„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-06-12 16:20

Dalinkitės:  


A. Liaudinskienė juokavo, kad su olandais bendrauti jai sekėsi šiaip sau.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Buvo buvo, kaip nebuvo...

Olandijoje – vieni kuriozai



Aida LIAUDINSKIENĖ, vilkaviškietė anglų kalbos mokytoja:

– Su keletu Marijampolės profesinio rengimo centro pedagogų ne taip seniai buvome išvykę į Olandiją. Aš važiavau kaip grupės vertėja. Išvykdama tikrai nesitikėjau, kad pakliūsiu net į kelias komiškas situacijas.

Vienas iš linksmų nutikimų įvyko traukinyje.

Mes po Olandiją važinėjome savarankiškai: iš oro uosto nuvykome į centrinę Amsterdamo stotį, ten pasidėjome bagažą ir vaikščiojome po miestą. Grįžę sėdome į traukinį, kad nuvažiuotume į kitame miestelyje esantį viešbutį. Kaip tik tada prie mūsų priėjo jaunas vyras. Matyt, palaikęs mus vietiniais, jis pradėjo klausinėti, ar šiuo traukiniu nuvyks į oro uostą. Aš jam linktelėjau, jog tikrai nuvažiuos.

Taigi su kolegomis sėdime traukinyje ir dalijamės per dieną patirtais įspūdžiais. Už keleto stotelių matau, kad jau atvažiavome prie oro uosto.

Žiūriu, tas vyrukas, kuris mus kalbino, sėdi sau su ausinėmis, klausosi muzikos ir nė nesiruošia lipti. Aš į jį pasisukau ir rodau, jog laikas kraustytis iš traukino. O jis žiūri į mane, bet iš vietos nesijudina.

Tuomet jau pradėjau kaip įmanydama aiškinti, kad reikėtų pasiskubinti, nes atvažiavome prie oro uosto. Priverčiau tą žmogų išsiimti ausines, kalbu, rodau rankomis, bet jis vis tiek sėdi išpūtęs akis, šypsosi ir niekur nelipa. Tada pajutau, kaip man į šoną baksnoja kolega: „Aida, atstok, čia ne tas žmogus!..“ Nežinau, ką šis pagalvojo, bet tą likusį pusvalandį, kurį mes dar važiavome viename vagone, aš stengiausi į jo pusę nežiūrėti. Žinoma, to vyruko atsiprašiau, pasiteisinau, kad jį palaikiau ne tuo asmeniu...

Kitą rytą, išsimiegoję viešbutyje, susiruošėme važiuoti į planuotą susitikimą. Bet – laukiame nesulaukiame vienos kolegės.

Kadangi gyvenome vienviečiuose kambariuose, nulėkiau iki jos numerio ir ėmiau belsti. Beldžiu, laukiu, vėl beldžiu keletą minučių, kol pagaliau atsidaro kambario durys ir išlenda... apsimiegojęs vyriškis. Pakeliu akis į duris, o ten – ne 20, o 22 numeris. Ir vėl turėjau aiškintis, kad tai – ne tas kambarys...

Tada jau mano bendrakeleiviai ėmė juokauti, ko aš tuos olandus užkabinėju – ir dar tokiais keistais būdais.

Trečias nepatogus atvejis buvo parduotuvėje.

Prieš skrendant namo viena kolegė ketino nusipirkti lauktuvių ir paprašė, kad padėčiau jai išsiaiškinti, ar parduotuvėje prekiaujama nacionaliniu vynu.

Priėjau prie pardavėjos ir klausiu: „Ar turite savo šalies nacionalinio vyno?“ Ji baksteli sau į krūtinę ir manęs perklausia: „Ar iš mano šalies?“ O aš matau, kad pardavėja – siauromis akimis, iš gymio – pati tikriausia kinė. Tad jai vėl energingai aiškinu: „Ne, ne Jūsų šalies, mums reikia olandiško!“

Tada pardavėja nusišypso ir sako: „Aš ir esu olandė, tai mano gimtoji šalis...“ Taip sutrikau, kad jau nebežiūrėjau, kokius vynus pardavėja rodė mano kolegei, ir apsisukusi sprukau iš parduotuvės...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas