|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-09-12 16:23
|
|
|
Sektos. Lyderis ir organizacija
Pradėję katechezių ciklą apie sektas, sulaukiame nemažai laiškų su labai konkrečiais klausimais. Nenorėdami užbėgti už akių, siūlome sekti visą šiai temai skirtą straipsnių ciklą, kuriame, tikimės, rasite atsakymus į Jums rūpimus klausimus.
Lyderis. Religiją (jos tikrąja prasme) apibūdina ryšio su Dievu siekimas, o sektoje viskas prasideda ir baigiasi lyderiu, viskas susikoncentruoja į jį. Jokio ryšio su Dievu (kaip sektantai jį įsivaizduoja), išskyrus lyderį, sektoje nėra ir negali būti. Toks lyderio (guru) vaidmuo yra beveik kiekvienoje sektoje. Daugelis sektų išyra mirus lyderiui, o jei taip neatsitinka, tai arba jose atsiranda lyderio įpėdinis, arba pati organizacija imasi jo vaidmens. Plečiantis organizacijai, lyderis įgyja daugybę padėjėjų, „patikėtinių“, kurie vaidina mažųjų lyderių vaidmenį santykiuose su eiliniais sektantais. Jie pamėgdžioja lyderį, o sektantai – juos. Tokia piramidės struktūra garantuoja griežtą kontrolę ir vienodumą organizacijoje.
Sekta kaip sektiną pavyzdį pateikia aklą paklusnumą lyderiui ir jo kaip dievo garbinimą – tai esminis skirtumas lyginant sektas su Katalikų Bažnyčios vadovybe, kuri visuomet stengiasi nuvesti žmogų pas Viešpatį, padėti jam gelbėti sielą, parengti ją amžinam gyvenimui. Kontrastui pabrėžti pateikiu krišnaizmo pradininko Bhaktivedantos Svami Prabhupados teiginį: „Jeigu turite problemų su Dievu, jums gali padėti tik guru. Jeigu turite problemų su guru, padėti jums nebegali niekas.“
Organizacija. Sektantiška organizacija – tai ne religinė organizacija, kokią mes ją paprastai įsivaizduojame. Jeigu ją galima su kuo nors lyginti, tai ji labiau primena mafiją arba komunistinio tipo kadrinę partiją – sugniaužtą į vieningą triuškinantį kumštį, su geležine drausme ir neprieštaraujamu paklusnumu, su visiškai konkrečia nuostata užgrobti svarbiausias pozicijas.
Didžioji dauguma totalitarinių sektų siekia viso pasaulio kontrolės ir viešpatavimo. Nors tai ir skamba neįtikėtinai, bet egzistuoja tam tikra tvarkos schema, kurią jos ketina įvesti, atėjusios į valdžią.
Praktiškai nė viena iš sektų nelaiko savo tikslu verbuoti gatvėje, kaip dažnai matyti. Toks verbavimas reikalingas sektoms visų pirma tam, kad užpildytų jaunų pasekėjų laiką ir nukreiptų jų energiją. Kiekvienos tokios sektos vadovybė supranta, kad verbavimas gatvėje nepadės padidinti pasekėjų skaičiaus globaliu mastu. Todėl pagrindinis sektų tikslas yra užimti tokias įtakingas pozicijas, kurios padės joms primesti savo organizaciją, savo tikėjimą žmonių bendrijai, šaliai, pasauliui.
Panašu, kad egzistuoja slaptas susitarimas tarp sektų dėl įtakos sferų pasidalijimo: tarkime, munistai veikia švietimo srityje, scientologai veržiasi į karinę pramonę ir administracines struktūras, krišnaistai bando užmegzti ryšius su maisto ir farmacijos pramone, „Kristaus bažnyčia“ veikia tarp jaunimo aukštosiose technikos mokyklose, technikumuose ir t. t.
Kiekviena sekta siekia užimti vadovaujančius postus. Jeigu scientologai įtraukia fabriko direktorių, tai visi darbininkai atsiduria jų dispozicijoje: iš viršaus lengviau diegti savo sistemą. Jeigu munistai atverčia mokytoją, tai jis pas juos veda visą klasę (pavyzdžių yra aibė), todėl mokyklų vadovai turėtų būti labai budrūs.
Pasakymas „čia jo asmeninis reikalas“ nefunkcionuoja. Sektanto sąmonė tiesiog užprogramuota verbuoti naujus narius. Todėl patartina tartis su tikybos mokytojais bei kunigais, patiems domėtis tikrąja sektų prigimtimi ir veikla.
Klausimai pamąstyti: Ar pažįstu sektoms priklausančių žmonių? Kaip jie elgiasi visuomenėje?
Paruošė kunigas Rytis BALTRUŠAITIS
Pradėję katechezių ciklą apie sektas, sulaukiame nemažai laiškų su labai konkrečiais klausimais. Nenorėdami užbėgti už akių, siūlome sekti visą šiai temai skirtą straipsnių ciklą, kuriame, tikimės, rasite atsakymus į Jums rūpimus klausimus.
Lyderis. Religiją (jos tikrąja prasme) apibūdina ryšio su Dievu siekimas, o sektoje viskas prasideda ir baigiasi lyderiu, viskas susikoncentruoja į jį. Jokio ryšio su Dievu (kaip sektantai jį įsivaizduoja), išskyrus lyderį, sektoje nėra ir negali būti. Toks lyderio (guru) vaidmuo yra beveik kiekvienoje sektoje. Daugelis sektų išyra mirus lyderiui, o jei taip neatsitinka, tai arba jose atsiranda lyderio įpėdinis, arba pati organizacija imasi jo vaidmens. Plečiantis organizacijai, lyderis įgyja daugybę padėjėjų, „patikėtinių“, kurie vaidina mažųjų lyderių vaidmenį santykiuose su eiliniais sektantais. Jie pamėgdžioja lyderį, o sektantai – juos. Tokia piramidės struktūra garantuoja griežtą kontrolę ir vienodumą organizacijoje.
Sekta kaip sektiną pavyzdį pateikia aklą paklusnumą lyderiui ir jo kaip dievo garbinimą – tai esminis skirtumas lyginant sektas su Katalikų Bažnyčios vadovybe, kuri visuomet stengiasi nuvesti žmogų pas Viešpatį, padėti jam gelbėti sielą, parengti ją amžinam gyvenimui. Kontrastui pabrėžti pateikiu krišnaizmo pradininko Bhaktivedantos Svami Prabhupados teiginį: „Jeigu turite problemų su Dievu, jums gali padėti tik guru. Jeigu turite problemų su guru, padėti jums nebegali niekas.“
Organizacija. Sektantiška organizacija – tai ne religinė organizacija, kokią mes ją paprastai įsivaizduojame. Jeigu ją galima su kuo nors lyginti, tai ji labiau primena mafiją arba komunistinio tipo kadrinę partiją – sugniaužtą į vieningą triuškinantį kumštį, su geležine drausme ir neprieštaraujamu paklusnumu, su visiškai konkrečia nuostata užgrobti svarbiausias pozicijas.
Didžioji dauguma totalitarinių sektų siekia viso pasaulio kontrolės ir viešpatavimo. Nors tai ir skamba neįtikėtinai, bet egzistuoja tam tikra tvarkos schema, kurią jos ketina įvesti, atėjusios į valdžią.
Praktiškai nė viena iš sektų nelaiko savo tikslu verbuoti gatvėje, kaip dažnai matyti. Toks verbavimas reikalingas sektoms visų pirma tam, kad užpildytų jaunų pasekėjų laiką ir nukreiptų jų energiją. Kiekvienos tokios sektos vadovybė supranta, kad verbavimas gatvėje nepadės padidinti pasekėjų skaičiaus globaliu mastu. Todėl pagrindinis sektų tikslas yra užimti tokias įtakingas pozicijas, kurios padės joms primesti savo organizaciją, savo tikėjimą žmonių bendrijai, šaliai, pasauliui.
Panašu, kad egzistuoja slaptas susitarimas tarp sektų dėl įtakos sferų pasidalijimo: tarkime, munistai veikia švietimo srityje, scientologai veržiasi į karinę pramonę ir administracines struktūras, krišnaistai bando užmegzti ryšius su maisto ir farmacijos pramone, „Kristaus bažnyčia“ veikia tarp jaunimo aukštosiose technikos mokyklose, technikumuose ir t. t.
Kiekviena sekta siekia užimti vadovaujančius postus. Jeigu scientologai įtraukia fabriko direktorių, tai visi darbininkai atsiduria jų dispozicijoje: iš viršaus lengviau diegti savo sistemą. Jeigu munistai atverčia mokytoją, tai jis pas juos veda visą klasę (pavyzdžių yra aibė), todėl mokyklų vadovai turėtų būti labai budrūs.
Pasakymas „čia jo asmeninis reikalas“ nefunkcionuoja. Sektanto sąmonė tiesiog užprogramuota verbuoti naujus narius. Todėl patartina tartis su tikybos mokytojais bei kunigais, patiems domėtis tikrąja sektų prigimtimi ir veikla.
Klausimai pamąstyti: Ar pažįstu sektoms priklausančių žmonių? Kaip jie elgiasi visuomenėje?
Paruošė kunigas Rytis BALTRUŠAITIS
Publikuota: 2014-09-12 16:23:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|