|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-05-16 08:20
|
|
|
Magnolijos žiedlapiai primena balto aksomo skiautes.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Po ilgos šaltos įžangos į pavasarį netikėtai užkaitinus saulutei, viskas padūko
žydėti. Nubalo ievos, vyšnios, pumpurus išskleidė obelys.
O štai vilkaviškiečio Algimanto Greimo sodyboje neseniai baigė žydėti egzotiškas
medis – magnolija.
Aukštas, gal dešimties metrų medis Greimų kieme auga jau apie trisdešimt metų.
Magnolija „nepramečiuoja“ – kiekvieną pavasarį apsipila didžiuliais baltais žiedais.
Grakščios aksominės žiedų taurės traukia praeivių žvilgsnius.
Šiltesniuose kraštuose magnolija paprastai pradeda žydėti penktaisiais metais. Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis, žiedų pumpurus ji pradeda krauti maždaug aštuntą
devintą pavasarį.
Iš Rytų Azijos atvežama vis naujų magnolijų rūšių, kasmet sukuriama naujų hibridų.
Seniausiai ir dažniausiai Lietuvoje auginamos japoninės magnolijos (magnolia kobus) –
tokia gražuolė auga ir vilkaviškiečio A.Greimo kieme.
Japoninė magnolija – viena iš atspariausių šio augalo rūšių. A.Greimas pasakojo, jog
šią šaltą žiemą jo sodyboje nušalo riešutmedis, o magnolija speigus puikiai atlaikė.
Magnolija pražysta balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje ir žydi apie dvi
savaites. Didžiuliai balti žiedai skleidžia stiprų kvapą.
Literatūroje rašoma, jog Kinijoje ir Japonijoje nuo seno japoninė magnolija laikoma
tyrumo simboliu. Savo tėvynėje jos užauga net iki 30 metrų aukščio.
Jei savo sodyboje sumanysite pasisodinti šį augalą, jo nuostabiais žiedais galės gėrėtis
anūkai ir proanūkiai – japoninė magnolija gyvena kelis šimtus metų.
Pernai A.Greimas pasisodino ir rožinę magnoliją. Ji yra krūminė ir augs, pasak
šeimininko, iki trijų metrų.
Įvairių augalų savo puoselėjamai sodybai A.Greimas paprastai įsigyja privačiuose
sodininkystės ūkiuose.
Po ilgos šaltos įžangos į pavasarį netikėtai užkaitinus saulutei, viskas padūko žydėti. Nubalo ievos, vyšnios, pumpurus išskleidė obelys. |
O štai vilkaviškiečio Algimanto Greimo sodyboje neseniai baigė žydėti egzotiškas medis – magnolija.
Aukštas, gal dešimties metrų medis Greimų kieme auga jau apie trisdešimt metų.
Magnolija „nepramečiuoja“ – kiekvieną pavasarį apsipila didžiuliais baltais žiedais.
Grakščios aksominės žiedų taurės traukia praeivių žvilgsnius.
Šiltesniuose kraštuose magnolija paprastai pradeda žydėti penktaisiais metais. Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis, žiedų pumpurus ji pradeda krauti maždaug aštuntą devintą pavasarį.
Iš Rytų Azijos atvežama vis naujų magnolijų rūšių, kasmet sukuriama naujų hibridų. Seniausiai ir dažniausiai Lietuvoje auginamos japoninės magnolijos (magnolia kobus) – tokia gražuolė auga ir vilkaviškiečio A.Greimo kieme.
Japoninė magnolija – viena iš atspariausių šio augalo rūšių. A.Greimas pasakojo, jog šią šaltą žiemą jo sodyboje nušalo riešutmedis, o magnolija speigus puikiai atlaikė.
Magnolija pražysta balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje ir žydi apie dvi savaites. Didžiuliai balti žiedai skleidžia stiprų kvapą.
Literatūroje rašoma, jog Kinijoje ir Japonijoje nuo seno japoninė magnolija laikoma tyrumo simboliu. Savo tėvynėje jos užauga net iki 30 metrų aukščio.
Jei savo sodyboje sumanysite pasisodinti šį augalą, jo nuostabiais žiedais galės gėrėtis anūkai ir proanūkiai – japoninė magnolija gyvena kelis šimtus metų.
Pernai A.Greimas pasisodino ir rožinę magnoliją. Ji yra krūminė ir augs, pasak šeimininko, iki trijų metrų.
Įvairių augalų savo puoselėjamai sodybai A.Greimas paprastai įsigyja privačiuose sodininkystės ūkiuose.
Publikuota: 2006-05-16 08:20:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|