Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-06-09 20:55

---

Jei nekamuotų nepakeliami skausmai, gyvenimu Stanislovas Sluckis nesiskųstų ir vaikščiodamas taip – su ramentais.

Autorės nuotr.

Lankeliškių kaimo keturbutyje gyvenantis septyniasdešimtmetis Stanislovas Sluckis be ramentų nežengia nė žingsnio. Šie kampe prie lovos atremti įtaisai – menki pagalbininkai nulipti į kiemą laiptais iš antrojo aukšto. Todėl vyriškio gyvenimas dabar sukasi vien buto aplinkoje: žiūrint, ką rodo televizorius, skaitant laikraščius, „pasikalbant“ su draugužiu katinu, žvalgantis pro langus ir pan.

Buvęs vairuotojas ir statybininkas dėl to visai nedejuotų , jei ne dieną naktį kamuojantys abiejų kelių, ypač dešiniojo, skausmai. Svarbiausia, jog nežinia, kiek dar teks kentėti iki ateis eilė gauti nemokamus endoprotezus.



Vaistai nepadeda

Stanislovas Sluckis sakė, kad invalidu tapo nukritęs nuo lūžusių kopėčių kai buvo pasiųstas dengti kolūkio kiaulidės stogą. Sutrupėjo dešiniojo kelio girnelė. Teko iškęsti ne vieną operaciją, ilgai gydytis. Dėl traumos darbe II invalidumo grupė be termino jam paskirta 1979 metais. Vėliau teko operuoti žarnyną Onkologijos dispanseryje.

Traumuoto kojos kelio skausmai iš pradžių buvo ne itin baisūs. O dabar jau nieko nepadeda nė vaistai. Stanislovas į juos per daug ir neįtikėjęs. Viena bėda yra tai, jog sunku iš kaimo nuvažiuoti pas gydytoją, kuris patartų, ką daryti. Reikia prašyti, jog kas nors nuvežtų į Vilkaviškį, o pirmiausia – šauktis į pagalbą vyrus, kad šie nuneštų laiptais žemyn.

Ne mažiau problemiška, jog nuo vaistų „sudūksta“ viduriai. Bute tualeto nėra. Jį atstoja kibirai. S.Sluckis sakė, kad net nepatogu prieš juos išnešančią kaimynę. Bet šiai, taip pat ligonei ir nelengvai gyvenančiai, už tokią paslaugą žmogus atsiteisia. Kaimynė, po karo iš Rytų Prūsijos į Lietuvą duoneliauti atklydusi ir joje pasilikusi Gertrūda Anskat, kurią Stanislovas ir kiti vietiniai žmonės vadina Dana, vienišam invalidui išverda ir valgyti. Į kiemą dukart per savaitę atvažiuoja prekybos ant ratų parduotuvės. „Aš apipirktas, sotus, man visko užtenka, nes gaunu neblogą pensiją, dabar – 514 litų. Bet iš jos susimoku man padedantiems žmonėmis, perkuosi vaistus, litą kitą atsidedu būsimoms operacijoms, nes jų turėjau ir žinau, kokios jos „nemokamos“, – kalbėjo S.Sluckis.



Kodėl suima pyktis

Vyras pasakojo, kad vienąkart buvo užėjusi socialinė darbuotoja, kuri pamatė, kad šaldiklyje yra mėsos. „Vadinasi, gyvenu puikiai. Tai kokios, atseit, dar reikia paramos? O kam rūpi, kad gyvenu draskomas skausmų, nes iš pensijos tūkstančių endoptrotezams nesutaupysiu. Todėl ir laukiu, kada jie bus skirti nemokamai“, – guodėsi Stanislovas, 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanorio, tarybiniais metais nuo enkavėdistų žuvusio buvusio šaulio Jono Sluckio sūnus. 1930 metais tėvui įteikto apdovanojimo liudijimu jis nesidangstė. Tik neslėpė, kad suima pyktis klausantis, kaip tie, kurie dabar sutūpę į aukštas kėdes, valdiškais automobiliais gali vežioti net savo šunis – pamankštinti į užmiestį. O spręsti gyvybiškai svarbias paprastų žmonių problemas lėšų nėra.

Neturi pinigų – kentėk

Klibikščiuodamas ramentais, S.Sluckis atnešė parodyti iš Valstybinės ligonių kasos gautus pranešimus, kad nemokamai gauti vieno kelio endoprotezą į eilę Marijampolės ligoninėje jis įtrauktas 2004 metų balandžio 5 dieną (Nr. 606). Protezuoti kitą kelį į eilę įrašytas tų pačių metų spalio 5 dieną (Nr.634). Vyriškis sakė, kad po to net nesidomėjo, kiek pasistūmėjo į priekį, nes ir taip žino, kad jo laikas dar neatėjo, todėl nėra ko leisti pinigų skambinant į Vilnių.

Sąnarių endoprotezų skirstymo komisijos S.Sluckiui atsiųstuose pranešimuose nurodytu telefonu informacinė tarnyba jau ir neatsilieptų. Per šį laiką jos numeris pasikeitė. Dabar norint pasiteirauti į Valstybinę ligonių kasą reikia skambinti tel. (8 5) 236 41 33 darbo dienomis, nuo 14 iki 16 val.

Valstybinės ligonių kasos vyresn. specialistė Dalia Urbonavičienė „Santakos“ redakcijai sakė, kad minėtam Lankeliškių kaimo gyventojui šiemet iš tiesų nėra jokių prošvaisčių tikėtis nemokamų endoprotezų, nes vienam gauti eilėje šiuo metu jis yra 247-tas, kitam – 388-as.

Kai ateina eilė, pranešama atskirai maždaug prieš mėnesį. Jeigu per nurodytą laiką ligonis nesikreipia į nurodytą gydymo įstaigą, jis iš eilės gali būti išbrauktas. Nepiniguoti piliečiai eilėje išlaukia ne mažiau kaip trejus metus.

Marijampolės ligoninė – viena iš 18 šalies gydymo įstaigų, kurioje atliekamos sąnarių keitimo operacijos. Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas Vytautas Mockus sakė, kad jų ligoninėje, kurią pasirinkęs šis pacientas, per metus padaroma 180–200 tokių operacijų. Nelaukti eilėje ir keisti kelio sąnarį savo lėšomis kainuoja apie 6000 litų. Klubo – pigiau.

Jei ligonis, įrašytas į Valstybinės ligonių kasos sudarytą eilę, apsisprendžia, randa galimybių nelaukti, kol endoprotezas bus nupirktas eilės tvarka, o jį įsigyja pats, už klubo sąnarį kompensuojama 1559,80 Lt, už kelio – 2718,90 Lt. Tokios sumos nustatytos 2004 metais ir galioja iki kito centralizuoto endoprotezų pirkimo konkurso. Valstybinės ligonių kasos atstovė D.Urbonavičienė sakė, kad naujas pirkimo konkursas vyks šiemet. Bet kompensacijos skyrimo tvarka ir eiliškumas tolygus endoprotezo gavimo eiliškumui ir nustatomas pagal prašymo įrašyti į eilę nemokamam sąnario endoprotezui gauti datą. Taigi net ir atlikus operaciją anksčiau, kompensacijos pinigų niekas dar nemokės.



Vienas iš bejėgių

2004-2005 metais šalies gydymo įstaigoms buvo nupirkta 4044 klubo ir 3670 kelio sąnarių endoprotezų. Per metus dabar tam skiriama 14 milijonų litų, beveik dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus. Tik tokių ligonių skaičius ne mąžta, o daugėja. Vienoje iš medicinos problemoms skirtoje interneto svetainėje skelbiama, kad Valstybinės ligonių kasos sudarytoje eilėje endoprotezų laukia 26 tūkstančiai šalies gyventojų: 11764 – keisti klubo, 14115 – kelio sąnarius bei kt.

Lankeliškių kaime gyvenantis Stanislovas Sluckis – tik vienas iš tų tūkstančių, bejėgis prieš savo negalią. Su ramentais netoli tenuklibikščiuosi, net ir norėdamas ieškoti pagalbos. Namuose uždarytą skausmą girdi tik sienos, tarp kurių jam norėtųsi pasikalbėti, ką apie metų metus žmonių kenčiamą skausmą ir dar labiau dėl to šlyjančią sveikatą, mano tie, nuo kurių daug kas priklauso: keisis situacija ar išliks tokia pati, atsigręš valdžios olimpas į žemiškus šalies piliečių skaudulius ar tik riesis tarpusavyje ir dalysis postus.

Prašymą pamatyti kokį nors Seimo narį, kurių priimamieji nepasiekiami iš kambario Lankeliškių daugiabutyje savomis jėgomis neišeinančiam žmogui, „Santaka“ perdavė parlamentarų Algirdo Butkevičiaus ir Algirdo Ivanausko padėjėjams Algirdui Neiberkai ir Editai Kudirkaitei.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---