Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-03-30 16:47

---

Padavėjas Robertas Kučiauskas pokylių svečiais dėmesingai rūpinasi jau aštuonerius metus.

Teisutės ČIAPIENĖS nuotr.

Kavinės „Pegasas“ rengiamus pobūvius aptarnaujantis padavėjas Robertas Kučiauskas dėmesį į save atkreipė nuoširdžiai atlikdamas jam patikėtą darbą. Mintį pašnekinti savo profesijai atsidavusį vyrą pasiūlė įvairiose šventėse jo rūpestingumą patyrę svečiai.

Mažo berniuko svajonė

Padavėjo prijuostę R. Kučiauskas užsirišo maždaug prieš 8 metus, vos įgijęs vidurinį išsilavinimą. „Dabartinis mano darbas – išsipildžiusi mažo berniuko svajonė“, – tvirtino vilkaviškietis. Ji gimė matant mamą, ruošiančią valgius vestuvėms ir kitoms iškilmingoms progoms. „Mamos giminėje yra ir daugiau moterų, mėgstančių bei mokančių ruošti vaišes, eksperimentuoti, todėl rengiant ir aptarnaujant pobūvius yra tekę dirbti „šeimyninės rangos“ metodu sykiu su mama, su kitais giminaičiais. Su šventėse grojančiu pusbroliu dar ir dabar neretai tenka dirbti duetu“, – apie darbe susiklostančias aplinkybes pasakojo R. Kučiauskas.

Jaunas vyras yra profesionalus barmenas, specialybę įgijęs profesinėje mokykloje Kaune. „Tuomet pagal Europos Sąjungos projektą buvo galimybė sykiu mokytis ir dirbti. Tačiau pavyzdingas mokinys nebuvau, toje mokykloje buvau gana retas svečias. Daugiausia išmokau dirbdamas. Praktiką atlikau Birštone, viešbutyje-restorane. Vėliau teko padirbėti kavinėje Marijampolėje. Vilkaviškyje pirmiausia pradėjau dirbti kavinėje „Pegasas“, paskui mane persiviliojo kitas darbdavys. Dabar antri metai vėl esu „Pegase“, šiuo metu aptarnauju tik pobūvius“, – savo darbinę biografiją pasakojo R. Kučiauskas.

Kurį laiką vyras derino du darbus. Visą savaitę jis sukdavosi statybose, o savaitgaliais – pokyliuose. Dabar Robertas jau yra apsisprendęs statybininko įrankius padėti į šalį ir dirbti tik padavėju.


„Esu reiklus, o sau – ypač“

„Šitas darbas yra labai sunkus ir fiziškai, ir psichologiškai. Kiek valandų padavėjui tenka bėgioti! Su kiekvienu žmogumi reikia bendrauti, jį perprasti, pamatyti, ko jis nori. Jauni žmonės, pradėję dirbti padavėjais, būna šokiruoti, kad aptarnaudamas, pavyzdžiui, dviejų dienų vestuves, paryčiu numigęs valandą ar dvi, turi keltis ir vėl eiti dirbti, – kalbėjo Robertas. – Svečiams išsiskirsčius tvarkome stalus, kai kada reikia suplauti visus indus. Po šitų darbų, kurie neretai baigiami tik ryte, kita diena būna labai išblankusi. Organizmui trūksta poilsio, miego.“

Padavėjo uniformą Robertas velkasi likus porai valandų iki pokylio. „Stengiuosi, jog likus pusvalandžiui iki šventės pradžios būtų padaryta viskas: taurės paruoštos, stalai padengti, sultys, gaiva, aperityvas išpilstyti, – kalbėjo vyras. – Esu labai reiklus, o sau – ypač. Noriu, kad viskas būtų gerai ir kad žmonės liktų patenkinti. Dirbu taip, kaip norėčiau būti aptarnautas pats. Norisi, kad ant stalo nebūtų šiukšlių, kad žmogus visada galėtų įsipilti sulčių ar gaivos, kad svečiams nieko netrūktų. Su kolegėmis iš mano senosios pamainos vienas kitą suprantame vien iš žvilgsnių, dėl to smagu dirbti.“

Nemažai vilkaviškiečių padavėjas matęs ir aptarnavęs ne vienoje šventėje, tad sako jau žinąs, kuris kokią kavą gers ir ko dar pageidaus.

Aptarnaudamas svečius R. Kučiauskas niekada neleidžia sau išgerti jokio alkoholio. „Laikausi taisyklės: arba dirbi, arba šventi. Bandžiau tetos šventėje būti ir svečias, ir aptarnauti žmones, bet padariau išvadą, jog toks darbas netenkina manęs paties. Tad giminės susiėjimuose būnu tik svečias“, – kalbėjo vyras.


Profesinė liga

Padavėjas sakė, kad pobūvyje vikriausiai reikia suktis, kol patiekiami karštieji patiekalai. „Šventei įsibėgėjus, naktį, kai esu jau labai pavargęs, stengiuosi nuolat judėti, nesustoti, nes sykį atsisėdus prisiversti vėl pakilti yra labai sunku“, – sakė vyras.

Sykiu su kolegomis viename renginyje jam yra tekę aptarnauti apie 400 žmonių, o pats vienas daugiausia yra patarnavęs 100 žmonių per gedulingus pietus. Kaip ir dažnam padavėjui, jam viena iš sunkesnių užduočių – įpilti svečiui raudonojo vyno, nes staltiesėje „įrašyta“ klaida per visą pobūvį badys akis.

Nors Robertui dar tik 28-eri, tačiau profesinę ligą jis sako turintis jau labai stiprią. Pačiam dalyvaujant kokioje šventėje kaip svečiui, atsipalaiduoti nuo darbo įpročių niekaip nepavyksta. „Prie stalo nenusėdžiu, esu įpratęs judėti ir kažką daryti. Matau, kur baigiasi gėrimas, norisi eiti, paimti“, – juokėsi vyras.

Ypatingi reginiai

Nors jau ne vienus metus dirba įvairiausiose šventėse, ko gero patį prabangiausią pobūvį R. Kučiauskas aptarnavo pirmaisiais darbo metais Birštone. Tai buvo banko renginys, Robertą nustebinęs įspūdingais fejerverkais.

Padavėjo atmintyje likę ir daugiau neeilinių vakarų. Pavyzdžiui, jubiliejus, iš kurio vienas svečias, šokių aikštelėje nusilaužęs koją, buvo išgabentas pas medikus. Ašaras po jam dovanoto pilvo šokio braukęs sukaktuvininkas, įspūdingas lazerių šou – tai akimirkos, kuriomis džiaugiasi ir šventėse dirbantys žmonės.

Robertui draugai sako, kad jo darbo pliusas – kiekvieną savaitgalį gyva muzika. „Bet šokti tai negaliu!“ – tokias kalbas atremia vyras.

Dar vienas padavėjo darbo niuansas – arbatpinigiai. R. Kučiauskas yra dirbęs įvairiems klientams: ir dosniai atsidėkojusiems pinigais, ir tiesiog nuoširdžiai pasakiusiems ačiū. Pasak Roberto, žodis taip pat daug ką reiškia, tai irgi yra įvertinimas, padėka – vadinasi, ne be reikalo stengtasi.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---