|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-04-07 07:04
|
|
|
Paulina Koch labiausiai vertina lietuvišką ramybę.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Jau beveik du mėnesius Keturvalakių seniūnijos gyventojai džiaugiasi, kad jų krašto bendruomenės narius vokiečių kalbos moko viešnia iš Vokietijos Paulina Koch.
Svajonė išsipildė
Į Keturvalakius Paulina atvyko šių metų vasario 24 d. – per savo 24-ąjį gimtadienį. Aplankyti mūsų šalį buvo sena merginos svajonė. Baigusi gimnaziją gimtajame Bremeno mieste 2009 metų pabaigoje ji išvyko savanoriauti į Kosovą. Jame susipažino su kita savanore tautiete. Pastaroji panašiais tikslais jau buvo dirbusi Latvijoje, todėl apie šią šalį daug papasakojo Paulinai.
„Išgirdau įdomių faktų ne tik apie Latviją, bet ir apie visas Baltijos valstybes. Iki tol Baltijos regionas man atrodė tolimas, nepatrauklus, tačiau po draugės pasakojimų pati labai užsinorėjau čia atvykti ir bent šiek tiek pagyventi“, – pasakojo viešnia.
Grįžusi iš Kosovo mergina Berlyne pradėjo studijuoti pradinių klasių ugdymą bei vokiečių kalbą. Atsiradus progai ji užpildė prašymą tapti tarptautinio projekto „Comenius“ asistente. Paulina netvėrė džiaugsmu, kai gavusi atsakymą pamatė, kad yra paskirta dirbti Lietuvoje. Pagaliau išsipildė sena jos svajonė iš arčiau susipažinti su bent viena Baltijos šalimi.
Pamėgo savanoriaudama
Atvykusi į Lietuvą vokietė apsigyveno Marijampolėje, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytojos Virginijos Tabarienės namuose. Būtent su ja ir su minėtos įstaigos vokiečių kalbos pedagoge Jurgita Eidukoniene Paulina daugiausiai leidžia laiką. Abi moteris viešnia netgi juokais vadina savo įmotėmis.
Gyvendama Suvalkijoje P. Koch mokytojauja Keturvalakių mokykloje-daugiafunkciame centre. Čia jos pamokas lanko 7–9 klasių moksleiviai. Kaip pasakojo J. Eidukonienė, vaikai labai pamilo Pauliną.
Ja susižavėjo ne tik vyresnieji, bet ir patys mažiausi Keturvalakių seniūnijos gyventojai. Kartą per savaitę, kiekvieną pirmadienį, Karklinių universaliame daugiafunkciame centre ikimokyklinio amžiaus grupėje mergina veda vokiečių kalbos pamokėles. Ji skaito vaikams pasakas, žaidžia, piešia, dainuoja.
Vokietės pamokų klausosi ir suaugę Karklinių gyventojai. Kartą per savaitę vykstančius vokiečių kalbos kursus lanko 10–20 šios vietovės gyventojų.
„Dar savanoriaudama Kosove pajutau, kad noriu būti mokytoja. Pedagogė yra ir mano mama. Man tikrai patinka ši veikla“, – šypsojosi viešnia.
Vertina ramybę
Nors Paulina Lietuvoje dar negyvena nė dviejų mėnesių, tačiau ji mėgaujasi laiku, leidžiamu mūsų šalyje.
„Nors čia ir nėra didelio pramogų pasirinkimo, tačiau aš niekuomet nenuobodžiauju, visada turiu ką veikti. Gyvendama Vokietijos sostinėje kartais pasiilgdavau tokios tylos bei ramybės“, – sakė Paulina.
Mergina pasakojo, kad namo, kuriame ji gyvena Berlyne, pirmajame aukšte vakarais neretai vyksta diskotekos. Dėl to namuose girdėti triukšmas, neina ramiai miegoti.
„Būna, kad tenka eiti ir prašyti, kad šiek tiek pritildytų muziką, bet tuomet dažniausiai barmenai nemokamai įpila alaus ir liepia nekreipti dėmesio“, – juokėsi pašnekovė.
Paulina pasakojo, kad gyvendama Marijampolėje ne tik spėjo susipažinti su ja, bet per trumpą laiką jau aplankė ir greta esančius mažesnius miestus, tokius kaip Vilkaviškis, Kybartai. Beveik kiekvieną savaitgalį kur nors keliaujanti vokietė spėjo apžiūrėti ir Vilnių, Kauną, Trakus, Rumšiškes. Didžiausia merginos svajonė šiuo metu – nuvažiuoti į Klaipėdą ir jos apylinkes, ten aplankyti vietas, kuriose seniau gyveno vokiečiai. Tiesa, prie jūros viešnia žada keliauti, kai atšils.
Lietuviai – patriotiškesni
Vos atvykusi į Lietuvą P. Koch susidūrė su mūsų kalbos sunkumais. Jai iki šiol neįprastai skamba kai kurių žodžių tarimas, tam tikrų objektų pavadinimai. Visgi mergina po truputį mokosi lietuvių kalbos ir kai kuriuos sakinius jau ne tik supranta, bet ir pati geba pasakyti.
Dar prieš atvykdama į Suvalkiją vokietė tris savaites viešėjo mūsų šalyje ir Kauno technologijos universitete lankė lietuvių kalbos kursus. Jie merginai padėjo greičiau adaptuotis.
Keista Paulinai pasirodė ne tik mūsų kalba. Vokietei neįprastai atrodo ir lietuvių patriotiškumas – per nacionalines šventes giedamas himnas, ant namų keliamos vėliavos.
„Vokietijoje to niekada nepamatysi. Atrodo, kad mano tauta yra mažiausiai patriotiška pasaulyje“, – lyg juokais, lyg rimtai kalbėjo pašnekovė.
Ji tvirtino pastebėjusi, kad Lietuvoje žmonės taip pat labai vertina tradicijas, jas puoselėja. Net mokyklose vaikai yra mokomi liaudies dainų, įvairių posakių, patarlių, eilėraščių.
„Lietuvoje moksleiviai netgi mokomi pamėgdžioti paukščių skleidžiamus garsus. Mane tai labai žavi, nes Vokietijoje nieko panašaus nėra“, – sakė Paulina.
Maistas patiko
P. Koch pasakojo, kad gyvendama Lietuvoje ji susižavėjo mūsų šalies gamta, gyventojų požiūriu į besikeičiančius metų laikus.
„Akivaizdžiai matyti, kaip čia žmonės laukia pavasario, vasaros. Atrodo, kad su šiltėjančiais orais vis daugėja ir besišypsančių gyventojų. Vokietijoje žmonės santūresni. Jei pas mus lyja, atrodo, kad mes visai pamirštame saulę, būname nuolat susiraukę. Net jai išlindus šypseną išspausti sunku. O Lietuvoje priešingai – nušvitus saulei, nušvinta ir žmonių veidai“, – kalbėjo viešnia.
Paulina stebėjosi, kad Lietuvoje žmonės daug maisto užsiaugina patys. To Vokietijoje beveik nėra. Vis daugiau vokiečių tampa vegetarais, nes bijo valgyti neaiškios kilmės ir kokybės maisto produktus.
„Lietuviškas maistas man labai patinka“, – šį sakinį mergina ištarė lietuviškai.
Ji pasakojo jau ragavusi ir cepelinų, ir bulvių plokštainio – šie patiekalai vokietę sužavėjo.
Žada sugrįžti
Lygindama mūsų šalies švietimo sistemą su vokiška, Paulina tvirtino, kad abi jos yra gana panašios ir didelių skirtumų neįžvelgė.
„Galbūt pas mus labiau trūksta stabilumo. Pavyzdžiui, yra žemių, kuriose pradinę mokyklą vaikai lanko 6 metus. Šiuo metu norint įgyti vidurinį išsilavinimą, kaip ir Lietuvoje, reikia mokytis 12 metų, tačiau dar visai neseniai tą reikėjo daryti metais ilgiau. Kiek žinau, dabar vėl planuojama grįžti prie 13 metų mokymosi“, – sakė P. Koch.
Mūsų krašte mergina viešės iki šių mokslo metų pabaigos. Tuomet ji grįš į Berlyną tęsti studijų. Universitete jai likę dveji metai. Pabaigusi mokslus Paulina tikisi sukurti šeimą bei dirbti mokytoja.
Vis dėlto visiškai atsiriboti nuo Lietuvos mergina neketina. Ji planuoja kartu su mama sugrįžti kitų metų vasarą.
„Norėsiu mamai aprodyti vietas, kuriose gyvenau, leidau laiką“, – teigė pašnekovė.
Mama pas Pauliną į Lietuvą ketino atvažiuoti dar šiemet per pavasario atostogas, tačiau per klaidą užsisakė lėktuvo bei viešbučio bilietus ne į Vilnių, o į Rygą.
„Pykau ant mamos, bet ji jau negalėjo nieko pakeisti. Labai norėjau dar šiemet ją supažindinti su Lietuva“, – sakė Paulina.
Jau beveik du mėnesius Keturvalakių seniūnijos gyventojai džiaugiasi, kad jų krašto bendruomenės narius vokiečių kalbos moko viešnia iš Vokietijos Paulina Koch. |
Į Keturvalakius Paulina atvyko šių metų vasario 24 d. – per savo 24-ąjį gimtadienį. Aplankyti mūsų šalį buvo sena merginos svajonė. Baigusi gimnaziją gimtajame Bremeno mieste 2009 metų pabaigoje ji išvyko savanoriauti į Kosovą. Jame susipažino su kita savanore tautiete. Pastaroji panašiais tikslais jau buvo dirbusi Latvijoje, todėl apie šią šalį daug papasakojo Paulinai.
„Išgirdau įdomių faktų ne tik apie Latviją, bet ir apie visas Baltijos valstybes. Iki tol Baltijos regionas man atrodė tolimas, nepatrauklus, tačiau po draugės pasakojimų pati labai užsinorėjau čia atvykti ir bent šiek tiek pagyventi“, – pasakojo viešnia.
Grįžusi iš Kosovo mergina Berlyne pradėjo studijuoti pradinių klasių ugdymą bei vokiečių kalbą. Atsiradus progai ji užpildė prašymą tapti tarptautinio projekto „Comenius“ asistente. Paulina netvėrė džiaugsmu, kai gavusi atsakymą pamatė, kad yra paskirta dirbti Lietuvoje. Pagaliau išsipildė sena jos svajonė iš arčiau susipažinti su bent viena Baltijos šalimi.
Atvykusi į Lietuvą vokietė apsigyveno Marijampolėje, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytojos Virginijos Tabarienės namuose. Būtent su ja ir su minėtos įstaigos vokiečių kalbos pedagoge Jurgita Eidukoniene Paulina daugiausiai leidžia laiką. Abi moteris viešnia netgi juokais vadina savo įmotėmis.
Gyvendama Suvalkijoje P. Koch mokytojauja Keturvalakių mokykloje-daugiafunkciame centre. Čia jos pamokas lanko 7–9 klasių moksleiviai. Kaip pasakojo J. Eidukonienė, vaikai labai pamilo Pauliną.
Ja susižavėjo ne tik vyresnieji, bet ir patys mažiausi Keturvalakių seniūnijos gyventojai. Kartą per savaitę, kiekvieną pirmadienį, Karklinių universaliame daugiafunkciame centre ikimokyklinio amžiaus grupėje mergina veda vokiečių kalbos pamokėles. Ji skaito vaikams pasakas, žaidžia, piešia, dainuoja.
Vokietės pamokų klausosi ir suaugę Karklinių gyventojai. Kartą per savaitę vykstančius vokiečių kalbos kursus lanko 10–20 šios vietovės gyventojų.
„Dar savanoriaudama Kosove pajutau, kad noriu būti mokytoja. Pedagogė yra ir mano mama. Man tikrai patinka ši veikla“, – šypsojosi viešnia.
Nors Paulina Lietuvoje dar negyvena nė dviejų mėnesių, tačiau ji mėgaujasi laiku, leidžiamu mūsų šalyje.
„Nors čia ir nėra didelio pramogų pasirinkimo, tačiau aš niekuomet nenuobodžiauju, visada turiu ką veikti. Gyvendama Vokietijos sostinėje kartais pasiilgdavau tokios tylos bei ramybės“, – sakė Paulina.
Mergina pasakojo, kad namo, kuriame ji gyvena Berlyne, pirmajame aukšte vakarais neretai vyksta diskotekos. Dėl to namuose girdėti triukšmas, neina ramiai miegoti.
„Būna, kad tenka eiti ir prašyti, kad šiek tiek pritildytų muziką, bet tuomet dažniausiai barmenai nemokamai įpila alaus ir liepia nekreipti dėmesio“, – juokėsi pašnekovė.
Paulina pasakojo, kad gyvendama Marijampolėje ne tik spėjo susipažinti su ja, bet per trumpą laiką jau aplankė ir greta esančius mažesnius miestus, tokius kaip Vilkaviškis, Kybartai. Beveik kiekvieną savaitgalį kur nors keliaujanti vokietė spėjo apžiūrėti ir Vilnių, Kauną, Trakus, Rumšiškes. Didžiausia merginos svajonė šiuo metu – nuvažiuoti į Klaipėdą ir jos apylinkes, ten aplankyti vietas, kuriose seniau gyveno vokiečiai. Tiesa, prie jūros viešnia žada keliauti, kai atšils.
Vos atvykusi į Lietuvą P. Koch susidūrė su mūsų kalbos sunkumais. Jai iki šiol neįprastai skamba kai kurių žodžių tarimas, tam tikrų objektų pavadinimai. Visgi mergina po truputį mokosi lietuvių kalbos ir kai kuriuos sakinius jau ne tik supranta, bet ir pati geba pasakyti.
Dar prieš atvykdama į Suvalkiją vokietė tris savaites viešėjo mūsų šalyje ir Kauno technologijos universitete lankė lietuvių kalbos kursus. Jie merginai padėjo greičiau adaptuotis.
Keista Paulinai pasirodė ne tik mūsų kalba. Vokietei neįprastai atrodo ir lietuvių patriotiškumas – per nacionalines šventes giedamas himnas, ant namų keliamos vėliavos.
„Vokietijoje to niekada nepamatysi. Atrodo, kad mano tauta yra mažiausiai patriotiška pasaulyje“, – lyg juokais, lyg rimtai kalbėjo pašnekovė.
Ji tvirtino pastebėjusi, kad Lietuvoje žmonės taip pat labai vertina tradicijas, jas puoselėja. Net mokyklose vaikai yra mokomi liaudies dainų, įvairių posakių, patarlių, eilėraščių.
„Lietuvoje moksleiviai netgi mokomi pamėgdžioti paukščių skleidžiamus garsus. Mane tai labai žavi, nes Vokietijoje nieko panašaus nėra“, – sakė Paulina.
P. Koch pasakojo, kad gyvendama Lietuvoje ji susižavėjo mūsų šalies gamta, gyventojų požiūriu į besikeičiančius metų laikus.
„Akivaizdžiai matyti, kaip čia žmonės laukia pavasario, vasaros. Atrodo, kad su šiltėjančiais orais vis daugėja ir besišypsančių gyventojų. Vokietijoje žmonės santūresni. Jei pas mus lyja, atrodo, kad mes visai pamirštame saulę, būname nuolat susiraukę. Net jai išlindus šypseną išspausti sunku. O Lietuvoje priešingai – nušvitus saulei, nušvinta ir žmonių veidai“, – kalbėjo viešnia.
Paulina stebėjosi, kad Lietuvoje žmonės daug maisto užsiaugina patys. To Vokietijoje beveik nėra. Vis daugiau vokiečių tampa vegetarais, nes bijo valgyti neaiškios kilmės ir kokybės maisto produktus.
„Lietuviškas maistas man labai patinka“, – šį sakinį mergina ištarė lietuviškai.
Ji pasakojo jau ragavusi ir cepelinų, ir bulvių plokštainio – šie patiekalai vokietę sužavėjo.
Lygindama mūsų šalies švietimo sistemą su vokiška, Paulina tvirtino, kad abi jos yra gana panašios ir didelių skirtumų neįžvelgė.
„Galbūt pas mus labiau trūksta stabilumo. Pavyzdžiui, yra žemių, kuriose pradinę mokyklą vaikai lanko 6 metus. Šiuo metu norint įgyti vidurinį išsilavinimą, kaip ir Lietuvoje, reikia mokytis 12 metų, tačiau dar visai neseniai tą reikėjo daryti metais ilgiau. Kiek žinau, dabar vėl planuojama grįžti prie 13 metų mokymosi“, – sakė P. Koch.
Mūsų krašte mergina viešės iki šių mokslo metų pabaigos. Tuomet ji grįš į Berlyną tęsti studijų. Universitete jai likę dveji metai. Pabaigusi mokslus Paulina tikisi sukurti šeimą bei dirbti mokytoja.
Vis dėlto visiškai atsiriboti nuo Lietuvos mergina neketina. Ji planuoja kartu su mama sugrįžti kitų metų vasarą.
„Norėsiu mamai aprodyti vietas, kuriose gyvenau, leidau laiką“, – teigė pašnekovė.
Mama pas Pauliną į Lietuvą ketino atvažiuoti dar šiemet per pavasario atostogas, tačiau per klaidą užsisakė lėktuvo bei viešbučio bilietus ne į Vilnių, o į Rygą.
„Pykau ant mamos, bet ji jau negalėjo nieko pakeisti. Labai norėjau dar šiemet ją supažindinti su Lietuva“, – sakė Paulina.
Publikuota: 2014-04-07 07:04:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|