|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-09-24 16:04
|
|
|
Daugiausia likusių senamiesčio raudonplyčių namų, menančių XX a. pradžią, – Vilniaus gatvėje.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Penktadienio vakarą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre susirinkę rajono gyventojai kartu su renginio organizatore, Savivaldybės paminklotvarkininke Daiva Ambrasaite ir istoriku Antanu Žilinsku ėjo išnykusiais senojo XX a. pradžios Vilkaviškio pėdsakais ir mėgavosi tų dienų miesto skoniu. Taip pas mus paminėtos Europos paveldo dienos.
Pasak D. Ambrasaitės, istorinį palikimą mes galime išvysti bemaž kiekvieną dieną, tačiau tam, kad mus supančios erdvės atskleistų savo dvasią, reikalingi kompetentingi palydovai. Būtent tokiu palydovu po istorinį miestą tądien bemaž pusšimčiui susidomėjusiųjų ir tapo A. Žilinskas. Jis papasakojo apie to meto žymius žmones, vedžiojo svarbiausiomis XX a. pradžios vietomis.
Kelionės pradžia – dr. J. Basanavičiaus aikštėje. Tačiau pirma aplankyta vieta, kur, manoma, stovėjo įspūdinga medinė žydų sinagoga, o dabar – pašto pastatas. Turbūt nedaugelis pastebėjo, kad ant jo sienos pakabinta memorialinė lentelė su sinagogos aprašymu. Reikia tik pakelti akis ir paskaityti.
Štai ir aikštė. XIX–XX a. šią aikštę – miesto turgų – juosė žydų, gausiausio gyventojų sluoksnio, parduotuvės, gyvenamieji namai. Čia buvo įsikūrę prekybininkai, amatininkai, bankininkai, patys veikliausi miestiečiai.
Toliau maršrutas veda į rytinę miesto dalį pro senuosius Vilniaus gatvės raudonplyčius namus. Keleiviai po XX a. Vilkaviškį stabteli ant vadinamojo meilės tilto. Šis objektas – vietiniams gerai žinoma vieta, kurios istorija ir liudininkų prisiminimai siekia XX a. pradžią. Juo į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją vaikščiodavo Salomėja Nėris.
O štai ir restauruotas Vilkaviškio viešosios bibliotekos pastatas. 1918 metais čia veikusioje gimnazijoje mokėsi lietuvių, žydų, vokiečių ir rusų vaikai. Čia buvo kuriamos organizacijos, būreliai, leidžiami laikraštėliai. Gimnazijoje mokėsi poetai ir rašytojai S. Nėris, K. Bradūnas, J. Tysliava bei kt.
Netoliese ir senasis Vilkaviškio dvaras. Maloniai stebina atnaujinta dalis fasadinės pastato pusės, įspūdingai po remonto atrodančios baltos kolonos. Šį dvarą valdė Lietuvoje garsios Oginskių giminės atstovai. Jame keletą dienų buvo apsistojęs 1812 metais į Rusiją traukęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Prie čia stovėjusio akmeninio stalo jis pasirašė savo garsųjį kreipimąsi į Vilkaviškio apylinkėse paradui išrikiuotą šimtatūkstantinę armiją.
Eidami Vytauto gatve sustojame prie senosios bažnyčios (buvusios cerkvės) ir katedros. Bet prieš tai, žvelgiant į Šeimenos ir Vilkaujos santaką, prisimintos legendos, kaip dviejų upelių sankirtoje, buvusioje miškų glūdumoje, kūrėsi Vilkaviškis. Pasak A. Žilinsko, šią vietą derėtų kaip nors pažymėti.
Kelionės pabaigoje – siurprizas. Tikros XX a. pradžios damos – Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotojos Aušra Mickevičienė ir Laura Kupčinskienė – visus ekskursijos dalyvius pakviečia į parapijos namus paragauti žolelių arbatėlės, naminių pyragų bei krupniko.
Rugsėjo 19–21 dienomis Europos paveldo dienų renginiai vyko visoje Lietuvoje. Juos 48 savivaldybėse organizavo Kultūros paveldo departamentas, miestų ir rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai, nevyriausybinės organizacijos. Šiuos Europos Tarybos programos renginius Lietuvoje vienijo tema „XX a. pradžios skonis“. Ja siekta visuomenę supažindinti su praėjusio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais, svarbiausiais to laikotarpio istoriniais ir politiniais įvykiais, mokslo ir meno procesais, kultūros paveldu.
Penktadienio vakarą Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre susirinkę rajono gyventojai kartu su renginio organizatore, Savivaldybės paminklotvarkininke Daiva Ambrasaite ir istoriku Antanu Žilinsku ėjo išnykusiais senojo XX a. pradžios Vilkaviškio pėdsakais ir mėgavosi tų dienų miesto skoniu. Taip pas mus paminėtos Europos paveldo dienos. |
Pasak D. Ambrasaitės, istorinį palikimą mes galime išvysti bemaž kiekvieną dieną, tačiau tam, kad mus supančios erdvės atskleistų savo dvasią, reikalingi kompetentingi palydovai. Būtent tokiu palydovu po istorinį miestą tądien bemaž pusšimčiui susidomėjusiųjų ir tapo A. Žilinskas. Jis papasakojo apie to meto žymius žmones, vedžiojo svarbiausiomis XX a. pradžios vietomis.
Kelionės pradžia – dr. J. Basanavičiaus aikštėje. Tačiau pirma aplankyta vieta, kur, manoma, stovėjo įspūdinga medinė žydų sinagoga, o dabar – pašto pastatas. Turbūt nedaugelis pastebėjo, kad ant jo sienos pakabinta memorialinė lentelė su sinagogos aprašymu. Reikia tik pakelti akis ir paskaityti.
Štai ir aikštė. XIX–XX a. šią aikštę – miesto turgų – juosė žydų, gausiausio gyventojų sluoksnio, parduotuvės, gyvenamieji namai. Čia buvo įsikūrę prekybininkai, amatininkai, bankininkai, patys veikliausi miestiečiai.
Toliau maršrutas veda į rytinę miesto dalį pro senuosius Vilniaus gatvės raudonplyčius namus. Keleiviai po XX a. Vilkaviškį stabteli ant vadinamojo meilės tilto. Šis objektas – vietiniams gerai žinoma vieta, kurios istorija ir liudininkų prisiminimai siekia XX a. pradžią. Juo į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją vaikščiodavo Salomėja Nėris.
O štai ir restauruotas Vilkaviškio viešosios bibliotekos pastatas. 1918 metais čia veikusioje gimnazijoje mokėsi lietuvių, žydų, vokiečių ir rusų vaikai. Čia buvo kuriamos organizacijos, būreliai, leidžiami laikraštėliai. Gimnazijoje mokėsi poetai ir rašytojai S. Nėris, K. Bradūnas, J. Tysliava bei kt.
Netoliese ir senasis Vilkaviškio dvaras. Maloniai stebina atnaujinta dalis fasadinės pastato pusės, įspūdingai po remonto atrodančios baltos kolonos. Šį dvarą valdė Lietuvoje garsios Oginskių giminės atstovai. Jame keletą dienų buvo apsistojęs 1812 metais į Rusiją traukęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas. Prie čia stovėjusio akmeninio stalo jis pasirašė savo garsųjį kreipimąsi į Vilkaviškio apylinkėse paradui išrikiuotą šimtatūkstantinę armiją.
Eidami Vytauto gatve sustojame prie senosios bažnyčios (buvusios cerkvės) ir katedros. Bet prieš tai, žvelgiant į Šeimenos ir Vilkaujos santaką, prisimintos legendos, kaip dviejų upelių sankirtoje, buvusioje miškų glūdumoje, kūrėsi Vilkaviškis. Pasak A. Žilinsko, šią vietą derėtų kaip nors pažymėti.
Kelionės pabaigoje – siurprizas. Tikros XX a. pradžios damos – Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotojos Aušra Mickevičienė ir Laura Kupčinskienė – visus ekskursijos dalyvius pakviečia į parapijos namus paragauti žolelių arbatėlės, naminių pyragų bei krupniko.
Rugsėjo 19–21 dienomis Europos paveldo dienų renginiai vyko visoje Lietuvoje. Juos 48 savivaldybėse organizavo Kultūros paveldo departamentas, miestų ir rajonų savivaldybės, kultūros ir švietimo įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai, nevyriausybinės organizacijos. Šiuos Europos Tarybos programos renginius Lietuvoje vienijo tema „XX a. pradžios skonis“. Ja siekta visuomenę supažindinti su praėjusio amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais, svarbiausiais to laikotarpio istoriniais ir politiniais įvykiais, mokslo ir meno procesais, kultūros paveldu.
Publikuota: 2014-09-24 16:04:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|