Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-02-14 08:14

---

Ar tikrai visos blogybės iš Vakarų?

Norėčiau pasidalyti mintimis ne kaip valdininkas biurokratas, o kaip paprastas šalies pilietis, kuris domisi, kas ir kaip vyksta Lietuvoje ir šalia jos.

Esu tas pats pilietis, kuris 1989 metais važiavo į Baltijos kelią su savo mažais vaikais. Įkalbėjau tuomet vykti dar ir gimines, pažįstamus – kelionę dabar primena senos nuotraukos. Tenka pripažinti, kad tuo metu, jau dirbant valdininku, buvo drąsus žingsnis dalyvauti Sajūdžio organizuotuose renginiuose. Tačiau visi labai norėjome ir tikėjome, kad Lietuva taps nepriklausoma valstybe, o mes patys ją valdysime be jokio „vyresniojo brolio“ pagalbos. Ir mes tapome laisvi bei nepriklausomi.

Šiandien kai kam mes vis dar priešai arba bent jau ne draugai. Kai kam mes – Baltijos tigras... Bet labiausiai jaudina mūsų pačių požiūris į save. Tenka pripažinti, kad esame nedraugiški sau ir dažnai dergiame savo valstybę.

Pokalbiuose, diskusijose daug purvo papilama, teigiama, jog visos blogybės – iš Europos Sąjungos, kad visa Vakarų civilizacija – tai blogio nešėja ir užkrečiamoji liga lyg koks kiaulių maras ar paukščių gripas.

Viena nedidelė bendruomenė, nepaisydama mokslininkų įrodymų, yra kategoriškai nusistačiusi prieš skalūnų dujų gavybą. Ką gi – jeigu nereikia, tai už dujas mokėkime nors ir tris kartus brangiau „Gazpromui“...

Stodami į Europos Sąjungą prisiėmėme ir tam tikrų įsipareigojimų. Dabar, žiūrėk, vyks referendumas parduoti ar neparduoti žemės užsieniečiams. Tarsi ta mūsų šventąja žemele dabar užsieniečiai nesidomi ir jos neperka?! Kita vertus, joks referendumas negali užginti mano konstitucinės teisės į privačią nuosavybę ar nurodyti, kaip su ja turėčiau elgtis. Tie gąsdinimai, kad užsieniečiai išpirks žemę, iškirs miškus, o gal net ir upelius išdžiovins – tai tik emocijos, kuriomis gali patikėti tik nelabai suprantantis pilietis. Jeigu žmogus nenorės, tai jo žemės negalės nupirkti nei lietuvis, nei užsienietis.

Dvi Baltijos sesės – Estija ir Latvija – jau turi eurą. O mes ir to nenorime, nes Lietuvą neva užklups badas: viskas pabrangs, atlyginimai „susitrauks“, o patys lietuviai niekur nevyks, tik sėdės namuose laukdami, kokia čia dar „užkrečiamoji liga“ atslinks iš tos Europos Sąjungos. Viliuosi, kad per beveik metus, likusius iki euro įvedimo, dauguma gyventojų supras, jog dėl to nerimauti visai neverta – mes tikrai nebadausime ir nemirsime, o Lietuvai euras atneš tik naudą.

Gimusieji jau Lietuvos nepriklausomybės metais, dabartiniai dvidešimtmečiai ir kiek vyresni nežino, kas buvo Tarybų Sąjunga. Daugelis jų jau baigę mokslus, sukūrę šeimas, augina vaikus ir sėkmingai darbuojasi nepriklausomos Lietuvos valstybės labui. Nematau jų kaltės, kad švenčia Helovino arba Valentino dieną, kad jie geriau kalba angliškai nei rusiškai, kad nekreipia dėmesio, kas žygiuoja Gedimino prospektu ir šaukia „Už Lietuvą, vyrai!“ Sako, kad tų žygiuojančiųjų sostinėje susidaro vos kelios dešimtys, bet prie eisenos prisijungia daugiau vadinamųjų kovotojų, kurie trikdo eitynes ne tiek iš patriotinių jausmų, kiek norėdami patys išgarsėti ir siekdami televizijos bei rinkėjų dėmesio.

Kartais galima manyti, kad tarsi kažkas iš šalies savo informaciniais kanalais siunčia visas blogybes ir nori mus supriešinti. Bet gerai pagalvojus akivaizdu, kad ir didžiajai kaimynei Rusijai nieko daryti nė nereikia, nes patys Lietuvoje turime tiek daug nemylinčių savo šalies ir santvarkos, jog to nė skatinti nebūtina.

O reikia tiek nedaug – tik atsisukti ir pasižiūrėti į netolimą praeitį. Nesunku palyginti, ką gavome iš Vakarų. Galima keikti, bartis, šaukti, pykti, kad atlyginimai per maži, o kainos per didelės. Bet apsižvalgykime „Maximose“, „Norfose“, prekybos centruose „Iki“ ir pamatysime, kokios ilgos prikrautų vežimėlių eilės nutįsusios prie kasų. Kasdien. O juk dar nepamiršome, kaip Vilniuje, tuomečiame Lenino (dabar Gedimino) prospekte, keletą valandų ant šaligatvio prastovėję ilgiausioje eilėje su džiaugsmu grįždavome namo ir lauktuvių vaikams veždavome porą kilogramų apelsinų ar mandarinų.

Sakome, kad degalai labai brangūs. O kiek automobilių gatvėse – vienos spūstys! O namai?.. Atlyginimai nedideli, bet retą būstą pamatysi nesutvarkytą, į naujus plastikinius nepakeistais senais langais. Namuose stovi kompiuteriai, plačiaekraniai televizoriai. Kiekvienas pirmokas su broliu antroku kalbasi išmaniuoju telefonu. Net ir socialiai remtinų šeimų namus puošia palydovinės antenos.

Ir kalbėti galime laisvai bei apie viską. Anksčiau tai buvo galima daryti tik bažnyčios šventoriuje ir labai tyliai. Tas, kas kalbėdavo garsiau, greitai sužinodavo, kur gali tekti išvykti.

Ar vyresnioji karta anksčiau galėjo apie tai bent pasvajoti? Turime suprasti, kad viskas pasikeitė. Na, o tiems, kuriems Lietuvoje nepatinka, atviri visi keliai į užsienį.

Kažkada visi taip troškome išvažiuoti ir veržėmės į išsvajotas užsienio šalis, o grįžę dalydavomės įspūdžiais, kaip ten žmonės gerai gyvena. Tada išvykti nebuvo taip jau lengva, todėl važinėjome po „plačiąją tėvynę“. Į Gorkį, Odesą, Tbilisį buvo taip pat lengva nuvykti, kaip dabar į Londoną, Paryžių, Barseloną, Tenerifę ir kitur. Tolima Amerika tapo artima, Australija – taip pat... Net ir vidutinį atlyginimą gaunantis lietuvis gali susitaupyti, kad bent retkarčiais galėtų pailsėti egzotiškuose kraštuose.

Sakote, kad pas mus nėra socialinio teisingumo? Na, jei neturite įgūdžių, idėjų, atkaklumo, išsilavinimo arba esate tiesiog tinginys, tai tikrai netapsite įmonės vadovu. Bet jeigu esate mąstantis žmogus, galite daug pasiekti ir gauti žymiai didesnį atlyginimą, nei pas ūkininką kasdamas bulves.

Sakote, kad nerandate darbo. Tai gal jo rimtai ir neieškote? Gal aptingote, nepanorote persikvalifikuoti?

Sakote, kad Lietuvoje sąžiningai pragyventi neįmanoma? O gal ne taip planuojate savo gyvenimą?

Manote, kad Lietuvoje be kyšių niekur nepraslysi? Bet jeigu neduosite, nebus kam jų ir imti.

Dėl visko keikiame valdžią. Bet juk kiekvieni rinkimai mums suteikia teisę išsirinkti geresnę. Tiktai dalyvaukime rinkimuose ir nepardavinėkime savo balsų. Jei nesurandate, už ką balsuoti, eikite patys: būkite kandidatais, rajono Tarybos, Seimo nariais ir valdykite Lietuvą taip, kad patiems ir visiems kitiems būtų geriau.

Aš nesakau, kad Lietuvoje viskas yra gerai, o mes laimingi ir turtingi. Bet baikime niekinti vieni kitus ir purvinti savo kraštą, namus, nes šitaip elgdamiesi patys sau padarome tik blogiau. Pasižvalgykime aplinkui ir pamatysime, kiek daug jau pasiekėme, o jeigu stengsimės, tai pasieksime dar daugiau. Ir niekas mums netrukdo to daryti. Tik negalvokime, kad kažkas ateis, padės ar paglobos. Nereikia mums ir aklo nacionalizmo arba noro išstoti iš Europos Sąjungos. Kad geriau gyventume, reikia tik šiek tiek mūsų pačių pastangų.



Bronislavas POLITA

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---