|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-06-16 16:07
Komisijos narys V.Vaitkus (dešinėje) sugriovė statybininkų planus trečiadienį švęsti pabaigtuves.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Trečiadienį į Kybartų pataisos namus susirinkusi Valstybinė komisija apžiūrėjo dažais kvepiantį penkiaaukštį pataisos namų bendrabutį, medicininos korpusą, valgyklą bei kitas antrame statybų etape suremontuotas bei neatpažįstamai pasikeitusias buvusios atvirosios kolonijos-gyvenvietės patalpas. Anksčiau objektą vertinusi darbų komisija buvo pareiškusi pastabų, kurias statybininkai bei jų rangovai uoliai ištaisė. UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Kazys Kiaulakis jau buvo lengviau beatsikvepiąs, kai komisijos nariai vienas po kito pasirašinėjo aktą. Tačiau skrupulingai viską apžiūrėjęs Ekstremalių sveikatai situacijų centro visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus kategoriškai pareiškė, jog objektas dar negali būti pripažintas tinkamu naudoti. Mat prie pataisos namų virtuvės agregatų dar neprijungtas vanduo. Nors K.Kiaulakis ilgai įrodinėjo, kad vandenį firma prijungsianti dar tą pačią dieną, V.Vaitkus įkalbamas nepasidavė. Kad nereikėtų vykti iš Vilniaus dar kartą, vilnietis komisijos narys aktą pasirašė, tačiau paprašė kolegės – Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio filialo vyr. gydytojos Angelės Budrikevičienės, jog ji pasirašytų tik tuomet, kai vanduo bus prijungtas. Statybininkai savo pažadus įvykdė, ir ketvirtadienio popietę gauti paskutiniai parašai – A.Budrikevičienės bei komisijos pirmininko Saulyčio Kurtinaičio. Rekonstruotame pataisos namų bendrabutyje galės gyventi 430 nuteistųjų. Jie bus pradėti vežti jau liepos mėnesį. Pataisos namų direktorius Edmundas Žalys sakė, jog į Kybartus nebus vežami nuteistieji iš kitų laisvės atėmimo įstaigų. Tai bus naujai nuteisti asmenys. Kadangi vasarą daug teisėjų atostogauja, iš pradžių tikimasi sulaukti kelių dešimčių naujų gyventojų. Vėliau kas mėnesį jų pasipildys po 70–100. Tad iki Naujųjų metų pataisos namai turėtų būti visiškai apgyvendinti. Įkalinimo įstaigoje nuteistieji bus skirstomi į penkis būrius, kiekviename bendrabučio aukšte – po vieną. Jame – beveik 70 kalinių. Formuojant būrius bus atsižvelgiama ir į pačių kalinių pageidavimus. Mat vyresnio amžiaus nuteistieji nenori gyventi su jaunais. Ne paslaptis, jog įkalinimo įstaigų gyvenime egzistuoja kastos. Nuskriaustųjų kastos atstovai paprastai neskiriami gyventi su „verchais“ ir pan. Bendrabutyje dauguma kambarių dvylikaviečiai. Pagal gyvenimo sąlygas grupės skirstomos į tris lygius. Gausiausia būna paprastoji grupė. Jai priskiriami kaliniai gali išeiti iš kambarių, vaikščioti zonoje, lankytis skaitykloje, koplyčioje, parduotuvėje, sportuoti, žiūrėti ar net kambaryje turėti savo televizorių. Kiek mažesnės – lengvoji ir drausmės grupės. Lengvosios grupės kaliniai ne tik turi paprastosios grupės „laisves“, bet ir tam tikrų lengvatų. Jie gauna daugiau pasimatymų ir net iki 19 dienų atostogų. Lengvajai grupei kalinys gali būti priskirtas už gerą elgesį, dalyvavimą programose, gerą darbą. Drausmės grupės kaliniai gyvena sugriežtintomis sąlygomis po tris viename kambaryje, kuris nakčiai užrakinamas. Dėl to kambariuose įrengti sanitariniai mazgai. Drausmės zonoje blogai besielgiantys nuteistieji gali būti perkelti į kameras, kurios užrakinamos ne tik naktį, bet ir dieną. Jų kambarių durys su papildomomis grotomis, maistas paduodamas pro langelį. Patys eiti į valgyklą jie negali. Iš kamerų kaliniai išvedami pasivaikščioti į nedidelius uždarus kiemelius. Drausmės zona nuo paprastosios atskirta aukšta tvora. Iki šiol, kol buvo nebaigta bendrabučio rekonstrukcija, nuteistieji gyveno drausmės zonai priklausančiame pastate, tačiau paprastosios grupės sąlygomis. Patalpose, kuriose gali gyventi iki penkiasdešimt kalinių, jų buvo apie 25. Dabar nuteistieji bus perkelti į paprastąją zoną. Pataisos namuose darbuosis 225 žmonės – prižiūrėtojai, medikai, virėjai, aptarnaujantis personalas ir kiti. 25 iš jų – patys nuteistieji. Planuojama sukurti ir daugiau darbo vietų kaliniams. 18 nuteistųjų bus įdarbinta taros lentelių pjovimo ceche. Nuo kolonijos laikų likę mechaninio apdirbimo cecho įrangos, tačiau su ja dirbti turėtų tam pasirengę specialistai. Kaliniai bus mokomi vidurinės mokyklos kurso bei profesijos. Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus profesijos mokytojai nuteistuosius mokys statybininko bei suvirintojo amato. Iki šiol pataisos namuose gyvenę nuteistieji beveik visi noriai dirbo. Per mėnesį jiems buvo mokama 0,4–0,5 MGL dydžio alga (apie 60 litų). Juos kaliniai taupo norimiems daiktams įsigyti. Anot pataisos namų direktoriaus, vienas kalinys svajoja kambaryje pasistatyti televizorių ir jau turi susitaupęs 300 litų. Kitas nori DVD grotuvo. Pagal Europos Sąjungos nuostatus galima įdarbinti tik tuos kalinius, kurie nori, nes priverstinis darbas laisvės atėmimo įstaigose draudžiamas. Antrajam statybų etapui buvo skirta 4,7 mln. litų. Iš jų kieme paklota asfalto danga, įrengtas bendrabutis, medicinos tarnyba, stomatologijos kabinetas, dvi operacinės, procedūrinis, laboratorija. Supirkta visa medicininė įranga, tarp kurios – net rentgeno aparatas, taip pat baldai, virtuvės įranga. Didžiuliuose šiuolaikiškuose katiluose bus verdamas maistas iškart keliems šimtams kalinių. Iki šiol nuteistiesiems maistas buvo gabenamas iš Marijampolės pataisos namų, o Kybartuose tekdavo tik pašildyti. Pirmasis statybų etapas buvo baigtas praėjusių metų pabaigoje. Tuomet rekonstruoti drausmės zonos pastatai, kamerų tipo patalpos, lokalinis sektorius, pasivaikščiojimo kiemelis. Buvo įrengti apsaugos bokšteliai, tvoros, sumontuota apsauginė įranga. Šio etapo darbai kainavo 4,5 mln. litų. Pataisos namų direktorius kalbėjo, kad reikėtų dar 2 mln. litų, tuomet darbai būtų visiškai užbaigti. Dar nesutvarkyta aplinka, nepakloti šaligatviai, reikėtų rekonstruoti parduotuvę, kuri nebeatitinka standartų, dezinfekcinę kamerą, ilgalaikių bei trumpalaikių pasimatymų kambarius, sargybinių darbo ir poilsio patalpas. Būtina duobė, ant kurios užvaromi ir tikrinami į teritoriją atvažiuojantys automobiliai. Kai kuriuos darbus pataisos namai įsipareigoja atlikti savo jėgomis. Pataisos namų direktorius patikino, kad įstaigos apsauga – pati naujausia ir tikrai patikima. Vien ji kainavo beveik milijoną litų. Pataisos namų teritoriją juosia trys tvoros. Tarp jų yra pėdsakų juostos, kurios saugomos infraraudonųjų spindulių bei elektromagnetinių bangų barjerais. Šios apsaugos sistemos iškart informuoja, jei teritorijoje atsiranda objektas. Visą teritoriją stebi kameros ir daromi vaizdo įrašai. Nors Kybartuose kali ne kartą teisti, taip pat už sunkius nusikaltimus bausmę atlikę kaliniai, netgi recidyvistai, bandymų pabėgti dar nebuvo. Tikėtina, jog netrukus, kai nuteistųjų padaugės beveik 20 kartų, pasprukti į laisvę jie neketins. Mat daugelis namuose neturi tokių buities ir gyvenimo sąlygų, kokios suteikiamos pataisos namuose. Kybartų pataisos namai – pati naujausia ir moderniausia laisvės atėmimo įstaiga visoje šalyje. E.Žalys tikisi, jog rajonas atras lėšų išasfaltuoti duobėtai gatvei, vedančiai į Pataisos namus. Juk dabar ja kasdien į darbą važinės pora šimtų rajono gyventojų, nuteistųjų atvyks aplankyti artimieji iš visos Lietuvos. Publikuota: 2006-06-16 16:07:32 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje * Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|