„Santaka“ / Bendruomenė sukilo prieš seniūno savivalę ir ne vietoje statomus paminklus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-10-05 16:36

Dalinkitės:  


Pajevonio seniūnaitis Virginijus Novogrodskis (dešinėje) bandžiusį išsisukinėti seniūną Gediminą Bisikirską atvirai kaltino melagystėmis.

Autorės nuotr.


Bendruomenė sukilo prieš seniūno savivalę ir ne vietoje statomus paminklus

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Pajevonio kaimo bendruomenės „Jevonio versmė“ taryba organizavo atvirą susirinkimą, į kurį buvo pakviestas seniūnas Gediminas Bisikirskas ir rajono valdžia.



Valdžią kvietė tarpininkauti

Pasak bendruomenės, žmonės jau kuris laikas neranda bendros kalbos su seniūnu, tad kad būtų išgirsti, į pagalbininkus pasikvietė rajono „galvas“.

Į bendruomenės namų salę susirinko daug žmonių. Daugelis nepraleido progos išsakyti savo nuomonės įvairiais klausimais. Į renginį atvykę rajono meras Algirdas Neiberka, vicemeras Kazys Kiaulakis ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas išgirdo daug priekaištų seniūnui.

Susirinkimą pradėjęs Pajevonio seniūnaitis Virginijus Novogrodskis pirmiausia sarkastiškai padėkojo G. Bisikirskui, kad šis per keletą dienų prieš susirinkimą Pajevonyje nuveikė daugiau nei per visą vasarą: visur apipjautos žolės, pastatytas nuvirtęs akmuo Žalgirio mūšiui paminėti.



Prasidėjo civilizuotai

Pirmiausia buvo aptarti bendruomenės reikalai. Pirmininkė Danutė Želvienė pranešė, jog bendruomenės kasoje atsirado lėšų – apie 800 eurų, kuriuos norima panaudoti laiptų į bažnyčią ir kapines turėklams. Žodžio paprašęs seniūnas pasiūlė dalį šių pinigų skirti vaikų žaidimų aikštelei pastatyti. Ją savo miesteliui jau prieš kurį laiką dovanojo buvęs pajevonietis skulptorius, Šiaulių miesto tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas. Jis savo kraštui yra dovanojęs jau ne vieną dovaną. Pernai į Pajevonį atkeliavo ir jo dovanota vaikų žaidimo aikštelė, kuriai įrengti seniūnas vis nerado lėšų. Tad bendruomenė iškart pritarė minčiai savo lėšomis prisidėti prie aikštelės pastatymo.

Seniūnaitis kreipėsi į seniūną su gyventojų prašymu nupurkšti žoles, sužėlusias ant kapinių takų. Atsakydamas G. Bisikirskas pasiguodė, jog chemikalams pirkti nėra lėšų, ir paragino tokiam reikalui ūkininkus „susimesti“ po kelis šimtus gramų piktžoles naikinančio skysčio. Paskaičiavus paaiškėjo, kad tam pakaks vos kelių litrų, tad šią dovaną iš savo ūkio pažadėjo įteikti seniūnaitis. Atrodė, jog šioje bendruomenėje viskas vyksta kaip sviestu patepta.



Tamsoje ir be ženklų

Nelaimei, kalba pakrypo apie kelio ženklus. Pasirodo, gyvenvietėje jų... nėra. Tad nelabai aišku, kaip važiuoti, kieno pirmumas. Apie tai žmonės sakė jau seniai informavę seniūną, bet šis pataręs vadovautis kliūties iš dešinės taisykle. Susirinkime G. Bisikirskas aiškino, kad keliai priklauso ne seniūnijai ir Savivaldybei, o VĮ „Marijampolės regiono keliai“, todėl ženklus turi statyti ši įmonė. Mero paklaustas, ar jis kreipėsi dėl to į Saugaus eismo komisiją, seniūnas atsakė, kad šiuo atveju – ne. Meras pažadėjo jau kitą savaitę atsiųsti komisiją, kuri nuspręs, kur ir kokių ženklų reikia.

Susirinkime buvo iškeltas klausimas ir dėl apšvietimo, nes į mokyklą vedantis takas skendi tamsoje. Administracijos direktorius V. Gavėnas pažadėjo pasidomėti, ar negalima būtų tam skirti lėšų iš kelių programos pagal saugumo didinimo priemonę.



Paminklų – tiršta

Labiausiai aistros užvirė prabilus apie miestelyje pastatytus ir tebestatomus paminklus. Bendruomenė gal dar būtų kentėjusi begalinį seniūno savarankiškumą ir vienvaldystę, jei ne paskutiniai įvykiai. Pajevoniečiai sukilo prieš seniūno sprendimą statyti kraštiečio G. Vyšniausko dovanojamą paminklą 1863 m. sukilimo dalyviams ir svarbiausiai jo figūrai – Pajevonio klebonui, poetui Tamošiui Senkui-Senkauskui – netinkamoje vietoje. Dėl to jie kreipėsi į valdžią, ši sudarė komisiją reikalui ištirti ir pastaroji nustatė, kad vieta paminklui tikrai netinkama. Tačiau G. Bisikirskas statybų ėmėsi net nelaukdamas komisijos sprendimo...

Bendruomenė siūlė paminklą statyti centre, netoli Vytauto Didžiojo monumento. Kunigaikščio skulptūra visa pažaliavusi, o teritorija aplink irgi nekelia susižavėjimo, ją reikia iš pagrindų tvarkyti. Tad vienu šūviu galima nušauti du zuikius.

Vis dėlto prieš šią idėją pasisakė kraštovaizdžio specialistas Vytautas Lekešius. Pasak jo, Pajevonio centre ir taip „tiršta“ paminklų. Susirinkime pasiūlyta ir kitų variantų, pvz., paminklą sukilėliams statyti greta tako į mokyklą. Tuomet ir apšvietimo atskiro nereikėtų, ir monumentas atliktų auklėjamąjį darbą.

Apskritai žmonės piktinosi, kad seniūnijoje pilna paminklų, kurie neatlieka jiems skirto vaidmens. Štai akmuo Žalgirio mūšiui stūkso kažkur pievose, didžiulėje kelių hektarų teritorijoje, kurią sunku prižiūrėti. Centre iškilęs monumentas taip pat neaišku ką simbolizuoja. Vietiniai sako nežinantys, ką reiškia ant akmeninio postamento uždėtas kiaušinis iš putplasčio, kurį vis nuneša stipresnis vėjas.



Saulėratis – už nugarų

Nepasitenkinimas kilo ir dėl neaišku iš kur atsiradusių stulpų ant Ragaišių piliakalnio (žmonių vadinamo Juodkalniu arba Jotkalniu). Pirmasis lietuviškąjį saulės kalendorių stojo ginti Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis. Jis pasakojo, kad šiame krašte prabėgo didelė jo vaikystės dalis. Tad pernai, sumanęs padaryti kažką gero Pajevoniui, nutarė iškirsti krūmynus ant Juodkalnio. Seniūno paprašęs išrūpinti leidimą tokiam reikalui, girininkas ėmęsis darbo. Netrukus nuo kalno atsivėrė nuostabūs apylinkių vaizdai. Pastatyti stulpai, pasak R. Vaičaičio, tikrai nieko nesugadino – tik papuošė. Senoviškasis saulėratis miesteliui gali tik pasitarnauti. Juk čia, norėdami pažiūrėti, kaip pro stulpus juda Saulė, galėtų atvykti visų Zodiako ženklų atstovai.

Sulėračio pusėn stojo ir UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorė Renolda Kubilienė. Ji sakė atvykusi paskatinta istoriko Albino Kurtinaičio ir Baltų vienybės dienas Pajevonio apylinkėse organizuojančios Miroslavos Didžiokienės paprašyta. Vilkaviškietė teigė norinti atsiprašyti visų pajevoniečių už tai, jog saulėratis atsirado nepasitarus su jais. Tačiau tokį dalyką miesteliui išsaugoti vertėtų, juolab kad tai – lietuviškosios istorijos dalis.

Nuomonių buvo išsakyta visokių. Kai kam nepatiko ant Juodkalnio sukalti stulpai, kai kas net jų nematę buvo nusiteikę priešiškai, o kai kurie tiesiog pyko, jog viskas buvo daroma žmonėms už nugaros.



Pabaiga – Dievo rankose

Jei būtų tartasi su visuomene, galbūt dabar saulėračiui negrėstų joks pavojus. Žmonės būtų buvę įtikinti, kad saulėratis taps traukos objektu, ir gal patys būtų padėję pasiruošti Baltų vienybės šventei. Tačiau jų prisijungti niekas nepakvietė. Jeigu nors viena pusė kažkuriuo momentu būtų nusileidusi ir parodžiusi draugiškumą, galėta išvengti daugybės nemalonumų. Tačiau dabar iš Kultūros vertybių apsaugos departamento gautas atsakymas vienareikšmiškas – griauti. Kadangi Savivaldybė tokiems darbams lėšų neturi, jos administracija kreipėsi į policiją, prašydama išaiškinti kaltininką, kuris ir turėtų finansuoti stulpų nugriovimą. Aišku, šis asmuo dar gautų ir solidžią baudą už piliakalnio sudarkymą.

Kaip „Santakai“ sakė R. Kubilienė, įstatymai yra laikmečio atspindys ir, reikalui esant, kilus iniciatyvai, visada galima inicijuoti pataisas. Todėl labai gaila, jog viskas buvo daroma „atbulai“.

Vis dėlto baltų istorijos puoselėtojai viliasi, kad šie nesusipratimai neužgoš sveiko proto ir su pajevoniečiais pavyks susitarti. O paskui, kaip sako A. Kurtinaitis, bus taip, kaip nuspręs Dievas.

Tik gaila, jog statę stulpus niekas nepasisakė. Gal nuoširdus prisipažinimas palenktų pajevoniečių širdis? Pasak girininko R. Vaičaičio, sovietmečiu ir kryžiai atsirasdavo po nakties. Juos statę niekas neprisipažino, nes galėjo labai skaudžiai nukentėti. Nors, aišku, laikai jau ne tokie žiaurūs, bet prisiminimai, matyt, gajūs...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas