„Santaka“ / Tabako fabrikas dabar kvepia spaustuvės dažais / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Štai taip dabar atrodo buvęs tabako fabrikas.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Tabako fabrikas dabar kvepia spaustuvės dažais

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Vilkaviškis negali pasigirti išlikusių senųjų pastatų įvairove. Po karo beveik visą miestą teko atstatyti. Tad tai, kas mums išliko, turėtų būti branginama ir saugoma. Kiekvienas senasis pastatas gali papasakoti savo istoriją.



Rašė laikraščiai

Vilniaus gatvės pastatas, pažymėtas 26 numeriu, statytas dar caro laikais. Ten dabar įsikūrusi Leonido Mikalainio vadovaujama UAB „Olimpijos“ spaustuvė. O kas čia buvo anksčiau?

Pasak spaustuvės direktoriaus, kas pastatė šį pastatą ir kam jis buvo naudojamas nuo pat pradžių, sužinoti nepavyko. Statinio istoriją galima atsekti tik nuo 1927 m.

Pavarčius 1931 m. „Suvalkiečio“ laikraštį tampa aišku, kad 1927 metais šiame pastate veikė stambus tabako ir papirosų fabrikas „Bravol“. Tuometinė spauda labai gyrė fabriko gaminamą tabaką „Kalvis“ ir papirosus „Katrytė“.

Straipsnio autorius P. Zoro pasakojo skaitytojams, jog fabrike tuomet iš viso dirbo apie 40 žmonių, daugiausia – moterų. Specialiais sietais iš tabako buvo sijojamos tabako dulkės, kitame ceche – apdorojami augalai. Mat tabakas „Kalvis“ buvo gaminamas iš vietinės žaliavos.


Vietinės gamybos tabaką fabriko savininkai Tuvelis Braude ir Abelis Sobolevičius siuntė ištirti net į Vokietiją. Tenykštis ekspertas dr. Kolnigas patvirtino, kad vilkaviškiečių tabakas gali būti naudojamas ne tik vadinamajai machorkai, bet visiškai tinka ir cigarams. Tuomet fabrikui tebuvo ketveri metai. Jis ruošėsi pradėti gaminti tabaką „Dėdė Tomas“, o greta viso to dar gamino ir „Radio“ markės gilzes. Tačiau tai, matyt, buvo užsakyta fabriko reklama, nes kaip byloja kiti šaltiniai, minėtojo tabako skonis nebuvęs jau toks geras...



Sindikato dalis

1929 m. Lietuvoje susikūrė tabako sindikatas, kurio gniaužtus netruko pajusti tiek prekybininkai, tiek rūkaliai. Jis reguliavo ir kainas, ir tabako kokybę. Sindikatui priklausė ir Vilkaviškio „Bravol“. Lietuviško tabako augintojai tuo metu skendėjo neviltyje. Iki sindikato įsikūrimo kasmet jie vietos fabrikams parduodavo apie 60 tūkst. tonų savo produkcijos. Bet nuo 1930 m. fabrikų vartai lietuvių ūkininkams užsivėrė, nes sindikatui pelningiau buvo įsivežti pigesnio užsieninio tabako. Šalies ir Vilkaviškio ūkininkų sandėliai netruko persipildyti. Kol valstiečiai susivokė, kad jų tabako niekam nebereikia, susikaupė apie 200 tūkst. tonų žaliavos.


1931 m. ūkininkai susivienijo ir išsikėlę tabako augintojų draugijos vėliavą garsiai paskelbė steigsią savą lietuviškos „tabokos“ gamybos fabriką Kalvarijoje. Tačiau viskas baigėsi tokiu pat burbulu, kaip ir desperatiškos rūkalių kalbos apie visuotinį rūkančiųjų streiką. Juolab kad ir pačios draugijos viduje imta abejoti lietuviškos produkcijos reikalingumu, mat kone kiekvienas rūkantis ūkininkas savo darže jau turėjo nuosavą tabako „plantaciją“.

Kaip teigia istorikas, publicistinių istorinių straipsnių autorius Gediminas Kulikauskas, vienintelis sindikato fabrikas – Vilkaviškio „Bravol“ – bandė bent kiek paremti vietos augintojus. Pradėjęs garsiai reklamuoti „Kalvio“ papirosus, pagamintus iš vietinės žaliavos, jis tik beviltiškai sukompromitavo lietuvišką tabaką. Žinovai, pabandę užsitraukti lietuviško „Kalvio“, spjaudėsi.

Apribojo tabako auginimą
Vilkaviškio „Bravol“ bandė bent kiek paremti vietos augintojus. Pradėjęs garsiai reklamuoti „Kalvio“ papirosus, pagamintus iš vietinės žaliavos, jis tik beviltiškai sukompromitavo lietuvišką tabaką. Žinovai, pabandę užsitraukti lietuviško „Kalvio“, spjaudėsi.


Dauguma Lietuvos ūkininkų mažai suko sau galvą dėl tabako rinkoje verdančių aistrų. Mat dar iki sindikato įsikūrimo fabrikinių papirosų Lietuvos kaimas beveik nepripažino. Kam pirkti tai, ką gali užsiauginti savame darže?

Pagal 1928 m. „Lietuvos žiniose“ paskelbtą statistiką, vienas kaimietis per metus vidutiniškai surūkydavo 14, 2 kg naminio tabako. Kažkiek surūkydavo ir papirosų, bet taip menkai, kad į statistiką tas skaičius net neįtrauktas. Susikūrus tabako sindikatui naminės tabokos mėgėjų tik padaugėjo.

„1934 m. kovą nugriaudėjo žinia, jog Vyriausybė priėmusi „naują akcizų įstatymą“, jis įsigalios liepą ir pagal jį tabaką bus galima auginti tik ne mažesniais nei 500 kv. metrų sklypais. Auginti tabaką greta kitų augalų, daržovių, bulvių – draudžiama. Užaugintą derėsią laikyti nuosavuose sandėliuose, bet tik iki spalio 15 dienos.

Finansų ministerija išleido įsaką, kad mažesniais nei 5 arai „<...> plotais tabakas auginti nors ir savo reikalams nebus leidžiama“. Valdžia aiškino, kad, suvaržydama „smulkų tabako auginimą“, ji pirmiausia rūpinasi pačiais rūkaliais. Kadangi machorkos įvežimas iš užsienio uždraustas, o būtent ji Lietuvoje populiariausia, vadinasi, „<...> tabako fabrikai bus priversti pirkti vietinio tabako lapus“. Būtent dėl to esą ir buvo priimtas įstatymas – kad žmonėms būtų geriau.

Ūkininkai pagūžčiojo pečiais ir ramiausiai prisisodino tabako, kiek kam reikėjo. Atėjus liepai daugumos rūkalių daržuose lyg niekur nieko lapus į saulę kėlė naminis tabakas. Finansų ministras Juozas Tūbelis, gerą mėnesį „virškinęs“ šią visuotinę nepaklusnumo akciją, galiausiai nuleido rankas. Rugpjūčio mėnesį jis nenoriai paskelbė, kad vis dėlto „tabaką galima auginti savo reikalams“. Tiesa, ne daugiau kaip 50 augmenų ir tik kaime. Tačiau kažin ar nepaklusnūs ūkininkai ėmėsi stropiai skaičiuoti tabako ūglius...“ – rašė G. Kulikauskas straipsnyje „Kova su tabako fabrikantais“.

Pabėgo iš sindikato

1936 m. sindikatas ėmė braškėti, o pirmasis, pabėgęs iš grimztančio laivo, kaip ir galima nuspėti, buvo Vilkaviškio „Bravol“.

Nusprendę išnaudoti rūkalių neapykantą sindikatui, šie gamintojai ėmė demonstratyviai „<...> dėti premijų raštelius į papirosų pokelius“ (taigi populiarinti gaminius savarankiškai, sindikato uždraustu būdu). Netrukus „Bravol“ pasiskelbė esą vieninteliai sindikato konkurentai. Nors šis Vilkaviškio tabako fabrikui už tai neatleido ir visaip bandė jį žlugdyti, suvalkiečių fabriko gamyba padidėjo dvigubai,


Skambiausia reklamine „Bravol“ fraze tapo skelbimas, kad tai – „vienintelis fabrikas, neįeinantis į sindikatą“. To paprastai užtekdavo daugeliui rūkalių suvilioti, juolab kad ir „Bravol“ papirosų kokybė po konsultacijų su vokiečiais tapo neprasta.

Klestėjimo metais tabako fabrike dirbo beveik 100 žmonių. Tuometinis jo adresas buvo Vilniaus g. 40. Savininkas Tuvelis Braude, gyvenęs Vilkaviškyje, Kudirkos g. 14, dar turėjo namus Alytuje. Tai buvo vienas turtingiausių Vilkaviškio asmenų, prisidėjęs prie labdaros ir komunistų globos. Už pastarąją veiklą 1938 m. jis buvo nubaustas 2 mėnesių kalėjimu arba 2 tūkst. litų bauda. Turtingas pramonininkas pasirinko... kalėjimą.

Iki karo šis Vilkaviškio fabrikas taip pat gamino cigaretes „Konsul“, „Senior“, papirosus „Baltika“ (tada tai buvo naujausia mada) ir moteriškus rūkalus „Marytė“.



Bus daugiau



Publikuota: 2015-04-29 09:20:36

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Greičiau užbaigti darbus siekia ir patys rangovai
* Per metus ūkininkų sąjunga tapo aktyvi ir matoma
* Grandine užtverta teritorija gyventojams kelia klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai