Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-27 08:29

---

Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio švietimo poskyrio pareigūnai A.Paliušis ir A.Martinkėnienė kalbėjo apie šalyje įsigalėjusią korupciją.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nurodymu kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta antikorupcinė komisija ir parengtas planas. Pagal šį planą atliekama korupcijos rizikos analizė – išaiškinamos sritys, kuriose gresia didžiausia pagunda tapti korumpuotu valdininku.

Komisijos nesudarė

Rajono Savivaldybės vyriausiasis civilinės saugos specialistas Juozas Totoraitis pripažino, jog sudaryti tokį planą buvo įpareigotas jis. Daugiau nei prieš metus teko važiuoti į seminarus Vilniuje, klausyti STT pareigūnų rekomendacijų ir pagal jas kurpti planą. Tuo metu su Savivaldybės skyrių vedėjais buvo aptarta, kur jų srityje yra teorinių galimybių gauti kyšius. Analizė įtraukta į parengtą dokumentą. Tačiau panašu, jog planas ir liko gulėti stalčiuje, nes antikorupcinės komisijos rajono Taryba nesudarė, pirmininko neišrinko.

Ko gero, korumpuotus valdininkus geriausiai galėtų demaskuoti rajono gyventojų apklausa, tačiau tokiems tyrimams reikia nemažų lėšų. Anot J.Totoraičio, reikia užsakyti specialią studiją, kaip daryta kai kuriose apskrityse. Tik tuomet išryškėtų realesni rezultatai, nes naivu tikėtis, kad kolegos Savivaldybėje seks vieni kitus ir pranešinės sudarytai komisijai.

Trūksta atsakomybės

Su Marijampolės apskrities žurnalistais atvykę susitikti Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio švietimo poskyrio pareigūnai Artūras Poliušis bei Aida Martinkėnienė teigė, jog pagrindinė korupcijos priežastis – pareigūnų atsakomybės ir atskaitomybės stoka. Šalies piliečių apklausos rodo, jog korupcija yra įsigalėjusi visose viešojo administravimo srityse. Marijampolės apskrities valdininkai apklausose užima „aukso vidurį“ – nėra nei korumpuočiausi, nei sąžiningiausi. Tačiau mūsų apskrities žmonės daugiausia įžvelgė savo valdžios atsakomybės ir atskaitomybės trūkumus.



Kyšius siūlo ir patys

Labiausiai korumpuotomis sritimis Lietuvos piliečiai nurodo kelių policiją, mediciną, aukštąsias mokyklas bei muitinę. Į korumpuotų pareigūnų sąrašą patenka ir žemėtvarkininkai bei automobilių techninių apžiūrų centrų darbuotojai. Tyrimai rodo, kad labai dažnai mes patys tuos kyšius brukame pareigūnams.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studijos atliktos penkių miestų gyventojų apklausos duomenimis, 64 proc. apklaustų miestiečių teigė, kad kyšio tiesiogiai ar netiesiogiai reikalavo pats valdininkas, o 36 proc. apklaustųjų nurodė, kad kyšis duodamas interesanto iniciatyva.

Sociologinis tyrimas parodė, kad 74,1 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų smerkė korupciją kaip reiškinį, bet 60,4 proc. buvo pasirengę duoti bent jau smulkų kyšį, kad galėtų išspręsti jiems iškilusias problemas. Taip pat paaiškėjo, kad masinėje sąmonėje dovanos priėmimas ne visada siejamas su korupcija, o pigių prekių įvežimas be muito dažnai nesiejamas su kontrabanda. Kyšį buvo pasiruošę duoti 71,1 proc. respondentų, gaunančių didesnes pajamas.



„Klientinė“ visuomenė

Kad ir kiek geri ar patikimi mums atrodytų kai kurie politikai, tarptautinių ekspertų nuomone, nėra politikos be korupcijos. O kartu su šiuo reiškiniu atsiranda ir šešėlinė ekonomika.

Mūsų visuomenę ekspertai vadino „klientine“. Tokia forma ypač būdinga posovietinėms šalims, kurios valdomos ne pagal demokratijos principus, o „klientiškai“. Jose piliečiai savo interesams atstovauti Seime renka tarsi „šeimininkus“, kurie yra ne iš jų tarpo, o visa galva aukštesni. Net rinkimų metu tokioje visuomenėje reklamuojama ne būsimo politiko programa, o pranašumai – gražūs namai, mašinos, drabužiai. „Klientinėje“ visuomenėje kandidato pranašumų demonstravimas – savaime suprantamas. Politikai ir rinkėjai egzistuoja atskirose psichologinėse erdvėse. Politikas negali būti vienas eilinių piliečių, o tiesiog galintis globoti „šeimininkas“.

Vienas svarbiausių politiko privalumų „klientinėje“ visuomenėje – turėti „priėjimą“, kad reikalui esant galėtų padėti rinkėjui. Tad nenuostabu, kad pastaruoju metu į valdančiuosius sluoksnius patenka partijos, reklamavę ne politines programas, o galimybes. Tuo įtvirtinama korupcija.



Šalia Pietų Afrikos

Korupcija egzistuoja visų šalių valdžios struktūrose, tik skiriasi jos mastai. Tai priklauso nuo visuomenės požiūrio į šį reiškinį. Daugelis mano, kad korupcija yra įgimta valdžios institucijų yda, visiškai nepriklausanti nuo jų valios ir kontrolės. Daugelio valstybinėse struktūrose dirbančiųjų nuomone, nėra blogai panaudoti užimamą padėtį asmeniniams tikslams pasiekti.

Lietuva pagal korupcijos lygį pasaulyje užima 47–49 vietas, kurias dalijasi su Pietų Afrika, Kuveitu ir Pietų Korėja. Pasaulio ekspertų nuomone, padėtis mūsų šalyje blogėja, nors patys Lietuvos piliečiai apklausose išsako priešingą nuomonę – jog padėtis gerėja.

Anot A.Paliušio, dėl prieštaravimų kalta žiniasklaida, savo šalį užsienyje „nupiešianti“ kur kas niūresnėmis spalvomis nei Lietuvoje.



Praneškite STT

A.Paliušis kiekvienos savivaldybės vadovams, norintiems sumažinti smulkią korupciją savo įstaigoje ir teigiamai paveikti gyventojų nuomonę, patartų žmonėms suteikti kuo daugiau informacijos. Tik žengęs pirmuosius žingsnius savivaldybės koridoriumi gyventojas turi gauti informaciją, kur kokiu klausimu kreiptis, kokių dokumentų prireiks ir kada gaus atsakymus į rūpimus klausimus.

Antikorupcinio švietimo ekspertas pataria išleisti informacinius lapelius, skrajutes verslininkams, registruojantiems įmonę, jaunoms šeimoms, norinčioms gauti būstą, siekiantiems atgauti žemę ir t.t. „Informacijos stoka ir žmonių siuntinėjimas po kabinetus gimdo korupciją“, – sakė A.Paliušis.

STT pareigūnai pakvietė kiekvieną, susidūrusį su valdininkų ar kitų pareigūnų korupcija, pranešti jų tarnyboms. Visą parą veikia karštoji telefonų linija (8 5) 266 33 79, (8 5) 266 33 07, informaciją galima siųsti el. paštu: stt@stt.lt.

Pareigūnai žadėjo tirti bet kokį, net anoniminį pranešimą, o kviečiami – visuomet atvykti.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---