Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-05-07 08:11

---

Kybartų seniūnijoje ūkininkaujantis Gytis Ališauskas šiuo metu laiko per 40 galvijų.

Autoriaus nuotr.

Kybartų seniūnijoje, Kurpikų kaime, gyvenantis 21 metų Gytis Ališauskas prieš porą metų įregistravo savo ūkį. Tiesa, vaikinas žemę dirba ne vienas, o kartu su tėvais. Jis tvirtina, jog patirtis ir jaunystė puikiai dera kartu.

Nereikėjo atsisakyti

Kaime gimęs ir augęs jaunuolis savęs nelabai įsivaizduoja kur nors kitur. Kartais jis pasvajoja apie nuosavą namą šiek tiek atokiau nuo tėvų, tačiau ūkininkavimo mesti tikrai neketina.

Nuo mažens tėvų ūkyje dirbęs G. Ališauskas ir šiandien vos prašvitus skuba pašerti savo per 40 penimų galvijų, vėliau vyksta į laukus dirbti žemės. Nors daugumai jo bendraamžių labiau rūpi vakarėliai ir kitokios linksmybės, Gytis tvirtina jų nepasigendantis.

„Man to ir nereikėjo atsisakyti, nes niekada nebuvau į juos linkęs. Jei visą gyvenimą būčiau gyvenęs mieste ir mane kas nors atvežę į kaimą lieptų dirbti žemę, tikriausiai išprotėčiau, tačiau dabar darau tai, kas man patinka, ką gerai išmanau“, – atviravo pašnekovas.

Labiausiai, pasak jaunojo žemdirbio, jam patinka tai, kad savo ūkyje jis gali tvarkytis kaip tik nori, niekas jam nevadovauja. „Esu pats sau ponas. Ko gali daugiau norėti?“ – lyg juokais, lyg rimtai kalbėjo Gytis.

Nederlingos žemės

Šiuo metu vaikinas turi per 20 ha nuosavos ir dar tiek pat nuomojamos žemės. Didelė dalis valdomų plotų – nederlingi. Dėl šios priežasties jaunuolis buvo priverstas susikoncentruoti į gyvulininkystės šaką ir nederlinguose plotuose palikti pievas. Tiesa, G. Ališauskas šiek tiek augina ir javų: miežių, kviečių, avižų.

Pasak pašnekovo, užauginti galvijus nėra itin sudėtinga, tačiau juos nuolat reikia prižiūrėti, šerti, negalima palikti vienų ilgą laiką. Dėl šios priežasties ir vaikino laisvalaikis dažnai yra ribojamas.

„Su javais paprasčiau – juos galima purkšti ar kulti ir dieną vėliau, nei planuojama. Gyvulius šerti reikia kasdien, o tai šiek tiek varžo“, – sakė G. Ališauskas.

Jis jau pardavė dalį savo galvijų. Anot Gyčio, pirkėjų tikrai netrūksta, tik reikia išsirinkti daugiausiai mokančius. Gautas lėšas vaikinas investuoja į ūkį. Šiuo metu baigiamas statyti didžiulis ūkinis pastatas, kuriame dienas jau leidžia penimi galvijai.

„Žengti į pieno sektorių neketinu. Tėvai augina apie 40 karvių, tačiau su jomis darbo gerokai daugiau, be to, ir pieno supirkimo kainos labai nepastovios. Su tėvais svarstome mažinti karvių bandą, o gal ir visiškai jos atsisakyti“, – teigė jaunasis ūkininkas.

Nori plėstis

Nors bendras šiuo metu vaikino valdomas plotas siekia per 40 ha, tačiau norėtųsi jį ateityje dar labiau išplėsti. Tiesa, tai gali būti itin sunku, nes parduoti žemių nelabai kas nori, o ir jų kainos yra labai iškilusios. Jaunasis ūkininkas tikino, jog bent jau jo krašte jaučiama itin didelė konkurencija tarp žemdirbių, ypač – tarp didžiųjų.

Praėjusiais metais G. Ališauskas pasinaudojo Europos Sąjungos remiama jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa. Už gautą paramą jis įsigijo trąšų barstytuvą, sėjamąją bei priekabą. Vaikinas tikino dar tik pradedantis kurti savo ūkį, todėl jam trūksta daug ir pačios įvairiausios technikos. Tiesa, labiausiai šiuo metu reikia traktoriaus, nes dabar vaikinas jį skolinasi iš tėvų.

Pats jaunuolis yra labai patenkintas, kad pavyko gauti ES finansavimą, ir žada, jei bus galimybė, ateityje taip pat naudotis įvairia ES parama.

„Norėčiau savo ūkį modernizuoti taip, kad jame reikėtų kuo mažiau dirbti rankomis. Manau, jog įvairios paramos tą procesą palengvina. Tiesa, neabejoju, kad jei nebūtų įvairių finansinių palengvinimų, žemės ūkio technika kainuotų gerokai mažiau. Dabar ūkininkai verčiami labiau konkuruoti tarpusavyje, tad išlieka tik stipriausieji“, – pasakojo G. Ališauskas.

Patirtis ir jaunystė

Be darbo ūkyje, Gytis Kauno Aleksandro Stulginskio universitete studijuoja mechanikos inžinerijos specialybę. Tiesa, pats jaunuolis abejoja, ar įgyta profesija pravers ūkininkaujant. Jam daug labiau patinka įvairūs žemdirbiams rengiami kursai bei seminarai, iš kurių jis namo grįžta pasisėmęs ne tik naujų žinių, bet ir idėjų. Kai kurias iš jų vėliau vaikinas bando realizuoti savo ūkyje, apie jas papasakoja ir ūkininkaujantiems tėvams Kęstučiui bei Audronei.

„Nors mūsų ūkiai ir atskiri, tačiau viską dirbame bendrai. Juk jeigu važiuoju į laukus purkšti javų, nesustoju ties savo plotų riba, važiuoju ir į tėvų žemes. Lygiai taip pat ir tėtis: jei aria savo žemę, aparia ir mano“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis tvirtino, jog nuolat iš tėčio bei mamos išgirsta vertingų patarimų. Būtent tėvai ir buvo tie žmonės, kurie paskatino pradėti savarankiškai ūkininkauti. Panašu, jog Gyčio pėdomis pasiryžęs žengti ir jaunesnysis jo brolis septyniolikmetis Dalius, kuris taip pat nuo mažens dirba tėvų ūkyje.

„Dirbti žemės ūkyje nėra lengva. Čia reikia ir sumanumo, ir šiek tiek patirties. Jei jos neturi, viską pradėti nuo pradžių, ko gero, net neverta“, – sakė G. Ališauskas.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---