„Santaka“ / Vilkaviškio rajone – didžiausi sprogmenų „rezervai“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-07 16:20

Dalinkitės:  


Kapitonas Nerijus Alekna – prie jūrinės minos, kuri buvo rasta ir neutralizuota Klaipėdoje, o vėliau padovanota Sprogmenų neutralizavimo kuopai jos dešimtmečio proga.

Autorės nuotr.


Vilkaviškio rajone – didžiausi sprogmenų „rezervai“

Eglė MIČIULIENĖ

Jono Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojams ruduo – intensyvus darbymetis. Daugiausiai iškvietimų dėl rastų sprogmenų kariškiai sulaukia iš Vilkaviškio rajono.



Sukurti naikinti

– Per metus visoje Lietuvoje vidutiniškai atliekame apie tūkstantį sprogmenų sunaikinimo operacijų. 2014-ieji buvo rekordiniai – važiavome 1400 kartų. O pačių sprogmenų sunaikiname dešimtis tūkstančių, ir jie nesibaigia – šio darbo užteks ir ateities kartoms, – pasakojo J. Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Nerijus Alekna.

Vilkaviškio rajonas minų bei sviedinių „derliumi“ net ir labiausiai „užminuotas“ Lietuvos vietoves lenkia keletą kartų. Pernai į mūsų rajoną išminuotojai buvo kviesti 166 kartus. Antrieji pagal iškvietimų gausą buvo Raseiniai: ten J. Vitkaus bataliono karių pagalbos prireikė 69 kartus. Iš kaimyninių rajonų išminuotojai dažniausiai važiavo į Šakius – 57 kartus, o, pavyzdžiui, Marijampolėje surengta „tik“ 21 išminavimo operacija.

Mūsų rajone dažniausiai aptinkami 76–82 mm artilerijos sviediniai, didžioji dauguma jų likę nuo II pasaulinio karo. Tačiau randama ir gerokai didesnių sprogmenų. Neseniai, rugsėjo 25 d., į Kiršų kaimą atvykusiems išminuotojams teko kviestis papildomas pajėgas, kad galėtų sunaikinti 203 mm kalibro artilerijos sviedinį.



Protingas nekrapštinės

– Manęs dažnai klausia, ar karo laikų sprogmenys yra pavojingi. Atsakau: pavojingi jie pasidaro tuomet, kai juos randa žmogus. Supraskite, kiekvienas sprogmuo sukurtas vieninteliu tikslu – naikinti, ir tik dėl kažkokių priežasčių jis nedetonavo. Protingas žmogus nei iš smalsumo, nei iš kitų paskatų mirtį nešančio daikto niekuomet nekrapštinės ir nekels pavojaus sau bei aplinkiniams. Aš pats, jau 12 metų dirbdamas išminuotoju, nesijaučiu patogiai eidamas prie sprogmens. Jei kada nejausiu jokios baimės, vadinasi – jau laikas į atsargą, – kalbėjo N. Alekna.

Anot išminuotojo, nebuvo nė karto, kad sprogmuo niekieno neliečiamas sprogtų pats. O tokių atvejų, kai sprogmenys detonuoja žmonių rankose, Lietuvoje pasitaiko beveik kasmet. Tad radus sprogmenį primenantį įtartiną daiktą specialistai griežtai nurodo jo neliesti, jokiu būdu nesinešti namo, o nedelsiant apie tai pranešti Bendrojo pagalbos centro telefonu. Beje, parsigabenę sprogmenį galite būti skaudžiai nubausti teisėsaugos: Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą ginklais, šaudmenimis, sprogstamąja medžiaga numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.



Žaliosios „arsenalai“

Ypač gausiai sprogmenų „prifarširuotas“ Klausučių seniūnijos Žaliosios miškas.

– Šioje vietoje II pasaulinio karo metais ėjo fronto linija, vyko įnirtingi mūšiai, Žaliosios miško teritorija septynis kartus ėjo iš rankų į rankas. Todėl dabar visa žemė ten nusėta sprogmenimis, – pasakojo N. Alekna.

2002 metais Žaliojoje įvyko skaudi nelaimė. Vietiniai jaunuoliai iš miško parsinešė sprogmenų ir juos mėgino ardyti. Minai sprogus vienas vaikinas žuvo, kitas buvo sunkiai sužalotas. Po šio įvykio Žaliosios miške suorganizuota pirmoji planinė (o Lietuvoje – antra tokia) sprogmenų ieškojimo ir naikinimo operacija.

– Tai buvo ir viena pirmųjų mano paties operacijų. Nuvažiavęs pašiurpau: kur tik eini – visur sprogmenys. Pirmąją dieną tik pasiruošėme darbams, pasižymėjome plotus. Kitą rytą atvažiavę matome: pastatyti du „bulviniai“ maišai su sprogmenimis, daugiausiai – granatomis. Matyt, jais nusikratė vietiniai gyventojai, – pasakojo N. Alekna.

Nors tokias planines operacijas Žaliosios miške išminuotojai atliko ir vėliau, tačiau, anot kariškių, visų plotų išvalyti neįmanoma fiziškai.



Įspūdingi eksponatai

J. Vitkaus batalione sukaupta įspūdinga ekspozicija sprogmenų: minų, raketų, aviacinių bombų, artilerijos sviedinių, granatų. Sukurti nešti mirtį, bet dabar jau neutralizuoti ir eksponatais virtę sprogstamieji užtaisai rasti įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Didžioji dauguma jų likę nuo karo, dalis buvo aptikta atsitraukusios sovietų armijos sandėliuose. Tarp pastarųjų yra ir įspūdinga „Grad“ raketa – 122 mm reaktyvinis sviedinys. Tokiomis raketomis vyksta apšaudymai Ukrainoje.

Muziejuje vietos radę ir tokie daiktai, kuriuos žmonės tik įvardijo kaip sprogmenis, – nuo metalinių traktoriaus detalių iki raketa palaikyto nuskilusio butelio ar net bebro apgraužto rąstigalio. Vis dėlto, anot kariškių, verčiau jau kviestis pagalbą, per klaidą nežinomą daiktą palaikius mina, negu atvirkščiai – sprogmenį palaikyti nepavojingu daiktu.



Puikus motyvas darbui

Visoje Lietuvoje dirba tik apie 70 išminuotojų, jie priklauso Sprogmenų neutralizavimo kuopai. Šios kuopos būriai dislokuoti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Tauragėje. Šiuo metu, t. y. rugsėjo–spalio mėnesiais, sprogmenų randama daugiausiai, tad kariškiai neretai per dieną gauna po keletą iškvietimų.

– Gali būti iškviestas ir naktį, tad žinai, kad privalai būti pasirengęs dirbti. O motyvą tokiam darbui surasti nesunku: juk jei sunaikinai sprogmenį – jis jau nepražudys gyvybės, – kalbėjo N. Alekna.

Pasak karininko, išminuotojų kolektyvas keičiasi mažai, dauguma karių dirba seniai, visi yra patikimi ir darbą puikiai išmano.

– Žmogų, kuris kasdien dirba su mirtimi, sunku nustebinti kasdieniniais dalykais. Jis tikrai nestresuoja, kad varškė pabrango dviem centais... – šypsojosi pašnekovas.



Išminuotojos – moterys

Lietuvoje išminuotojų kolektyvas kol kas – išimtinai vyriškas, bet kitose šalyse yra ir šį pavojingą darbą dirbančių moterų.

– Esu sutikęs amerikiečių merginų, kurios ne tik dalyvauja išminavimo darbuose, bet ir vadovauja grupei. Tai – labai atsakingos pareigos, – pasakojo N. Alekna.

Kuopos vadas prisiminė, kai 2008 metais į pratybas Lietuvoje buvo atvažiavę amerikiečių kariai. Viena išminuotoja, grupės vadė, kiekvieną rytą prabudusi šaukdavo: „I‘m alive!“ (liet. „Aš esu gyva!“).

– Klausiau jos, kodėl taip elgiasi. 25 metų mergina paaiškino, kad ji – lyg katė, išgyvenusi septynis gyvenimus. Misijose Afganistane ir Irake karė buvo užvažiavusi ant minų, į ją šovė, ji vertėsi su automobiliu... Tad mergina kiekvieną dieną gyvena ir ja džiaugiasi taip, lyg ši būtų paskutinė, – kalbėjo karininkas.



Gyvybės kaina

Pats N. Alekna puikiai žino gyvybės kainą. Jis ne tik nuolat dalyvauja pavojinguose sprogmenų išminavimo darbuose. Profesionaliam išminuotojui tokį darbą teko dirbti ir per misijas Afganistane. Lietuvis buvo 7-osios Goro provincijos atkūrimo grupės pamainos išminuotojų skyriaus vadas.

2011 metų rugsėjį N. Alekna su trimis ukrainiečių kariais važiuodami šarvuotu automobiliu užvažiavo ant sprogstamojo užtaiso. Nugriaudėjus galingam sprogimui, automobilyje kilo gaisras. Vairuotojas, būdamas šoko būsenos, net nesuprato, kad yra sužeistas. Bandant atidaryti automobilio dureles iš vairuotojo pusės, jos užstrigo.

Vis dėlto lietuvio vadovaujami kariai sugebėjo elgtis ryžtingai ir skaudesnių padarinių išvengta. Už tai Lietuvos kariuomenės organizuojamuose „Lietuvos karžygio“ apdovanojimuose N. Alekna pelnė apdovanojimą „Už drąsą ir profesionalumą“.





Galerija: Sprogmenys





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas