gatvėje sumanytojas. Jis yra sukūręs daugybę Šiaulių miesto mažosios architektūros projektų, tokių kaip metalo plastikos kūrinys „Katinai“ ant „Valerijono“ vaistinės stogo ir geležinė miesto „Lapė“. Nuo V. Purono vardo netgi kilęs smulkiosios architektūros stilius ir žargonas „puronizmas“.

Pasak buvusio pajevoniečio G. Vyšniausko, jei šis žmogus rimtai užsiimtų Pajevonio gyvenviete, čia taptų dar jaukiau.

Išvykdami iš miestelio svečiai iš Šiaulių užkopė į bažnyčios kalnelį, apžiūrėjo kunigų kapavietes, G. Vyšniausko dovanotą kryžių.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagrindiniai mokesčių pasikeitimai nuo šių metų sausio 1-osios
* Jauni vilkaviškiečiai teikia konsultacijas finansiniais klausimais
* Globos namų auklėtiniai keršija juos atstumiančiai visuomenei
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas