„Santaka“ / Garsėjame nedarbu ir gausiomis santaupomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-02-28 08:34

Dalinkitės:  


„Swedbank“ banko specialistai Odeta Bložienė ir Linas Grinevičius analizavo ekonomines ir socialines tendencijas.

Autorės nuotr.


Garsėjame nedarbu ir gausiomis santaupomis

Mūsų regiono visuomenė kasmet sensta, tirpsta ir garsėja ne tik dideliu nedarbo lygiu, bet ir gausiomis santaupomis.

Tokį tyrimą žurnalistams pristatė banko ekspertai.



Visuomenė sensta

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė kelerius metus iš eilės lygino ir analizavo savivaldybių ekonomines bei socialines tendencijas ir savo tyrimą atskleidė regionų žurnalistams. Pasak jos, anksčiau pramonės centrais besididžiavusio mūsų regiono reikšmė šalies ekonomikai per dvi dešimtis nepriklausomybės metų gerokai sumenko, o savivaldybėms teko atlaikyti sudėtingus emigracijos ir nedarbo iššūkius.

Kasmet mūsų regiono visuomenė tampa vyresnė vidutiniškai vienais metais. Maža to, ji ne tik sensta, bet ir sparčiai mažėja: per dešimtmetį gyventojų skaičius smuktelėjo penktadaliu. Ypač didelės įtakos tam turėjo emigracija. Paguosti gali nebent tai, kad emigrantų piniginės perlaidos į gimtinę sparčiai auga ir didžiausią finansinę pagalbą iš svetur gauna tos savivaldybės, iš kurių išvyko daugiausia gyventojų.



Ekonominiai sunkumai

Beje, vyresnė visuomenė nėra konkurencingos darbo jėgos požymis, todėl savivaldybės, kuriose daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, dažnai pasižymi aukštesniais nedarbo rodikliais. Mūsų rajono pavyzdys tai puikiai iliustruoja: per pastaruosius metus nedarbas čia išaugo dviem procentiniais punktais. Tarp darbingo amžiaus gyventojų – daugiau nei 14 proc. bedarbių.

Vilkaviškyje fiksuojamas vienas didžiausių šalyje socialinės paramos poreikių. Praėjusiais metais beveik 180 žmonių iš tūkstančio mūsų rajono gyventojų gavo socialinę pašalpą. Nemaža gyventojų dalis gavo ir būsto išlaikymo kompensacijas (126 žmonės tūkstančiui rajono gyventojų).



Saugome primityviai

„Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius pristatė Lietuvos gyventojų taupymo įpročių tyrimo rezultatus.

Patys priimtiniausi santaupų kaupimo ir valdymo būdai mūsų šalyje – einamoji sąskaita ir indėlis banke arba namuose laikomi grynieji pinigai. Taip lėšas kaupia 80 proc. taupančių gyventojų. Tačiau tokiu būdu kaupiamas finansinis turtas nėra apsaugotas nuo infliacijos poveikio, dėl to kasmet prarandama dalis turėtos perkamosios galios.

Pasak eksperto, dažnas gyventojas žino, kad laikas yra nematomas pinigų vertės „graužikas“, tačiau retas kuris iš tiesų įvertina, kiek nuostolių tai gali atnešti.

„Tarkime, 2006 m. „juodai dienai“ buvote sutaupęs 10 tūkst. litų ir juos laikėte savo banko sąskaitoje ar dar blogiau – namuose „kojinėje“, tai šių metų pradžioje jų vertė tėra kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Nors ir tebeturėsite tuos pačius 10 tūkst. litų, tačiau dėl paaugusių kainų šiandien už juos galėsite įsigyti kur kas mažiau“, – tvirtino finansų ekspertas.



Įpročiai keitėsi

Krizinis laikotarpis Lietuvos gyventojus išmokė taupyti. Pasak eksperto, praeitų metų pirmajame ketvirtyje net 59 proc. namų ūkių taupė. Viena iš pagrindinių taupymo priežasčių – noras turėti finansinių atsargų „juodai dienai“. Kiti gyventojai taupymo priežastimi įvardijo norą įsigyti kokį nors didelės vertės pirkinį.

Tyrimas atskleidė, jog mūsų kraštiečiai bankuose yra sukaupę rekordiškai daug santaupų – beveik 900 milijonų litų. Dar didesnes sumas žmonės turi atsidėję namuose grynaisiais pinigais.

Tiems gyventojams, kurie nori ne tik kaupti santaupas, bet ir rūpinasi jų vertės išsaugojimu, ekspertas siūlo rinktis saugias, nedidelės finansinės grąžos investicines priemones. Vertei išsaugoti reikia rinktis žemos rizikos priemones, kurios garantuoja, kad investuota suma sugrįš klientui. Taip investuojant galbūt ne visada pavyks visiškai likviduoti infliacijos poveikį turimoms santaupoms, tačiau jį gerokai sušvelnins.

Daugelis žmonių bijo „įdarbinti“ savo pinigus, nes tiki, jog prireikus santaupų negalės jų laisvai pasiimti. L. Grinevičiaus teigimu, to bijoti visai nereikia, tik svarbu laiku pasirinkti kelias skirtingos trukmės investicines priemones.



„Finansinė pagalvė“

Anot L. Grinevičiaus, gyventojams, norintiems sukaupti tinkamą finansinį rezervą, tereikia kas mėnesį atsidėti po paskirtą dalį gaunamų pajamų. Rekomenduojamas finansinis rezervas turėtų būti ne mažesnis kaip šešių mėnesių pajamos.

Taigi, „finansinei pagalvei“ sukaupti specialistai pataria kas mėnesį atsidėti po 10 proc. gaunamų pajamų. Mūsų regione, kuriame vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra daugiau nei pusantro tūkst. litų, žmonės kas mėnesį turėtų atsidėti maždaug po 150 litų. Taip kaupdamas po penkerių metų vilkaviškietis jau turės tvirtą finansinį rezervą.

Nors pagal namų ūkių taupymo apimtis Lietuva pasiekė savo rekordą, tačiau nuo ilgametes taupymo ir investavimo tradicijas turinčių Europos šalių atsilieka. Mūsų valstybėje namų ūkių sukauptos santaupos sudaro apie 44 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo tarpu ES vidurkis siekia 174 procentus.



Ieva RINKEVIČIŪTĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas