Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-10-08 16:29

---

Vaidutės Diržiuvienės karpinių paroda „Sąšauka ilgesy“ buvo pateikta netradiciškai - spalvingų lapų patale.

Autorės nuotr.

Sekmadienio popietę į senąjį Vilkaviškio miesto sodą plūdo pasipuošę žmonės. Čia juos pasitiko rudeniškais lapais smagiai čežantys parko takeliai, muzika, daugybė atrakcijų ir gaivus, saulėtas oras.

Šventės pradžioje visiems, net ir nepaisiusiems retro aprangos kodo, buvo įteikta renginio programa su planeliu. Atėjusieji gavo ir po porą atvirukų, sukurtų iš vilkaviškiečių Stasio Danilevičiaus bei Zitos Šestilienės pateiktų senų nuotraukų, darytų miesto sode.

Ant suolų priešais improvizuotą sceną susėdę žmonės klausėsi pagal Jovitos Grakavinienės žodžius sukurtos dainos Vilkaviškiui. Ją atliko pradinės mokyklos ugdytiniai, muzikos autorė ir mokinukų vadovė – mokytoja Rasa Galinaitienė. Susirinkusieji išgirdo Vaidutės Diržiuvienės ir Tomo Rikliaus, kurie vedė renginį, pasakojimą apie sodą, apžiūrėjo vedėjos karpinių parodą „Sąšauka ilgesy“. Atsiminimais apie šią vietą žmonės viešai dalytis nenorėjo, nors ir buvo paraginti, tačiau mielai jais dalijosi tarpusavyje.

Vilkaviškietis Vytas Drunis prisiminė, kaip pavasarį, gegužės mėnesį, kai jau trimestro ir visų metų pažymiai būdavo apytikriai aiškūs, su draugais bėgdavo iš pamokų, sulįsdavo į krūmus prie tvenkinio, sumerkdavo savo darbo meškeres ir dalydavosi išgalvotomis istorijomis. Mokytojos pasiųstos mergaitės ilgai šaukdavo pabėgėlius, „bombarduodavo“ žemių grumstais, bet berniukams buvo tik juokas – juk mokslo metai jau baigiasi. Vėliau, po keleto metų, čia, tarp vešlių alyvų krūmų pasislėpusiame bufete-laivelyje, vasaros sezono atidarymo proga buvo „legaliai“ atkimštas pirmas butelis vyno. O vasaros estrada – kiek ji visko matė...

Visur suspėjantis vilkaviškietis Stasys Danilevičius sakė girdėjęs, kad prieš kokį keturiasdešimtmetį iš miesto sode vykusių šokių siuvimo fabriko darbuotojos paryčiais traukdavo tiesiai į darbą.

Kas dalijosi prisiminimais, o kas skaičiavo medžius, mat buvo paskelbtas konkursas „Pažink medį nuo viršūnės iki šaknų“. Rajono savivaldybės ekologo Dariaus Bunikio surinktais duomenimis, iš viso parke auga 429 trisdešimties rūšių medžiai. Daugiausia – liepų, jų esama 189. Tiksliai, kiek jų yra, neatsakė niekas, bet arčiausia tiesos buvo ir laimėtojomis išrinktos Eglė Špringelytė, Teresė Merkevičienė bei Miglė Matlauskaitė.

Buvo ir daugiau Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro parengtų užduočių. Viena iš jų – „Susprogdink balioną ir rask prizą“. Moterys noriai rungėsi bulvių skutimo rungtyje. Laimėtojos Laima Juozelienė, Dženita Sabašinskienė ir Regina Mineikienė buvo apdovanotos bendruomenės „Virbalio vartai“ žolelių rinkiniu „Trejanka“.

Įvairaus amžiaus dalyvių pritraukė blynų su cukinija valgymo rungtis. Juos kepė Mažųjų Būdežerių kaimo gyventoja Zita Astrauskienė. Nugalėtojais tapo Rimas Pranckevičius, Valdas Kanapskis ir Gabrielius Matonis.

Didelę dalį dienos vaikus linksmino klouno Tuko cirkas, jie galėjo žaisti Ilonos Viltrakienės pasiūlytą žaidimą „Medinis karalius“, šeimos mokėsi gaminti skulptūras iš šieno. Vyko folkloro ansamblio „Sūduviai“ pamokėlės, Irma Maurienė norintiesiems surengė šiaurietiškojo ėjimo instruktažą. Vyresni žmonės mielai mokėsi Jūratės Morkevičienės pasiūlyto kriketo žaidimo, Rimantas Diržius ir ritinio komanda rodė šio lietuviško žaidimo ypatumus.

Improvizuotoje kavinėje ant buvusiosios pamatų vyko Jūratės Rutkauskienės arbatų degustacija, vėliau visi buvo vaišinami „Senų vežimų“ klubo išvirta kopūstiene su dešrelėmis. Du didžiulius puodus troškinio viręs Renaldas Darius Dulinskas pamaitino visą minią praalkusių žmonių. Savo jaunystės rūbų madomis pasidalijo vilkaviškietė Alma Menčinskienė.

Jau vakarėjant deglų šviesoje buvo skaitoma poezija, skambėjo pilviškietės Nemyros Gardauskienės su kolegėmis atliekamos dainos. Buvo apdovanotos eilėraščių, skirtų miestui, konkurso nugalėtojos Elena Bacevičienė, Janina Kurtinaitienė, Asta Kasnauskienė, Jovita Grakavinienė.

Jaukus vakaras tapo žvarbus ir išginė visus namo. Tačiau pirmasis bandymas po šitiek metų atgaivinti kažkada klestėjusį miesto sodą neliko nepastebėtas. Vieni dėkojo už turiningai praleistą dieną, kiti pasigedo patogumų, treti, nors buvę čia visą dieną ir pramogavę, vėliau kritikavo organizatorius už nenugrėbtus takus, už tai, kad nebuvę kur atsisėsti valgant nemokamą sriubą. Kliuvo ir valdžiai už tai, kad čia nepastato teniso kortų, kavinių ir suolelių.

Kaip pačioje renginio pradžioje sakė miesto seniūnas Remigijus Kurauskas, nors miesto sodas šiuo metu yra Marijampolės apskrities miškų urėdijos žinioje ir yra traktuojamas kaip miškas, seniūnija pasirūpino, kad prieš renginį būtų iškuopti šabakštynai. Daugelis iš dalyvavusiųjų šventėje anksčiau net nežinojo, jog greta yra tvenkinys ir vanduo juosia jaukią salą. Nors tie, kurie organizavo renginį, nėra šios srities profesionalai, o tik atliko gražią misiją ir apsiėmė suburti miestiečius bendram tikslui, bet buvo vertinami taip, tarsi jiems priklausytų linksminti visuomenę.

Saujelė entuziastų kreipėsi į miesto žmones, kad šie ateitų su savo mintimis, idėjomis, siūlytų pagalbą, – ir liko patenkinti, nes tokių atsirado nemažai. Tai kas, kad kažko trūko. Ateityje bus tik geriau.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---