Tolimoje vaikystėje mano krikšto tėvas Juozas Kairys, gyvenęs Rūdos kaime, pasakodamas apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje didžiavosi, kad pažinojo šaunų husarų leitenantą iš Bardauskų kaimo Juozą Bačkų.
|
Žurnalisto Viliaus Kavaliausko parengtoje knygoje „Vilkaviškio krašto karžygiai“ apie Vyčio kryžiaus ordinu apdovanotą karininką pateikta įdomių šio didvyrio gyvenimo detalių.
Autoriui leidus, noriu supažindinti skaitytojus su tragiška J. Bačkaus biografija.
Savanoriu stojęs į Lietuvos kariuomenę, dvidešimtmetis vaikinas iš Bardauskų kaimo buvo pasiųstas į Karo mokyklą. Ėjo įvairias pareigas, o 1924 m., baigęs aukštuosius karininkų kursus, buvo paskirtas husarų eskadrono vadu. Už nepriekaištingą tarnybą apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiumi.
Čekoslovakijoje baigęs generalinio štabo akademiją, 1933 m. J. Bačkus pakeltas į generalinio štabo pulkininkus leitenantus.
1934 m. buvusio ministro pirmininko A. Voldemaro šalininkai surengė sąmokslą ir pareikalavo prezidento A. Smetonos grąžinti A. Valdemarą į prarastą postą. Karininkijos sluoksniuose buvo daug ryžtingojo pučisto sąjungininkų. Tarp jų – ir generalinio štabo pulkininkas leitenantas J. Bačkus. Po voldemarininkų maišto nuslopinimo Karo lauko teismo nuosprendžiu „už neveiklumą“ J. Bačkui buvo skirta mirties bausmė, atėmus kario vardą ir laipsnį. Padavus malonės prašymą, bausmė sušvelninta iki 15 metų kalėjimo. 1936 metais iš kalėjimo J. Bačkus buvo paleistas, netrukus jam grąžintas karinis laipsnis ir apdovanojimai.