Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-02-17 09:07

---

Architektas Mindaugas Šaučiūnas sakė, kad žemės sklypų savininkams įstatymas sumažino dokumentų tvarkymo ir finansinių išlaidų naštą.

Autorės nuotr.

Jau metus veikiantis naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas paspartino statybų procesus.

Praėjo sklandžiai

Praėjusių metų pradžioje įsigaliojus naujajam Teritorijų planavimo įstatymui baimintasi galimų neigiamų pasekmių. Kad būtų išvengta nesusipratimų, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų atstovai rengė konsultacijas, buvo įvesta vadinamoji „karštoji linija“.

Prabėgus metams, aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigia, kad baimintasi be reikalo: pirmieji naujojo Teritorijų planavimo įstatymo metai praėjo sklandžiai, o savivaldybių architektai su naujomis užduotimis susidorojo puikiai.

Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Šaučiūnas sakė, jog ir mūsų rajone jokių problemų nekilo.



Sumažėjo išlaidos

Naujasis Teritorijų planavimo įstatymas supaprastino gyvenamųjų namų statybos reikalus. Jis buvo pakoreguotas tam, kad žmonėms būtų palengvinta dokumentų tvarkymo bei finansinių išlaidų našta.

Viena svarbiausių šio įstatymo pataisų yra ta, jog gyventojams nebereikia rūpintis detaliojo plano rengimu. Vieno sklypo detaliojo plano parengimas žmogui užtrukdavo nuo pusės iki vienų ar net dvejų metų ir kainuodavo mažiausiai keletą tūkstančių litų.

Tą patį galima pasakyti ir apie investuotojus, verslo subjektus – dabar jie greičiau gali keisti sklypo paskirtį ir pradėti vystyti verslą, nestabdyti investicijų.



Skatina planuoti kvartalais

Įsigaliojus įstatymui teritorijų planavimo funkcija perduota savivaldybėms. Skatinama, kad miesto plėtra būtų planuojama kvartalais, rajonais, o ne vieno sklypo planavimo principu.

Suprantama, jog teritorijų planavimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į aplinką, sureguliuotas aplinkosauginiu požiūriu.

– Viena iš pagrindinių detaliojo plano funkcijų buvo keisti žemės sklypų naudojimo paskirtį. Šiandien tai galima padaryti kur kas paprasčiau, sutaupant mažiausiai pusę metų. Pagal bendrojo plano sprendinius žemės sklypo paskirties keitimą savo įsakymu gali patvirtinti Savivaldybės administracijos direktorius. Su tokiu įsakymu žmogus kreipiasi tiesiai į Registrų centrą, ten ir keičiama sklypo paskirtis, – aiškino M. Šaučiūnas. – Pavyzdžiui, jei žmogus savo sklypą nori padalyti į dvi dalis, jis anksčiau tai turėjo daryti tik pagal detalųjį planą, o dabar užtenka žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto. Jam išlaidos bent trečdaliu mažesnės.

Pasak Savivaldybės vyr. architekto, sklypo savininkams šios pertvarkos tikrai naudingos. Savivaldybei tapo sudėtingiau, tenka daugiau atsakomybės, nes matininkų parengtus dokumentus reikia atidžiai išnagrinėti, įsigilinti, ar toje vietoje galima keisti sklypo paskirtį.

Numatyta administracinė atsakomybė

M. Šaučiūnas teigė, jog palengvinimų įstatyme yra ir savivaldybėms.

Pavyzdžiui, anksčiau bendrojo planavimo sprendinius buvo galima keisti iš naujo rengiant visą bendrąjį planą. Pakeitus įstatymą, galima atskirai ar dalimis parengti specialiuosius planus, kurie galėtų būti integruoti į bendrojo plano sudėtį. Šiuo atveju Savivaldybei sumažės finansinė našta, nes nebereikės iš naujo rengti viso dokumento, kuris kainuotų didelę sumą pinigų.

Detalusis planas dabar tvirtinamas paprastesne tvarka, t. y. administracijos direktoriaus įsakymu, o anksčiau ši funkcija buvo pavesta rajono Tarybai. Jei detaliojo plano tvirtinimą administracijos direktorius atmestų nemotyvuotai, jam už tai numatyta administracinė atsakomybė – anksčiau to nebuvo.

– Po Teritorijų planavimo įstatymo pasikeitimo administracinė atsakomybė taikoma ir kitais atvejais. Pavyzdžiui, ji gali būti taikoma struktūriniams padaliniams, kurie nagrinėja gyventojų dokumentus ir sąlygas rengti planavimo dokumentus išduoda per vėlai arba nemotyvuotai. Tai irgi numatyta gyventojų labui: kad viskas vyktų sparčiau, kad nebūtų vilkinami sprendimai, kad biurokratinis aparatas nepiktnaudžiautų savo padėtimi ir gyventojų nestumdytų po įvairias įstaigas, – sakė vyr. architektas.

Kitos naujovės

Pasak M. Šaučiūno, yra ir daugiau pokyčių, kurie pagreitintų teritorijų planavimą.

Naujasis įstatymas uždėjo „rėmus“ viešąjį interesą ginantiems asmenims. Anksčiau kiekvienas, prisidengdamas viešojo intereso motyvais, galėjo motyvuotai ir nemotyvuotai protestuoti prieš rengiamą detalųjį planą. Dabar tam numatyti terminai: po detaliojo plano patvirtinimo prabėgus dvejiems metams, įsigalioja senaties terminas ir pretenzijos dėl interesų gynimo nepriimamos.

Visuomenės interesų grupėms apibrėžiama ir ginčų nagrinėjimo tvarka.

Nauja ir tai, kad teritorijų planavimas linksta į skaitmeninį formatą, t. y. kuo daugiau procedūrų siekiama perkelti į elektroninę erdvę. Dokumentus Teritorijų planavimo dokumentų registrui projektuotojai turi pateikti atitinkamo formato failais ir atitinkamai apdorotus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---