|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-05-28 17:23
|
|
|
Mintimis apie Kristijoną Donelaitį pasidalijo ir projekto globėjas Arvydas Vidžiūnas.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Baigėsi dvejus metus trukęs Keturvalakių mokyklos-
daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytojų inicijuotas projektas „Donelaičio Lietuva“, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti.
Skambant K. Donelaičio „Metų“ tekstams, į Keturvalakių bendruomenės namus susirinko per 150 svečių iš Pilviškių, Alvito, Virbalio, Liudvinavo, Birštono, Igliaukos ir kitų miestelių. Devynios ugdymo įstaigos iš šių vietovių dvejus metus dalyvavo projekte „Donelaičio Lietuva“ ir atvyko į baigiamąjį projekto dalyvių susitikimą.
Simboliška, kad baigiamąją projekto konferenciją vedė dvi jo sumanytojos, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytojos Virginija Tabarienė bei Regina Gintautaitė.
Įvairius pranešimus apie K. Donelaičio asmenybę bei jo kūrybą skaitė visų projekte dalyvavusių mokyklų atstovai. Savo darbų parodą „metai D“ konferencijos dalyviams pristatė Pilviškių „Santakos“ gimnazijos dailės mokytoja Vaidutė Diržiuvienė. Trumpą pasirodymą surengė Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblio „Sūduviai“ nariai. Kaip juokavo jų vadovė Nijolė Skinkienė, jie žiūrovams šoko tuos šokius ir dainavo tas dainas, kurios buvo atliekamos poemos „Metai“ personažo Krizo dukters vestuvėse.
Į konferenciją atvyko ir keletas itin garbių svečių: specialiai iš Vokietijos sostinės Berlyno atskridęs žurnalistas, šio projekto įkvėpėjas Leonas Stepanauskas, projekto globėjas politikas Arvydas Vidžiūnas, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė, dvasininkas Vaidas Klesevičius. Jie taip pat dalijosi savo mintimis apie mūsų grožinės literatūros tėvą.
„Vienas vokiečių kalbininkas yra pasakęs, kad lietuviai myli Donelaitį, tačiau jo neskaito. Manau, jog šis projektas tai paneigė. Sunku patikėti, kad skaitmeniniame amžiuje jaunimas nevaržomai gali ir moka cituoti „Metų“ ištraukas, žinoti senųjų mūsų tautos žodžių reikšmes. Matau, jog projekte dalyvavę vaikai mėgaujasi tuo, ką daro, ir daro tai nuoširdžiai“, – šypsojosi L. Stepanauskas.
Per keletą metų, kol vyko projektas, jo dalyviai turėjo itin įdomios ir naudingos veiklos. Mokyklose suorganizuota daugybė įvairaus masto renginių, aplankytos Vilniaus universiteto ir Kauno apskrities viešoji bibliotekos, nukeliauta į Tolminkiemį, kur gyveno ir yra palaidotas mūsų tautos grožinės literatūros pradininkas.
„Mūsų mokymo programose labai mažai dėmesio skiriama K. Donelaičio asmenybei, jo kūrybai. Vaikai žino, kad reikia išmokti keletą „Metų“ eilučių, tačiau jiems nebūna paaiškinama, kam to reikia, kokia to nauda. Projekte dalyvavę mokiniai tikrai žinos atsakymus į šiuos klausimus“, – pasakojo projekto iniciatorė V. Tabarienė.
Mokytoja iki šiol su šypsena prisimena, kai atostogaudama su savo mokiniais prie Vištyčio ežero šiems pasiūlė paskaityti „Metus“. Tuo metu vaikai nė patys nepajuto, kaip įniko į jiems pasiūlytą tekstą, pradėjo domėtis, ką reiškia vienas ar kitas poemoje pavartotas senovinis žodis.
„Didžioji dalis paauglių pasakytų, kad Donelaičio tekstai nėra įdomūs. Bet tai netiesa. Kai įsigilini į tekstų prasmę, žodžių grožį – pamatai tikrąjį Donelaitį. Mums labai padėjo tai, kad pamokose į šį autorių žvelgėme netradiciškai: kai kuriuos jo tekstus tiesiog repavome“, – šypsojosi vieną iš konferencijos pranešimų skaičiusi Alvito pagrindinės mokyklos aštuntokė Agnė Roveršteinaitė.
Konferencijos pabaigoje specialios vilkaviškiečio tautodailininko Jono Zubavičiaus pagamintos K. Donelaičio skulptūrėlės buvo įteiktos labiausiai prie projekto sėkmės prisidėjusiems asmenims.
Baigėsi dvejus metus trukęs Keturvalakių mokyklos- daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytojų inicijuotas projektas „Donelaičio Lietuva“, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti. |
Skambant K. Donelaičio „Metų“ tekstams, į Keturvalakių bendruomenės namus susirinko per 150 svečių iš Pilviškių, Alvito, Virbalio, Liudvinavo, Birštono, Igliaukos ir kitų miestelių. Devynios ugdymo įstaigos iš šių vietovių dvejus metus dalyvavo projekte „Donelaičio Lietuva“ ir atvyko į baigiamąjį projekto dalyvių susitikimą.
Simboliška, kad baigiamąją projekto konferenciją vedė dvi jo sumanytojos, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytojos Virginija Tabarienė bei Regina Gintautaitė.
Įvairius pranešimus apie K. Donelaičio asmenybę bei jo kūrybą skaitė visų projekte dalyvavusių mokyklų atstovai. Savo darbų parodą „metai D“ konferencijos dalyviams pristatė Pilviškių „Santakos“ gimnazijos dailės mokytoja Vaidutė Diržiuvienė. Trumpą pasirodymą surengė Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblio „Sūduviai“ nariai. Kaip juokavo jų vadovė Nijolė Skinkienė, jie žiūrovams šoko tuos šokius ir dainavo tas dainas, kurios buvo atliekamos poemos „Metai“ personažo Krizo dukters vestuvėse.
Į konferenciją atvyko ir keletas itin garbių svečių: specialiai iš Vokietijos sostinės Berlyno atskridęs žurnalistas, šio projekto įkvėpėjas Leonas Stepanauskas, projekto globėjas politikas Arvydas Vidžiūnas, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė, dvasininkas Vaidas Klesevičius. Jie taip pat dalijosi savo mintimis apie mūsų grožinės literatūros tėvą.
„Vienas vokiečių kalbininkas yra pasakęs, kad lietuviai myli Donelaitį, tačiau jo neskaito. Manau, jog šis projektas tai paneigė. Sunku patikėti, kad skaitmeniniame amžiuje jaunimas nevaržomai gali ir moka cituoti „Metų“ ištraukas, žinoti senųjų mūsų tautos žodžių reikšmes. Matau, jog projekte dalyvavę vaikai mėgaujasi tuo, ką daro, ir daro tai nuoširdžiai“, – šypsojosi L. Stepanauskas.
Per keletą metų, kol vyko projektas, jo dalyviai turėjo itin įdomios ir naudingos veiklos. Mokyklose suorganizuota daugybė įvairaus masto renginių, aplankytos Vilniaus universiteto ir Kauno apskrities viešoji bibliotekos, nukeliauta į Tolminkiemį, kur gyveno ir yra palaidotas mūsų tautos grožinės literatūros pradininkas.
„Mūsų mokymo programose labai mažai dėmesio skiriama K. Donelaičio asmenybei, jo kūrybai. Vaikai žino, kad reikia išmokti keletą „Metų“ eilučių, tačiau jiems nebūna paaiškinama, kam to reikia, kokia to nauda. Projekte dalyvavę mokiniai tikrai žinos atsakymus į šiuos klausimus“, – pasakojo projekto iniciatorė V. Tabarienė.
Mokytoja iki šiol su šypsena prisimena, kai atostogaudama su savo mokiniais prie Vištyčio ežero šiems pasiūlė paskaityti „Metus“. Tuo metu vaikai nė patys nepajuto, kaip įniko į jiems pasiūlytą tekstą, pradėjo domėtis, ką reiškia vienas ar kitas poemoje pavartotas senovinis žodis.
„Didžioji dalis paauglių pasakytų, kad Donelaičio tekstai nėra įdomūs. Bet tai netiesa. Kai įsigilini į tekstų prasmę, žodžių grožį – pamatai tikrąjį Donelaitį. Mums labai padėjo tai, kad pamokose į šį autorių žvelgėme netradiciškai: kai kuriuos jo tekstus tiesiog repavome“, – šypsojosi vieną iš konferencijos pranešimų skaičiusi Alvito pagrindinės mokyklos aštuntokė Agnė Roveršteinaitė.
Konferencijos pabaigoje specialios vilkaviškiečio tautodailininko Jono Zubavičiaus pagamintos K. Donelaičio skulptūrėlės buvo įteiktos labiausiai prie projekto sėkmės prisidėjusiems asmenims.
Publikuota: 2014-05-28 17:23:02
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|