|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2015-10-05 16:36
|
|
|
Pajevonio seniūnaitis Virginijus Novogrodskis (dešinėje) bandžiusį išsisukinėti seniūną Gediminą Bisikirską atvirai kaltino melagystėmis.
Autorės nuotr.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Pajevonio kaimo bendruomenės „Jevonio versmė“ taryba organizavo atvirą susirinkimą, į kurį buvo pakviestas seniūnas Gediminas Bisikirskas ir rajono valdžia.
Valdžią kvietė tarpininkauti
Pasak bendruomenės, žmonės jau kuris laikas neranda bendros kalbos su seniūnu, tad kad būtų išgirsti, į pagalbininkus pasikvietė rajono „galvas“.
Į bendruomenės namų salę susirinko daug žmonių. Daugelis nepraleido progos išsakyti savo nuomonės įvairiais klausimais. Į renginį atvykę rajono meras Algirdas Neiberka, vicemeras Kazys Kiaulakis ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas išgirdo daug priekaištų seniūnui.
Susirinkimą pradėjęs Pajevonio seniūnaitis Virginijus Novogrodskis pirmiausia sarkastiškai padėkojo G. Bisikirskui, kad šis per keletą dienų prieš susirinkimą Pajevonyje nuveikė daugiau nei per visą vasarą: visur apipjautos žolės, pastatytas nuvirtęs akmuo Žalgirio mūšiui paminėti.
Prasidėjo civilizuotai
Pirmiausia buvo aptarti bendruomenės reikalai. Pirmininkė Danutė Želvienė pranešė, jog bendruomenės kasoje atsirado lėšų – apie 800 eurų, kuriuos norima panaudoti laiptų į bažnyčią ir kapines turėklams. Žodžio paprašęs seniūnas pasiūlė dalį šių pinigų skirti vaikų žaidimų aikštelei pastatyti. Ją savo miesteliui jau prieš kurį laiką dovanojo buvęs pajevonietis skulptorius, Šiaulių miesto tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas. Jis savo kraštui yra dovanojęs jau ne vieną dovaną. Pernai į Pajevonį atkeliavo ir jo dovanota vaikų žaidimo aikštelė, kuriai įrengti seniūnas vis nerado lėšų. Tad bendruomenė iškart pritarė minčiai savo lėšomis prisidėti prie aikštelės pastatymo.
Seniūnaitis kreipėsi į seniūną su gyventojų prašymu nupurkšti žoles, sužėlusias ant kapinių takų. Atsakydamas G. Bisikirskas pasiguodė, jog chemikalams pirkti nėra lėšų, ir paragino tokiam reikalui ūkininkus „susimesti“ po kelis šimtus gramų piktžoles naikinančio skysčio. Paskaičiavus paaiškėjo, kad tam pakaks vos kelių litrų, tad šią dovaną iš savo ūkio pažadėjo įteikti seniūnaitis. Atrodė, jog šioje bendruomenėje viskas vyksta kaip sviestu patepta.
Tamsoje ir be ženklų
Nelaimei, kalba pakrypo apie kelio ženklus. Pasirodo, gyvenvietėje jų... nėra. Tad nelabai aišku, kaip važiuoti, kieno pirmumas. Apie tai žmonės sakė jau seniai informavę seniūną, bet šis pataręs vadovautis kliūties iš dešinės taisykle. Susirinkime G. Bisikirskas aiškino, kad keliai priklauso ne seniūnijai ir Savivaldybei, o VĮ „Marijampolės regiono keliai“, todėl ženklus turi statyti ši įmonė. Mero paklaustas, ar jis kreipėsi dėl to į Saugaus eismo komisiją, seniūnas atsakė, kad šiuo atveju – ne. Meras pažadėjo jau kitą savaitę atsiųsti komisiją, kuri nuspręs, kur ir kokių ženklų reikia.
Susirinkime buvo iškeltas klausimas ir dėl apšvietimo, nes į mokyklą vedantis takas skendi tamsoje. Administracijos direktorius V. Gavėnas pažadėjo pasidomėti, ar negalima būtų tam skirti lėšų iš kelių programos pagal saugumo didinimo priemonę.
Paminklų – tiršta
Labiausiai aistros užvirė prabilus apie miestelyje pastatytus ir tebestatomus paminklus. Bendruomenė gal dar būtų kentėjusi begalinį seniūno savarankiškumą ir vienvaldystę, jei ne paskutiniai įvykiai. Pajevoniečiai sukilo prieš seniūno sprendimą statyti kraštiečio G. Vyšniausko dovanojamą paminklą 1863 m. sukilimo dalyviams ir svarbiausiai jo figūrai – Pajevonio klebonui, poetui Tamošiui Senkui-Senkauskui – netinkamoje vietoje. Dėl to jie kreipėsi į valdžią, ši sudarė komisiją reikalui ištirti ir pastaroji nustatė, kad vieta paminklui tikrai netinkama. Tačiau G. Bisikirskas statybų ėmėsi net nelaukdamas komisijos sprendimo...
Bendruomenė siūlė paminklą statyti centre, netoli Vytauto Didžiojo monumento. Kunigaikščio skulptūra visa pažaliavusi, o teritorija aplink irgi nekelia susižavėjimo, ją reikia iš pagrindų tvarkyti. Tad vienu šūviu galima nušauti du zuikius.
Vis dėlto prieš šią idėją pasisakė kraštovaizdžio specialistas Vytautas Lekešius. Pasak jo, Pajevonio centre ir taip „tiršta“ paminklų. Susirinkime pasiūlyta ir kitų variantų, pvz., paminklą sukilėliams statyti greta tako į mokyklą. Tuomet ir apšvietimo atskiro nereikėtų, ir monumentas atliktų auklėjamąjį darbą.
Apskritai žmonės piktinosi, kad seniūnijoje pilna paminklų, kurie neatlieka jiems skirto vaidmens. Štai akmuo Žalgirio mūšiui stūkso kažkur pievose, didžiulėje kelių hektarų teritorijoje, kurią sunku prižiūrėti. Centre iškilęs monumentas taip pat neaišku ką simbolizuoja. Vietiniai sako nežinantys, ką reiškia ant akmeninio postamento uždėtas kiaušinis iš putplasčio, kurį vis nuneša stipresnis vėjas.
Saulėratis – už nugarų
Nepasitenkinimas kilo ir dėl neaišku iš kur atsiradusių stulpų ant Ragaišių piliakalnio (žmonių vadinamo Juodkalniu arba Jotkalniu). Pirmasis lietuviškąjį saulės kalendorių stojo ginti Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis. Jis pasakojo, kad šiame krašte prabėgo didelė jo vaikystės dalis. Tad pernai, sumanęs padaryti kažką gero Pajevoniui, nutarė iškirsti krūmynus ant Juodkalnio. Seniūno paprašęs išrūpinti leidimą tokiam reikalui, girininkas ėmęsis darbo. Netrukus nuo kalno atsivėrė nuostabūs apylinkių vaizdai. Pastatyti stulpai, pasak R. Vaičaičio, tikrai nieko nesugadino – tik papuošė. Senoviškasis saulėratis miesteliui gali tik pasitarnauti. Juk čia, norėdami pažiūrėti, kaip pro stulpus juda Saulė, galėtų atvykti visų Zodiako ženklų atstovai.
Sulėračio pusėn stojo ir UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorė Renolda Kubilienė. Ji sakė atvykusi paskatinta istoriko Albino Kurtinaičio ir Baltų vienybės dienas Pajevonio apylinkėse organizuojančios Miroslavos Didžiokienės paprašyta. Vilkaviškietė teigė norinti atsiprašyti visų pajevoniečių už tai, jog saulėratis atsirado nepasitarus su jais. Tačiau tokį dalyką miesteliui išsaugoti vertėtų, juolab kad tai – lietuviškosios istorijos dalis.
Nuomonių buvo išsakyta visokių. Kai kam nepatiko ant Juodkalnio sukalti stulpai, kai kas net jų nematę buvo nusiteikę priešiškai, o kai kurie tiesiog pyko, jog viskas buvo daroma žmonėms už nugaros.
Pabaiga – Dievo rankose
Jei būtų tartasi su visuomene, galbūt dabar saulėračiui negrėstų joks pavojus. Žmonės būtų buvę įtikinti, kad saulėratis taps traukos objektu, ir gal patys būtų padėję pasiruošti Baltų vienybės šventei. Tačiau jų prisijungti niekas nepakvietė. Jeigu nors viena pusė kažkuriuo momentu būtų nusileidusi ir parodžiusi draugiškumą, galėta išvengti daugybės nemalonumų. Tačiau dabar iš Kultūros vertybių apsaugos departamento gautas atsakymas vienareikšmiškas – griauti. Kadangi Savivaldybė tokiems darbams lėšų neturi, jos administracija kreipėsi į policiją, prašydama išaiškinti kaltininką, kuris ir turėtų finansuoti stulpų nugriovimą. Aišku, šis asmuo dar gautų ir solidžią baudą už piliakalnio sudarkymą.
Kaip „Santakai“ sakė R. Kubilienė, įstatymai yra laikmečio atspindys ir, reikalui esant, kilus iniciatyvai, visada galima inicijuoti pataisas. Todėl labai gaila, jog viskas buvo daroma „atbulai“.
Vis dėlto baltų istorijos puoselėtojai viliasi, kad šie nesusipratimai neužgoš sveiko proto ir su pajevoniečiais pavyks susitarti. O paskui, kaip sako A. Kurtinaitis, bus taip, kaip nuspręs Dievas.
Tik gaila, jog statę stulpus niekas nepasisakė. Gal nuoširdus prisipažinimas palenktų pajevoniečių širdis? Pasak girininko R. Vaičaičio, sovietmečiu ir kryžiai atsirasdavo po nakties. Juos statę niekas neprisipažino, nes galėjo labai skaudžiai nukentėti. Nors, aišku, laikai jau ne tokie žiaurūs, bet prisiminimai, matyt, gajūs...
Pajevonio kaimo bendruomenės „Jevonio versmė“ taryba organizavo atvirą susirinkimą, į kurį buvo pakviestas seniūnas Gediminas Bisikirskas ir rajono valdžia. |
Pasak bendruomenės, žmonės jau kuris laikas neranda bendros kalbos su seniūnu, tad kad būtų išgirsti, į pagalbininkus pasikvietė rajono „galvas“.
Į bendruomenės namų salę susirinko daug žmonių. Daugelis nepraleido progos išsakyti savo nuomonės įvairiais klausimais. Į renginį atvykę rajono meras Algirdas Neiberka, vicemeras Kazys Kiaulakis ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas išgirdo daug priekaištų seniūnui.
Susirinkimą pradėjęs Pajevonio seniūnaitis Virginijus Novogrodskis pirmiausia sarkastiškai padėkojo G. Bisikirskui, kad šis per keletą dienų prieš susirinkimą Pajevonyje nuveikė daugiau nei per visą vasarą: visur apipjautos žolės, pastatytas nuvirtęs akmuo Žalgirio mūšiui paminėti.
Pirmiausia buvo aptarti bendruomenės reikalai. Pirmininkė Danutė Želvienė pranešė, jog bendruomenės kasoje atsirado lėšų – apie 800 eurų, kuriuos norima panaudoti laiptų į bažnyčią ir kapines turėklams. Žodžio paprašęs seniūnas pasiūlė dalį šių pinigų skirti vaikų žaidimų aikštelei pastatyti. Ją savo miesteliui jau prieš kurį laiką dovanojo buvęs pajevonietis skulptorius, Šiaulių miesto tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas. Jis savo kraštui yra dovanojęs jau ne vieną dovaną. Pernai į Pajevonį atkeliavo ir jo dovanota vaikų žaidimo aikštelė, kuriai įrengti seniūnas vis nerado lėšų. Tad bendruomenė iškart pritarė minčiai savo lėšomis prisidėti prie aikštelės pastatymo.
Seniūnaitis kreipėsi į seniūną su gyventojų prašymu nupurkšti žoles, sužėlusias ant kapinių takų. Atsakydamas G. Bisikirskas pasiguodė, jog chemikalams pirkti nėra lėšų, ir paragino tokiam reikalui ūkininkus „susimesti“ po kelis šimtus gramų piktžoles naikinančio skysčio. Paskaičiavus paaiškėjo, kad tam pakaks vos kelių litrų, tad šią dovaną iš savo ūkio pažadėjo įteikti seniūnaitis. Atrodė, jog šioje bendruomenėje viskas vyksta kaip sviestu patepta.
Nelaimei, kalba pakrypo apie kelio ženklus. Pasirodo, gyvenvietėje jų... nėra. Tad nelabai aišku, kaip važiuoti, kieno pirmumas. Apie tai žmonės sakė jau seniai informavę seniūną, bet šis pataręs vadovautis kliūties iš dešinės taisykle. Susirinkime G. Bisikirskas aiškino, kad keliai priklauso ne seniūnijai ir Savivaldybei, o VĮ „Marijampolės regiono keliai“, todėl ženklus turi statyti ši įmonė. Mero paklaustas, ar jis kreipėsi dėl to į Saugaus eismo komisiją, seniūnas atsakė, kad šiuo atveju – ne. Meras pažadėjo jau kitą savaitę atsiųsti komisiją, kuri nuspręs, kur ir kokių ženklų reikia.
Susirinkime buvo iškeltas klausimas ir dėl apšvietimo, nes į mokyklą vedantis takas skendi tamsoje. Administracijos direktorius V. Gavėnas pažadėjo pasidomėti, ar negalima būtų tam skirti lėšų iš kelių programos pagal saugumo didinimo priemonę.
Labiausiai aistros užvirė prabilus apie miestelyje pastatytus ir tebestatomus paminklus. Bendruomenė gal dar būtų kentėjusi begalinį seniūno savarankiškumą ir vienvaldystę, jei ne paskutiniai įvykiai. Pajevoniečiai sukilo prieš seniūno sprendimą statyti kraštiečio G. Vyšniausko dovanojamą paminklą 1863 m. sukilimo dalyviams ir svarbiausiai jo figūrai – Pajevonio klebonui, poetui Tamošiui Senkui-Senkauskui – netinkamoje vietoje. Dėl to jie kreipėsi į valdžią, ši sudarė komisiją reikalui ištirti ir pastaroji nustatė, kad vieta paminklui tikrai netinkama. Tačiau G. Bisikirskas statybų ėmėsi net nelaukdamas komisijos sprendimo...
Bendruomenė siūlė paminklą statyti centre, netoli Vytauto Didžiojo monumento. Kunigaikščio skulptūra visa pažaliavusi, o teritorija aplink irgi nekelia susižavėjimo, ją reikia iš pagrindų tvarkyti. Tad vienu šūviu galima nušauti du zuikius.
Vis dėlto prieš šią idėją pasisakė kraštovaizdžio specialistas Vytautas Lekešius. Pasak jo, Pajevonio centre ir taip „tiršta“ paminklų. Susirinkime pasiūlyta ir kitų variantų, pvz., paminklą sukilėliams statyti greta tako į mokyklą. Tuomet ir apšvietimo atskiro nereikėtų, ir monumentas atliktų auklėjamąjį darbą.
Apskritai žmonės piktinosi, kad seniūnijoje pilna paminklų, kurie neatlieka jiems skirto vaidmens. Štai akmuo Žalgirio mūšiui stūkso kažkur pievose, didžiulėje kelių hektarų teritorijoje, kurią sunku prižiūrėti. Centre iškilęs monumentas taip pat neaišku ką simbolizuoja. Vietiniai sako nežinantys, ką reiškia ant akmeninio postamento uždėtas kiaušinis iš putplasčio, kurį vis nuneša stipresnis vėjas.
