Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-09-29 16:22

---

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai – lūšys – šią vasarą vėl pastebėti Vištyčio krašte.

Spėjo nufotografuoti

Lietuvoje labai reto plėšraus žinduolio nuotraukas į redakciją atsiuntė verslininkas ir medžiotojas Viktoras Jašinskas. Vyras vieną rugpjūčio pavakarę važiavo nuo Vištyčio ir pakelės griovyje ties Vištyčio Lauko I kaimu pamatė šmėkštelint kažkokį stambų gyvį.

– Sustabdžiau automobilį, pavažiavau atgal, žiūriu – tarp žolių kyšo lūšies galva. Greitai čiupau šalia gulintį fotoaparatą, kurį dažniausiai turiu su savimi, šokau iš mašinos ir ėmiau fotografuoti. Lūšis nuo manęs buvo už kokių 25–30 metrų. Matydamas, kad nepalieku jo ramybėje, žvėris išlipo iš griovio ir nubidzeno į čia pat gyvenančių Panitauskų kiemo keliuką, – pasakojo V. Jašinskas.

Jam šios sodybos šeimininkas jau anksčiau buvo minėjęs, kad iš jos dingsta augintiniams skirtas pašaras. O rugpjūčio pabaigoje Vištytyje buvo išpjauta pusšimtis vieno ūkininko žąsų, ančių ir vištų. V. Jašinskas sakė manantis, jog tiek į pašarą, tiek į paukštyną greičiausiai įsisuko ne lapė ar vilkas, o lūšis.

Šalia želiančiame Tadarinės miške V. Jašinskas teigė prieš kurį laiką irgi matęs lūšį, tik nespėjęs jos nufotografuoti. O Vištytgirio, Drausgirio miškuose žvėries pėdų medžiotojai rasdavę ir anksčiau.

Ant kelio – lūšiukas

Pasirodo, tuo pačiu keliu, tik maždaug dešimties minučių skirtumu, su sūnumi važiavo ir Vištyčio seniūnijos gyventojas Juozas Pauža. Jam taip pat pavyko pamatyti per kelią bėgančią lūšį, tačiau, kaip abu medžiotojai tvirtina, kitą. Mat V. Jašinsko užfiksuotose nuotraukose – suaugusi patelė, o J. Pauža matė nedidelį jauniklį lūšiuką. Ko gero, tai galėjo būti motina su vaiku.

J. Pauža irgi teigė jau anksčiau savo krašte matęs lūšį.

Ar nepavojinga poilsiautojams, grybautojams vaikščioti po Vištyčio ir aplinkinių seniūnijų miškus, jei ten dabar slampinėja ne tik vilkai, bet ir lūšys?

Nors ne iš vieno vištyčioko tokių nuogąstavimų jau teko girdėti, vis dėlto J. Pauža svarstė, kad žmonių žvėrys pulti neturėtų.

– Kartais vaikščiodamas po mišką pajunti, jog už nugaros yra žvėris. Pavyzdžiui, vilkas mėgsta pasekti žmogų. Bet kad vilkas ar lūšis būtų ką nors užpuolęs – tokių istorijų Lietuvoje iki šiol girdėti neteko. Tiesa, moterys, ypač vyresnio amžiaus, į mūsų miškus vaikščioti jau bijo. Girdėjau, jog kai kurie pagyvenę žmonės grybų verčiau nusiperka turguje, – pasakojo J. Pauža.


Retas žinduolis

Lūšis – ypač retas kačių šeimos žinduolis. Ši „katė“ – ne tokia jau maža, jos ilgis siekia apie metrą, ūgis – 60–65 cm, sveria 30 kg ir daugiau.

Spėjama, jog Lietuvos miškuose gali būti likę iki šimto lūšių, nors tikslaus skaičiaus niekas nežino. Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, rajone 2010 m. lūšių nebuvo, 2011 m. jos užfiksuotos dvi, o nuo 2012-ųjų kasmet užfiksuojama po vieną Vištyčio krašte. Tiesa, medžiotojams ne visuomet pavyksta pamatyti patį žvėrį, jie duomenis aplinkosaugininkams gali pateikti ir pamatę tik lūšies pėdsakus.

Jau kelinti metai nykstančiai lūšių populiacijai gausinti Lietuvoje vykdoma Europos Sąjungos lėšomis remiama programa. Per trejus metus programos vykdytojai urėdijose užaugino ir į laisvę išleido 20 lūšių. Į mūsų rajono miškus nė viena iš užaugintų lūšių nebuvo paleista.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---