|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2015-09-18 14:55
|
|
|
Kauno apygardos probacijos tarnybos Vilkaviškio skyriaus vyresnioji inspektorė Sonata Damidavičienė stengiasi, kad nusikaltusieji daugiau nebepatektų į teisėsaugininkų akiratį.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Penkioliktus metus šiemet švenčiančios šalies probacijos tarnybos gerokai pasikeitė nuo savo pirmtakių, anuometinių pataisos darbų inspekcijų, laikų. Kauno apygardos probacijos tarnybos Vilkaviškio skyriui vadovaujanti Sonata Damidavičienė tvirtina, kad per tiek laiko keitėsi ne tik įstatymai, priežiūros priemonės, bet ir patys prižiūrimieji bei jų skaičius.
Daugiausiai – smurtautojų
Jau daug metų šios tarnybos Vilkaviškio skyriui vadovaujanti S. Damidavičienė prisimena, jog anksčiau inspektoriams tekdavo prižiūrėti maždaug vienodą skaičių tų įstatymui nusikaltusių asmenų, kuriems teismas bausmę atidėjo, ir tų, kurie atlikę dalį bausmės į laisvę paleisti lygtinai. Dabar lygtinai paleistų prižiūrimų asmenų labai sumažėję. Tačiau labai padidėjo tokių prižiūrimųjų, kurie atleisti nuo bausmės šalims susitaikius. Didžioji jų dalis – smurtautojai artimoje aplinkoje. Tai visai nauja prižiūrimųjų grupė, mat anksčiau už smurtą artimoje aplinkoje pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė nebuvo numatyta.
Nuo bausmės atleistų tokių prižiūrimųjų grupę gausina atlaidžios aukos. Mat mušamos žmonos ar sugyventinės susitaiko su smurtautoju ir teisme tvirtina nuoskaudas seniai atleidusios. Tokie nuo bausmės atleisti smurtautojai sudaro penktadalį visų Kauno apygardos probacijos tarnybos Vilkaviškio skyriaus prižiūrimų asmenų.
Tačiau probacijos tarnybos inspektoriams tenka kontroliuoti ir kitus smurtautojus, kurie realios laisvės atėmimo bausmės išvengė, bet teismas jiems skyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes: viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar kt.
Sprendimui nepakluso
Neretai smurtautoją teismas įpareigoja gyventi atskirai nuo šeimos, tačiau ne visi asmenys linkę šį įpareigojimą vykdyti. Prieš kurį laiką plačiai išgarsėjo atvejis, kai prieš nepilnametį sūnų smurtavęs tėvas net neketino išsikraustyti iš namų, nevykdė teismo įpareigojimų. Judėjimo negalią turinčiam vyrui probacijos tarnybos inspektoriai siūlė apsigyventi globos namuose ar pas giminaičius, tačiau prižiūrimasis girtavo ir toliau kėlė ranką prieš artimuosius.
Tuomet probacijos tarnyba kreipėsi į teismą, kad vyrui būtų panaikintas bausmės atidėjimas ir skirta reali bausmė. Teismui priėmus sprendimą, smurtautojas pasielgė drastiškai: jis nutarė susprogdinti namus ir pats tokiu būdu išeiti iš gyvenimo. Vyras per sprogimą sunkiai susižalojo, o jo šeima neteko pastogės. Dėl sunkios sveikatos būklės smurtautojas išvengė realaus laisvės atėmimo. Be abejonės, probacijos tarnybos inspektoriai jautėsi teisūs dėl savo sprendimo, nes drauge su šeima gyvendamas vyras kėlė didelę grėsmę savo artimiesiems.
Teismas gan retai priima sprendimą iškeldinti smurtautoją iš namų. Dažniau tokia priemonė naudojama kaip kardomoji, kol įvyksta teismo procesas. Likusį gyventi su šeima smurtautoją teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią taikyti yra apmokyti visi probacijos tarnybos pareigūnai.
Dalyvauja programose
Pati S. Damidavičienė drauge su marijampoliečiu kolega laisvėje esantiems nuteistiesiems veda intervencinę programą, skirtą smurtautojams. Ją sudaro 26 užsiėmimai, kuriuose prižiūrimieji privalo dalyvauti. Tiems, kurie piktavališkai nedalyvauja, tenka atsakyti kaip vengiantiems vykdyti teismo sprendimą. Tokias programas teismo sprendimu reikia lankyti ne tik smurtautojams artimoje aplinkoje, bet ir smurtavusiems viešoje vietoje ar įvykdžiusiems kitus smurtinius nusikaltimus.
Probacijos tarnybos pareigūnams ir patiems kartais tenka susidurti su agresyviai nusiteikusiais smurtautojais. Mat ne kiekvienas prižiūrimasis apsidžiaugia vėlų vakarą savo namuose sulaukęs tikrintojų. Konfliktų kyla tais atvejais, kai nustatomi pažeidimai. Tarkim, įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų prižiūrimieji randami neblaivūs ar pan.
Vis dėlto daugelis nuteistųjų džiaugiasi, kad atvykę probacijos tarnybos pareigūnai juos rado namuose. Mat, nustatytu laiku neradę prižiūrimojo, probacijos tarnybos pareigūnai gali kreiptis į teismą, kad bausmė būtų sugriežtinta.
Kviestų savanorius
Probacijos tarnybos pareigūnams talkina savanoriai. Viena tokių – teisininkė Laima Bagdzevičienė, teisiniais klausimais konsultuojanti laisvėje likusius nuteistuosius. S. Damidavičienė kviestų prie tokios savanoriškos veiklos prisijungti ir kitus rajono gyventojus. Juk gyvenimo kelyje slystelėjusiems žmonėms reikalinga įvairių specialistų pagalba: tiek psichologų, tiek socialinių ir kultūros darbuotojų, sugebančių organizuoti nepilnamečius galinčias sudominti veiklas bei kt.
S. Damidavičienė pasidžiaugė ir tobulėjančiomis prižiūrimųjų kontroliavimo priemonėmis. Dar neseniai į Lietuvą atkeliavusios elektroninės apyrankės nuteistiesiems stebėti kitais metais turėtų būti pakeistos naujomis, turinčiomis navigacinį ryšį. Šios apyrankės leistų stebėti ne tik tai, kuriuo metu iš namų išeina ir grįžta prižiūrimasis, bet ir kur jis yra.
– Nesame priešai, kaip kartais įsivaizduoja nuteistieji, – sakė S. Damidavičienė. – Mūsų tikslai – šalinti nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, užkardyti naujus nusikaltimus, siekti prižiūrimųjų teigiamų elgesio ir mąstymo pokyčių. Taip pat – kad nuteistasis skirtą bausmę atliktų laisvėje ir nebūtų atribotas nuo jam brangios aplinkos – šeimos, vaikų.
Penkioliktus metus šiemet švenčiančios šalies probacijos tarnybos gerokai pasikeitė nuo savo pirmtakių, anuometinių pataisos darbų inspekcijų, laikų. Kauno apygardos probacijos tarnybos Vilkaviškio skyriui vadovaujanti Sonata Damidavičienė tvirtina, kad per tiek laiko keitėsi ne tik įstatymai, priežiūros priemonės, bet ir patys prižiūrimieji bei jų skaičius. |
Daugiausiai – smurtautojų
Jau daug metų šios tarnybos Vilkaviškio skyriui vadovaujanti S. Damidavičienė prisimena, jog anksčiau inspektoriams tekdavo prižiūrėti maždaug vienodą skaičių tų įstatymui nusikaltusių asmenų, kuriems teismas bausmę atidėjo, ir tų, kurie atlikę dalį bausmės į laisvę paleisti lygtinai. Dabar lygtinai paleistų prižiūrimų asmenų labai sumažėję. Tačiau labai padidėjo tokių prižiūrimųjų, kurie atleisti nuo bausmės šalims susitaikius. Didžioji jų dalis – smurtautojai artimoje aplinkoje. Tai visai nauja prižiūrimųjų grupė, mat anksčiau už smurtą artimoje aplinkoje pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė nebuvo numatyta.
Nuo bausmės atleistų tokių prižiūrimųjų grupę gausina atlaidžios aukos. Mat mušamos žmonos ar sugyventinės susitaiko su smurtautoju ir teisme tvirtina nuoskaudas seniai atleidusios. Tokie nuo bausmės atleisti smurtautojai sudaro penktadalį visų Kauno apygardos probacijos tarnybos Vilkaviškio skyriaus prižiūrimų asmenų.
Tačiau probacijos tarnybos inspektoriams tenka kontroliuoti ir kitus smurtautojus, kurie realios laisvės atėmimo bausmės išvengė, bet teismas jiems skyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes: viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar kt.
Sprendimui nepakluso
Neretai smurtautoją teismas įpareigoja gyventi atskirai nuo šeimos, tačiau ne visi asmenys linkę šį įpareigojimą vykdyti. Prieš kurį laiką plačiai išgarsėjo atvejis, kai prieš nepilnametį sūnų smurtavęs tėvas net neketino išsikraustyti iš namų, nevykdė teismo įpareigojimų. Judėjimo negalią turinčiam vyrui probacijos tarnybos inspektoriai siūlė apsigyventi globos namuose ar pas giminaičius, tačiau prižiūrimasis girtavo ir toliau kėlė ranką prieš artimuosius.
Tuomet probacijos tarnyba kreipėsi į teismą, kad vyrui būtų panaikintas bausmės atidėjimas ir skirta reali bausmė. Teismui priėmus sprendimą, smurtautojas pasielgė drastiškai: jis nutarė susprogdinti namus ir pats tokiu būdu išeiti iš gyvenimo. Vyras per sprogimą sunkiai susižalojo, o jo šeima neteko pastogės. Dėl sunkios sveikatos būklės smurtautojas išvengė realaus laisvės atėmimo. Be abejonės, probacijos tarnybos inspektoriai jautėsi teisūs dėl savo sprendimo, nes drauge su šeima gyvendamas vyras kėlė didelę grėsmę savo artimiesiems.
Teismas gan retai priima sprendimą iškeldinti smurtautoją iš namų. Dažniau tokia priemonė naudojama kaip kardomoji, kol įvyksta teismo procesas. Likusį gyventi su šeima smurtautoją teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią taikyti yra apmokyti visi probacijos tarnybos pareigūnai.
Dalyvauja programose
Pati S. Damidavičienė drauge su marijampoliečiu kolega laisvėje esantiems nuteistiesiems veda intervencinę programą, skirtą smurtautojams. Ją sudaro 26 užsiėmimai, kuriuose prižiūrimieji privalo dalyvauti. Tiems, kurie piktavališkai nedalyvauja, tenka atsakyti kaip vengiantiems vykdyti teismo sprendimą. Tokias programas teismo sprendimu reikia lankyti ne tik smurtautojams artimoje aplinkoje, bet ir smurtavusiems viešoje vietoje ar įvykdžiusiems kitus smurtinius nusikaltimus.
Probacijos tarnybos pareigūnams ir patiems kartais tenka susidurti su agresyviai nusiteikusiais smurtautojais. Mat ne kiekvienas prižiūrimasis apsidžiaugia vėlų vakarą savo namuose sulaukęs tikrintojų. Konfliktų kyla tais atvejais, kai nustatomi pažeidimai. Tarkim, įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų prižiūrimieji randami neblaivūs ar pan.
Vis dėlto daugelis nuteistųjų džiaugiasi, kad atvykę probacijos tarnybos pareigūnai juos rado namuose. Mat, nustatytu laiku neradę prižiūrimojo, probacijos tarnybos pareigūnai gali kreiptis į teismą, kad bausmė būtų sugriežtinta.
Kviestų savanorius
Probacijos tarnybos pareigūnams talkina savanoriai. Viena tokių – teisininkė Laima Bagdzevičienė, teisiniais klausimais konsultuojanti laisvėje likusius nuteistuosius. S. Damidavičienė kviestų prie tokios savanoriškos veiklos prisijungti ir kitus rajono gyventojus. Juk gyvenimo kelyje slystelėjusiems žmonėms reikalinga įvairių specialistų pagalba: tiek psichologų, tiek socialinių ir kultūros darbuotojų, sugebančių organizuoti nepilnamečius galinčias sudominti veiklas bei kt.
S. Damidavičienė pasidžiaugė ir tobulėjančiomis prižiūrimųjų kontroliavimo priemonėmis. Dar neseniai į Lietuvą atkeliavusios elektroninės apyrankės nuteistiesiems stebėti kitais metais turėtų būti pakeistos naujomis, turinčiomis navigacinį ryšį. Šios apyrankės leistų stebėti ne tik tai, kuriuo metu iš namų išeina ir grįžta prižiūrimasis, bet ir kur jis yra.
– Nesame priešai, kaip kartais įsivaizduoja nuteistieji, – sakė S. Damidavičienė. – Mūsų tikslai – šalinti nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, užkardyti naujus nusikaltimus, siekti prižiūrimųjų teigiamų elgesio ir mąstymo pokyčių. Taip pat – kad nuteistasis skirtą bausmę atliktų laisvėje ir nebūtų atribotas nuo jam brangios aplinkos – šeimos, vaikų.
Publikuota: 2015-09-18 14:55:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|