Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-09 21:13

---

L.e. ūkio ministro pareigas K.Daukšys tiki, kad iš derybų dėl AB „Mažeikių nafta“ gautą naudą Vyriausybė maksimaliai panaudos Lietuvos žmonių labui.

Gegužės pabaigoje pagaliau išsklaidyta nežinomybės migla, dengusi derybas dėl AB „Mažeikių nafta“ (toliau – MN) pirkimo ir pardavimo naujiems savininkams. Beveik kasdien kūrybingi žurnalistai kurdavo naujus galimus derybų eigos scenarijus, vardijo „realiausius“ kandidatus ir „Vyriausybės favoritus“ įsigyti akcijas iš „Jukos“ ir Vyriausybės.

Pirmąją vasaros dieną Seimas patvirtino Vyriausybės parengtas sutartis, pagal kurias naujoji MN savininkė bus Lenkijos kompanija „PKN Orlen“. Su Vyriausybės derybininkams vadovavusiu ir šiuo metu laikinai ūkio ministro pareigas einančiu Kęstučiu Daukšiu kalbamės apie ilgai trukusias derybas, jų vertinimą, įtaką būsimam „Mažeikių naftos“ darbui ir gautų milijardų panaudojimą.



– Ministre, kaip jaučiatės pabaigęs derybas? Ar labai išvargino ilgas derybų maratonas?

– Turiu pripažinti, kad šios derybos buvo išties sunkios, ilgos, be galo svarbios visai Lietuvai, ir visa derybų grupė – aš, ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius, Premjero patarėjas Saulius Spėčius – jautėme tą atsakomybę. Derybos vyko gerokai intensyviau nei planavome. Kartais juokaudavau, kad tapau „Mažeikių naftos“ ministru, nes šiam klausimui skyriau labai daug laiko ir energijos. Visa derybų grupė siekė Lietuvai naudingiausios šio sandorio baigties, todėl dirbome išties daug. Labai daug darbo įdėjo ir kiti Ūkio ministerijos specialistai, samdyti britų ir olandų teisininkai, kiti konsultantai. Derybų laikotarpiu tekdavo susitikti su komanda ir pirmą valandą nakties arba dirbti visą savaitgalį. Būdavo, kad nuspręsdavome, jog būtina skristi į susitikimą su „Jukos“ arba potencialių investuotojų atstovais, ir po poros valandų jau tekdavo sėdėti lėktuve, skrendančiame į Amsterdamą ar Londoną.

– Ar su daug kliūčių susidūrėte derybų metu?

– Buvo tam tikrų kliūčių, „kitokio“ požiūrio į derybų eigą, nesupratimų ir trukdymų. Vis dėlto manau, kad vykstant tokio lygio tarptautiniam procesui, šie dalykai neišvengiami, ir mes buvome jiems pasiruošę. Buvo pasipiktinimų, kad nieko nekomentuojame, per mažai atsakome į viešus klausimus, tačiau situacija reikalavo tylaus darbo – bet kokių derybų sėkmę lemia sutelktas darbas, o ne išorinis triukšmavimas. Stengėmės, kad Vyriausybės pozicija nebūtų per daug plačiai aptarinėjama, nes tai galėjo iš esmės pakenkti procesui. Džiaugiuosi, kad derybų pabaigą šiandien vainikavo išties geri rezultatai.

– Taigi kokie yra tie esminiai rezultatai, kuriais Jūs džiaugiatės? Kuo šios sutartys skirsis nuo buvusių, tarkim, „Williams“ kompanijos laikais?

– Pirma, bus panaikintos visos buvusios Lietuvai žalingos sutartys dėl AB „Mažeikių nafta“ – visos sutartys, susijusios su ankstesniais šios įmonės privatizacijos etapais bus nutrauktos ir bet kokie įsipareigojimai pagal ankstesnes sutartis bus visiškai panaikinti. Vadinasi, tokio turto grobstymo, piktnaudžiavimo, pinigų „iškėlimo“ į kitas ofšorines kompanijas, kaip kad buvo „Williams“ laikais, dabar tikrai nebeliks. Be to, anksčiau šita didžiulė įmonė buvo atiduota veltui, dar ir pridėjus 290 milijonų dolerių iš valstybės biudžeto. O dabar viskas vyksta atvirkščiai – mes gauname net 2,3 milijardo litų.

Antra, įdėjome tikrai gerus mūsų šalies nacionalinių saugumo interesų „saugiklius“. Ūkio ministerija paskirs stebėtoją, kuris informuos apie visus įmonėje daromus sprendimus, ir Vyriausybei bus suteikta teisė reikalauti atšaukti tuos sprendimus, jeigu jie keltų grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui arba energetikos saugumo politikai. Jeigu daugiau kaip 50 proc. „PKN Orlen“ balsavimo teisę turinčių akcijų įsigytų subjektas, kuris keltų grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, Vyriausybė vėlgi galėtų reikalauti parduoti MN akcijas tinkamam investuotojui.

Trečia, manau, kad gavome išties geriausią šiuo metu kainą už Vyriausybės valdomas akcijas. Daugiau nei 2,3 milijardo litų yra solidus indėlis į valstybės biudžetą. Be to, per trejus ar penkerius metus pardavę dar 10 procentų opcionų, gautume dar kelis šimtus milijonų litų pajamų.

– Vos tik pasirodžius informacijai apie sudarytą sandorį tarp lenkų kompanijos ir „Jukos“, kai kurie Rusijos atstovai pareiškė, kad nėra girdėję naujųjų MN savininkų, taip pat buvo iškeltas naftos teikimo klausimas. Kaip vertinate tokią Rusijos reakciją?

– Atvirai pasakius, renkantis „PKN Orlen“ ir mums buvo dvejonių būtent dėl naftos tiekimo užtikrinimo. Tikrai neatmestina galimybė, kad naftos tiekimas gali būti nutrauktas. Visgi manau, kad milijardus investuojanti kompanija, pirkdama MN, svarstė visus variantus. Primenu, kad į MN naftą galima tiekti ne tik sausuma, bet ir jūros keliu. Be to, lenkų bendrovė yra gana didelė Rusijos naftos pirkėja, todėl komerciniai pragmatiniai interesai turėtų dominuoti.

– Kaip Vyriausybė planuoja panaudoti gautas lėšas?

– Kol kas tegaliu pasakyti, kad derybų grupė labai stengėsi, kad Vyriausybės valdomos bendrovės akcijos būtų parduotos už didžiausią rinkos kainą ir atneštų maksimalų indėlį į valstybės biudžetą. Kaip žmogus ir kaip ministras pasisakau už tai, kad mes pagaliau grąžintume skolas žmonėms už žemę, už rublinius indėlius. Norėtųsi, kad žmonės galų gale atgautų tas skolas iš valstybės, nes gėda, kad jos neišmokėtos iki šiol. Noriu pasidžiaugti, kad tryliktoji – koalicinė Vyriausybė – sugebėjo pakloti pamatus tiek indėlių, tiek kitų skolų žmonėms grąžinimui. Be to, tikiuosi, kad gautos lėšos būtų paskirstytos ir inovacijoms skatinti, kapitalo rizikos fondams kurti ir kitoms svarbioms sritims, kurios yra mūsų šalies ūkio būsimo augimo pagrindas. Iš tiesų dabar mes turime unikalų šansą investuoti į sritis, kurioms labiausiai reikia reformų, kurios bus Lietuvos plėtros sritys, kurios gali pagerinti žmonių gyvenimą. Dėl to apsispręs visas Ministrų kabinetas. Tikiuosi, kad būsimai Vyriausybei pavyks šiuo šansu pasinaudoti maksimaliai.



Rūta PETKUTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---