„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintą mėsinę kiaulę (apie 200 kg svorio, 1,70 Eur už kg). Tel. 8 670 98 550.
Galioja iki: 2019-02-21 13:54:29

Atlieka vidaus ir lauko apdailos darbus. Tel. 8 623 56 052.
Galioja iki: 2019-02-23 09:35:01



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-12 16:20

Dalinkitės:  


A. Liaudinskienė juokavo, kad su olandais bendrauti jai sekėsi šiaip sau.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

Olandijoje – vieni kuriozai



Aida LIAUDINSKIENĖ, vilkaviškietė anglų kalbos mokytoja:

– Su keletu Marijampolės profesinio rengimo centro pedagogų ne taip seniai buvome išvykę į Olandiją. Aš važiavau kaip grupės vertėja. Išvykdama tikrai nesitikėjau, kad pakliūsiu net į kelias komiškas situacijas.

Vienas iš linksmų nutikimų įvyko traukinyje.

Mes po Olandiją važinėjome savarankiškai: iš oro uosto nuvykome į centrinę Amsterdamo stotį, ten pasidėjome bagažą ir vaikščiojome po miestą. Grįžę sėdome į traukinį, kad nuvažiuotume į kitame miestelyje esantį viešbutį. Kaip tik tada prie mūsų priėjo jaunas vyras. Matyt, palaikęs mus vietiniais, jis pradėjo klausinėti, ar šiuo traukiniu nuvyks į oro uostą. Aš jam linktelėjau, jog tikrai nuvažiuos.

Taigi su kolegomis sėdime traukinyje ir dalijamės per dieną patirtais įspūdžiais. Už keleto stotelių matau, kad jau atvažiavome prie oro uosto.

Žiūriu, tas vyrukas, kuris mus kalbino, sėdi sau su ausinėmis, klausosi muzikos ir nė nesiruošia lipti. Aš į jį pasisukau ir rodau, jog laikas kraustytis iš traukino. O jis žiūri į mane, bet iš vietos nesijudina.

Tuomet jau pradėjau kaip įmanydama aiškinti, kad reikėtų pasiskubinti, nes atvažiavome prie oro uosto. Priverčiau tą žmogų išsiimti ausines, kalbu, rodau rankomis, bet jis vis tiek sėdi išpūtęs akis, šypsosi ir niekur nelipa. Tada pajutau, kaip man į šoną baksnoja kolega: „Aida, atstok, čia ne tas žmogus!..“ Nežinau, ką šis pagalvojo, bet tą likusį pusvalandį, kurį mes dar važiavome viename vagone, aš stengiausi į jo pusę nežiūrėti. Žinoma, to vyruko atsiprašiau, pasiteisinau, kad jį palaikiau ne tuo asmeniu...

Kitą rytą, išsimiegoję viešbutyje, susiruošėme važiuoti į planuotą susitikimą. Bet – laukiame nesulaukiame vienos kolegės.

Kadangi gyvenome vienviečiuose kambariuose, nulėkiau iki jos numerio ir ėmiau belsti. Beldžiu, laukiu, vėl beldžiu keletą minučių, kol pagaliau atsidaro kambario durys ir išlenda... apsimiegojęs vyriškis. Pakeliu akis į duris, o ten – ne 20, o 22 numeris. Ir vėl turėjau aiškintis, kad tai – ne tas kambarys...

Tada jau mano bendrakeleiviai ėmė juokauti, ko aš tuos olandus užkabinėju – ir dar tokiais keistais būdais.

Trečias nepatogus atvejis buvo parduotuvėje.

Prieš skrendant namo viena kolegė ketino nusipirkti lauktuvių ir paprašė, kad padėčiau jai išsiaiškinti, ar parduotuvėje prekiaujama nacionaliniu vynu.

Priėjau prie pardavėjos ir klausiu: „Ar turite savo šalies nacionalinio vyno?“ Ji baksteli sau į krūtinę ir manęs perklausia: „Ar iš mano šalies?“ O aš matau, kad pardavėja – siauromis akimis, iš gymio – pati tikriausia kinė. Tad jai vėl energingai aiškinu: „Ne, ne Jūsų šalies, mums reikia olandiško!“

Tada pardavėja nusišypso ir sako: „Aš ir esu olandė, tai mano gimtoji šalis...“ Taip sutrikau, kad jau nebežiūrėjau, kokius vynus pardavėja rodė mano kolegei, ir apsisukusi sprukau iš parduotuvės...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vasario 16-oji Vilkaviškyje: istorinė kartų jungtis
* Klausimas valdžiai: išlaikyti ar uždaryti?
* Kandidatams į merus nevengta užduoti ir nepatogių klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą į merus balsuotumėte?
Sauleną Aželską
Žilviną Gelgotą
Valentiną Gražulį
Algirdą Neiberką



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „stribas“?
Taip. Stribai (rus. istrebitel – „naikintojas“) – civilinių ginkluotų sovietų valdžios būriai, 1944–1954 m. Lietuvoje padėję okupantams vykdyti represijas.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis stribas teikiamas su žyma šnek.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas