„Santaka“ / Ūkininkai ir gamtos saugotojai problemą mato iš skirtingų pusių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-02-04 17:02

Dalinkitės:  


Ūkininkė Rasa Gavrilova seminare dalijosi asmenine patirtimi. Kai vilkai papjovė Gavrilovų veršelius, šie ūkininkai, padedami „Baltijos vilko“ atstovų, ganykloje įsirengė apsauginį aptvarą.

Autorės nuotr.


Ūkininkai ir gamtos saugotojai problemą mato iš skirtingų pusių

Eglė MIČIULIENĖ

Vis plačiau verda diskusijos apie vilkų daromą žalą, sprendžiama, kaip jos išvengti. Neseniai šiomis temomis kalbėta Kalvarijoje surengtame seminare.



Svarbiau – apsauga

Pabendrauti su Suvalkijos ūkininkais atvažiavo Aplinkos ministerijos ir gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“ atstovai.

Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo supažindinti ir paskatinti ūkininkus naudoti priemones, padėsiančias apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų.

Nors ūkininkams iš dalies atlyginami vilkų padaryti nuostoliai, tačiau, gamtosaugininkų nuomone, išmokų už vilkų daromą žalą mokėjimas, lygiagrečiai nesiimant žalos prevencijos priemonių, prilygsta lėšų švaistymui. Taigi pirmiausia reikėtų kompensuoti priemones gyvulių apsaugai, tada mažiau pinigų būtų išleidžiama atlyginant žalą už papjautus galvijus ir avis.

Patys ūkininkai teigia, jog atlyginama tik dalis žalos, nes ji, praradus gyvulį, būna gerokai didesnė nei gautos kompensacijos. Be to, žmonėms atrodo, kad labiau paisoma vilko, o ne gyvulių augintojų teisių.



Vilko statusas

Iš Vilniaus atvykęs Aplinkos ministerijos atstovas Zbignevas Glazko seminare kalbėjo apie vilko apsaugos statusą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Kaip žinia, Lietuvoje vilkus saugo Berno konvencija, o medžiojami jie tik pagal Aplinkos ministerijos kasmet nustatomą limitą. Mūsų kaimynai latviai šiuos plėšrūnus medžioja gana intensyviai, estai saugo labiau, o štai lenkai iš viso vilkų nemedžioja ir siekia dar labiau gausinti jų populiaciją. Tad nieko keisto, jog Vištyčio krašte, kur ūkininkai patiria ypač daug nuostolių, pasirodo vis daugiau vilkų. Jie gali atbėgti tiek iš kaimyninės Lenkijos, tiek iš Rusijos miškų, kuriuose vilkų skaičius irgi auga.

Pranešimą apie vilkus, jų elgsenos ypatumus skaitė ir GAA „Baltijos vilkas“ atstovė Lina Paškevičiūtė. Jos atstovaujama organizacija jau kelerius metus siekia populiarinti apsaugos ir prevencijos priemones, padėsiančias sugyventi su vilkais. „Baltijos vilko“ atstovai taip pat siūlo, kad medžioklė būtų tiesiogiai siejama su vilkų daroma žala: išimtiniais atvejais būtų išduodami medžioklės leidimai tiems rajonams, kur buvo užfiksuoti naminių gyvulių puolimo atvejai, padaryti dideli nuostoliai.



„Saugi avis“

L. Paškevičiūtė pristatė GAA „Baltijos vilkas“ iniciatyvą 2015 metus paskelbti „Saugios avies“ metais. Ši iniciatyva skirta paskatinti ūkininkus aktyviau naudoti nuo vilkų ir kitų plėšrūnų saugančias priemones, šviesti gyvulių augintojus žalos prevencijos klausimais, rodyti apsaugos priemonių (elektrinių aptvarų, specialių šunų) naudą ir efektyvumą, dalytis gerąja patirtimi.

„Saugios avies“ iniciatyva taip pat siekiama, kad būtų nustatyta aiški tvarka apsaugos nuo vilkų priemonių įsigijimui ir įrengimui paremti. Apie „Saugios avies“ projektą informacijos galima rasti internete adresu saugiavis.lt.