Nepasitenkinimas kilo ir dėl neaišku iš kur atsiradusių stulpų ant Ragaišių piliakalnio (žmonių vadinamo Juodkalniu arba Jotkalniu). Pirmasis lietuviškąjį saulės kalendorių stojo ginti Pajevonio girininkas Rymantas Vaičaitis. Jis pasakojo, kad šiame krašte prabėgo didelė jo vaikystės dalis. Tad pernai, sumanęs padaryti kažką gero Pajevoniui, nutarė iškirsti krūmynus ant Juodkalnio. Seniūno paprašęs išrūpinti leidimą tokiam reikalui, girininkas ėmęsis darbo. Netrukus nuo kalno atsivėrė nuostabūs apylinkių vaizdai. Pastatyti stulpai, pasak R. Vaičaičio, tikrai nieko nesugadino – tik papuošė. Senoviškasis saulėratis miesteliui gali tik pasitarnauti. Juk čia, norėdami pažiūrėti, kaip pro stulpus juda Saulė, galėtų atvykti visų Zodiako ženklų atstovai.
Sulėračio pusėn stojo ir UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorė Renolda Kubilienė. Ji sakė atvykusi paskatinta istoriko Albino Kurtinaičio ir Baltų vienybės dienas Pajevonio apylinkėse organizuojančios Miroslavos Didžiokienės paprašyta. Vilkaviškietė teigė norinti atsiprašyti visų pajevoniečių už tai, jog saulėratis atsirado nepasitarus su jais. Tačiau tokį dalyką miesteliui išsaugoti vertėtų, juolab kad tai – lietuviškosios istorijos dalis.
Nuomonių buvo išsakyta visokių. Kai kam nepatiko ant Juodkalnio sukalti stulpai, kai kas net jų nematę buvo nusiteikę priešiškai, o kai kurie tiesiog pyko, jog viskas buvo daroma žmonėms už nugaros.
Jei būtų tartasi su visuomene, galbūt dabar saulėračiui negrėstų joks pavojus. Žmonės būtų buvę įtikinti, kad saulėratis taps traukos objektu, ir gal patys būtų padėję pasiruošti Baltų vienybės šventei. Tačiau jų prisijungti niekas nepakvietė. Jeigu nors viena pusė kažkuriuo momentu būtų nusileidusi ir parodžiusi draugiškumą, galėta išvengti daugybės nemalonumų. Tačiau dabar iš Kultūros vertybių apsaugos departamento gautas atsakymas vienareikšmiškas – griauti. Kadangi Savivaldybė tokiems darbams lėšų neturi, jos administracija kreipėsi į policiją, prašydama išaiškinti kaltininką, kuris ir turėtų finansuoti stulpų nugriovimą. Aišku, šis asmuo dar gautų ir solidžią baudą už piliakalnio sudarkymą.
Kaip „Santakai“ sakė R. Kubilienė, įstatymai yra laikmečio atspindys ir, reikalui esant, kilus iniciatyvai, visada galima inicijuoti pataisas. Todėl labai gaila, jog viskas buvo daroma „atbulai“.
Vis dėlto baltų istorijos puoselėtojai viliasi, kad šie nesusipratimai neužgoš sveiko proto ir su pajevoniečiais pavyks susitarti. O paskui, kaip sako A. Kurtinaitis, bus taip, kaip nuspręs Dievas.
Tik gaila, jog statę stulpus niekas nepasisakė. Gal nuoširdus prisipažinimas palenktų pajevoniečių širdis? Pasak girininko R. Vaičaičio, sovietmečiu ir kryžiai atsirasdavo po nakties. Juos statę niekas neprisipažino, nes galėjo labai skaudžiai nukentėti. Nors, aišku, laikai jau ne tokie žiaurūs, bet prisiminimai, matyt, gajūs...
Publikuota: 2015-10-05 16:36:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|