|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-08-20 16:43
|
|
|
Lietuvių delegaciją sužavėjo Krasnolesjės gyventojos darže auginamų daržovių ir prieskoninių žolelių, apie kurias šeimininkė pasakotų valandų valandas, gausa.
Nerijaus PAŠKAUSKO nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors didysis kaimynas vis pikčiau grūmoja Lietuvai, eiliniai Rusijos gyventojai norėtų likti už politikų statomų sienų. Tuo įsitikino savaitgalį Krasnolesjės gyvenvietėje (Kaliningrado sritis) rengtame festivalyje viešėję mūsų rajono atstovai.
Aplankė Tolminkiemį
Kultūros ir folkloro festivaliu baigėsi bendras Vištyčio regioninio parko, Rusijos bei Lenkijos partnerių projektas „Vištyčio ežeras, Romintos giria: vieningos bendradarbiavimo strategijos formavimas“. Metus vykusio projekto renginius, susitikimus ir ekspedicijas ne kartą aprašėme „Santakoje“. Šįkart į Krasnolesję susirinko tie, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo, dalyvavo ekspedicijose. Be projekto partnerių – Vištyčio regioninio parko darbuotojų, į festivalį vyko mokytojai, ūkininkai, muzikantai, seniūnijos aktyvistai.
Projekte aktyviai dalyvaujanti Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rima Gagienė pasakojo, kad lietuvių delegacija buvo maloniai nustebinta, kai renginio organizatoriai pirmiausia surengė ekskursiją Tolminkiemyje, Kristijono Donelaičio muziejuje. Ten atsitiktinai sutikę grupę gėlėmis nešinų tautiečių, vištytiškiai įsitikino, jog lietuvių grožinės literatūros pradininko memorialinė vieta neužmiršta ir lankoma.
Turtinga programa
Tačiau didžiausi įspūdžiai laukė Krasnolesjės kaimelyje, mat festivalio programa buvo tokia plati ir įdomi, kad norėjosi dalyvauti visur – pajodinėti arkliais, išgerti Romintos girios istorijomis apipintų žolelių arbatos, stebėti marcipaninių Kioningsbergo saldumynų, patiekalų iš rūgpienio gamybą, degustuoti nacionalinius valgius, dalyvauti estafetėje „Skrydis ant šluotos“, lankyti vietinius gyventojus, žiūrėti filmus, tamsoje paklausyti garso instaliacijos – Vištyčio bangų ošimo, Romintos girios lapų šiurenimo, gandrų kalenimo, paukštelių cypsėjimo ir kt.
Lietuvių delegacijai smagu buvo matyti ant medžių eksponuotą nuotraukų parodą, kurioje įamžinti projekte dalyvavusių šeimų gyvenimai.
Tad daug kas profesionaliose fotografijose rado save, „sustabdytą“ netikėčiausiose situacijose. Festivalio dalyviai turėjo galimybę gyvai pabendrauti su nuotraukose užfiksuotais žmonėmis, o į knygelės puslapius patekusios vištytiškės Ona Kartavičienė ir Vilma Menčinskienė svečius vaišino lietuviškais gardumynais.
Netrūks informacijos
Nepamiršti projekto padės puikus jo įamžinimas – išleista knygelė „Rominta: laimingos istorijos“.
Į šį leidinį pateko net septynios mūsų rajono gyventojų šeimos, kurios vienaip ar kitaip prisidėjo prie projekto. Daugiau nei šimtą šios knygelės egzempliorių gavusi lietuvių delegacija turės puikų prisiminimą apie projektą.
Visoms šeimoms, kurios buvo įamžintos projekto fotografo, Vištyčio regioninio parko darbuotojai artimiausiu metu žada padovanoti gražiai įrėmintas nuotraukas.
Be to, netrukus elektroninėje erdvėje pasirodys internetinis puslapis vistytis-rominta.info, kurio tikslas – sukurti bendrą visiems patrauklią informacinę sistemą be sienų. Šiame puslapyje kiekvienas galės rasti informacijos apie lankytinas vietas visose trijose valstybėse, kurias sieja Vištyčio ežeras ir Romintos giria.
R. Gagienė sakė, kad projektas vištytiškiams davė labai daug, o svarbiausia – galimybę susipažinti ir pabendrauti su puikiais žmonėmis.
Nors į svečius atvykę lenkai bei lietuviai vengė kalbėti apie politiką, buvo akivaizdu, kad paprasti Rusijos žmonės labai išgyvena dėl to, kaip elgiasi jų valstybės galvos. Jie kvietė lietuvius kuo dažniau atvykti į svečius ir kartojo, kad nori gyventi taikiai su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
Nors didysis kaimynas vis pikčiau grūmoja Lietuvai, eiliniai Rusijos gyventojai norėtų likti už politikų statomų sienų. Tuo įsitikino savaitgalį Krasnolesjės gyvenvietėje (Kaliningrado sritis) rengtame festivalyje viešėję mūsų rajono atstovai. |
Aplankė Tolminkiemį
Kultūros ir folkloro festivaliu baigėsi bendras Vištyčio regioninio parko, Rusijos bei Lenkijos partnerių projektas „Vištyčio ežeras, Romintos giria: vieningos bendradarbiavimo strategijos formavimas“. Metus vykusio projekto renginius, susitikimus ir ekspedicijas ne kartą aprašėme „Santakoje“. Šįkart į Krasnolesję susirinko tie, kurie prisidėjo prie projekto įgyvendinimo, dalyvavo ekspedicijose. Be projekto partnerių – Vištyčio regioninio parko darbuotojų, į festivalį vyko mokytojai, ūkininkai, muzikantai, seniūnijos aktyvistai.
Projekte aktyviai dalyvaujanti Vištyčio regioninio parko kultūrologė Rima Gagienė pasakojo, kad lietuvių delegacija buvo maloniai nustebinta, kai renginio organizatoriai pirmiausia surengė ekskursiją Tolminkiemyje, Kristijono Donelaičio muziejuje. Ten atsitiktinai sutikę grupę gėlėmis nešinų tautiečių, vištytiškiai įsitikino, jog lietuvių grožinės literatūros pradininko memorialinė vieta neužmiršta ir lankoma.
Turtinga programa
Tačiau didžiausi įspūdžiai laukė Krasnolesjės kaimelyje, mat festivalio programa buvo tokia plati ir įdomi, kad norėjosi dalyvauti visur – pajodinėti arkliais, išgerti Romintos girios istorijomis apipintų žolelių arbatos, stebėti marcipaninių Kioningsbergo saldumynų, patiekalų iš rūgpienio gamybą, degustuoti nacionalinius valgius, dalyvauti estafetėje „Skrydis ant šluotos“, lankyti vietinius gyventojus, žiūrėti filmus, tamsoje paklausyti garso instaliacijos – Vištyčio bangų ošimo, Romintos girios lapų šiurenimo, gandrų kalenimo, paukštelių cypsėjimo ir kt.
Lietuvių delegacijai smagu buvo matyti ant medžių eksponuotą nuotraukų parodą, kurioje įamžinti projekte dalyvavusių šeimų gyvenimai.
Tad daug kas profesionaliose fotografijose rado save, „sustabdytą“ netikėčiausiose situacijose. Festivalio dalyviai turėjo galimybę gyvai pabendrauti su nuotraukose užfiksuotais žmonėmis, o į knygelės puslapius patekusios vištytiškės Ona Kartavičienė ir Vilma Menčinskienė svečius vaišino lietuviškais gardumynais.
Netrūks informacijos
Nepamiršti projekto padės puikus jo įamžinimas – išleista knygelė „Rominta: laimingos istorijos“.
Į šį leidinį pateko net septynios mūsų rajono gyventojų šeimos, kurios vienaip ar kitaip prisidėjo prie projekto. Daugiau nei šimtą šios knygelės egzempliorių gavusi lietuvių delegacija turės puikų prisiminimą apie projektą.
Visoms šeimoms, kurios buvo įamžintos projekto fotografo, Vištyčio regioninio parko darbuotojai artimiausiu metu žada padovanoti gražiai įrėmintas nuotraukas.
Be to, netrukus elektroninėje erdvėje pasirodys internetinis puslapis vistytis-rominta.info, kurio tikslas – sukurti bendrą visiems patrauklią informacinę sistemą be sienų. Šiame puslapyje kiekvienas galės rasti informacijos apie lankytinas vietas visose trijose valstybėse, kurias sieja Vištyčio ežeras ir Romintos giria.
R. Gagienė sakė, kad projektas vištytiškiams davė labai daug, o svarbiausia – galimybę susipažinti ir pabendrauti su puikiais žmonėmis.
Nors į svečius atvykę lenkai bei lietuviai vengė kalbėti apie politiką, buvo akivaizdu, kad paprasti Rusijos žmonės labai išgyvena dėl to, kaip elgiasi jų valstybės galvos. Jie kvietė lietuvius kuo dažniau atvykti į svečius ir kartojo, kad nori gyventi taikiai su visomis kaimyninėmis valstybėmis.
Publikuota: 2014-08-20 16:43:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|