Patirtimi seminare dalijosi Vištyčio seniūnijos ūkininkė Rasa Gavrilova, kuri su vyru savo ūkyje išbandė elektrinį aptvarą („piemenį“), įrengtą pagal „Baltijos vilko“ rekomendacijas. Jų ganykloje elektriniu aptvaru buvo apjuostas maždaug pusės hektaro plotas, kuriame ganėsi Gavrilovų karvė ir keli veršeliai. Stacionari tvora apjuosta penkiomis elektros srovę varančiomis juostomis. Apatinė juosta pritvirtinta 18–20 cm, viršutinė – 1,3–1,5 m aukštyje. Specialūs šviesos signalus siunčiantys jutikliai ir voltmetras skirti baidyti vilkus ir padėti stebėti aptvaro būseną.



Nukentėjusių – dauguma

Vienu metu buvo paprašyta pakelti rankas tų salėje sėdinčių ūkininkų, kurie yra nukentėję nuo vilkų. Pakilo rankų miškas. Tad visai suprantama, kad ūkininkai kalbų apie vilkus klausėsi skeptiškai.

Ne vienas iš vietos kalbėti pakilęs ūkininkas susierzinęs sakė, jog jis ir be paveikslėlio žino, kaip atrodo vilkas, nes matė jį gyvai – savo ganykloje ar net kieme.

Ūkininkai piktinosi, kad plėšrūnams sudaromos išskirtinės sąlygos. Berno konvenciją jie siūlė keisti „Suvalkijos konvencija“ ir gelbėti gyvulius, o ne vilkus.

„Esu nufilmavusi už savo garažo vidury dienos lakstančius vilkus. Ir tikrai nemanau, kad tie aptvarai padės. Vilkai patys nelįs į aptvarą, bet jame esančios avys, išsigandusios žvėries, išsiverš pačios, nes vilna jas apsaugo nuo elektros srovės. O tada vilkas jau galės rinktis kurią tik nori avį“, – pasakojo į seminarą atvykusi Vištyčio seniūnijos ūkininkė Onutė Kartavičienė.

Kita vertus, anot O. Kartavičienės, ekrane pademonstruotais aptvarais galima aptverti kelis gyvulius, bet ką daryti didžiules bandas auginantiems ūkininkams?



Prašė leidimo dešimčiai

Apie didžiulę Vištyčio, Pajevonio, Bartninkų seniūnijų ūkininkams daromą žalą kalbėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas. Jo nuomone, mūsų krašte būtina padidinti vilkų medžioklės limitą, mat, oficialiais duomenimis, pernai Vilkaviškio rajone vilkai papjovė 64 galvijus ir avis. Tai – tik registruoti gyvuliai, realybėje šis skaičius dar didesnis, nes apie neregistruotus papjautus gyvulius ūkininkai Savivaldybei nepranešė. Savivaldybė jau pernai ministerijos prašė leisti rajone nušauti 10 vilkų, deja, visoje apskrityje leista sumedžioti keturis.

Kategoriški vilkų atžvilgiu buvo ir medžiotojai. Jie tvirtino, kad šie plėšrūnai naikina kitų žvėrių populiacijas.

„Aš neskiriu, kur geras, o kur blogas žvėris – man ir stirna, ir kiškis, ir vilkas yra vienodi. Bet gamtoje turi būti pusiausvyra, o dabar gyvūnų sumažėję, nelikę kiškių, stirnų, šernų. Vilkas nustojo gerbti žmogų. Jei vieną kitą nušausi, jie vėl pradės bijoti ir į kaimą neis“, – kalbėjo profesorius dr. Kęstutis Pėtelis.



Perduos ministerijoje

Žemės ūkio ministerijos atstovai reziumavo, kad seminaras naudos davė: išgirstos skirtingos nuomonės, pateikti faktai. Pažadėta, jog visa tai dar kartą bus aptarta pačioje ministerijoje bei svarstoma, kokių priemonių reikia imtis problemai spręsti.

Miškininkai savo ruožtu priminė, kad visoje Lietuvoje pradedami skaičiuoti vilkai. Pirmasis skaičiavimas vyko vasario 3 d., antras bus rytoj, vasario 6 d. Nors ši apskaita nėra ir negali būti labai tiksli, vis dėlto tikimasi, kad ji padės realiau įvertinti Lietuvoje esamą vilkų situaciją.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas