|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2014-01-08 23:32
|
|
|
Zigmo Angariečio biustas (skulpt. V. Pleškūnas), kaip ir jo darbai, nukeliavo į Grūto parką.
Didžiosios iliuzijos pavilioti
Sovietmečiu, siekiant iš istorinės atminties išstumti Vasario 16-osios akto idėjas, buvo propaguojama minėti ir švęsti gruodžio 16-ąją – Tarybų Lietuvos valstybingumo pradžią. Tik istorijos puslapiuose įrašyto pastarojo įvykio autoriai – vilkaviškiečiai Vincas Mickevičius-Kapsukas, Zigmas Aleksa-Angarietis, Pranas Eidukevičius, Stasys Matulaitis.
Pirmieji du kilę iš pasiturinčių šeimų. V. Mickevičius gimė Būdviečių kaime, ūkininko šeimoje, o Z. Aleksa – Obelupių kaime, turtingo dvarininko šeimoje.
Abu vaikystėje tėvų namuose buvo auklėjami krikščioniška dvasia. V. Kapsukas net buvo įstojęs į Seinų kunigų seminariją, iš ten pašalintas už lietuvišką veiklą. Jis bendravo su dr. J. Basanavičiumi, dr. V. Kudirka, būsimu Lietuvos prezidentu dr. K. Griniumi, rašė į „Varpą“, net kurį laiką jį redagavo.
Jaunystėje Z. Aleksa pasipiktino savo tėvo elgesiu, kai šis pasikvietė dragūnus išvaikyti streikuojančių savo ūkio darbininkų.
Išsižadėjęs šeimos ir tėvų, Z. Angarietis, kaip ir V. Kapsukas, pasirinko didžiąją iliuziją sukurti komunistinį rojų žemėje, kovoti su „išnaudotojiška buržuazijos klase“.
Dažnai populiarioje literatūroje tenka skaityti, kad asmenybės, pasirinkusios komunistinę ideologiją, yra žemos moralės monstrai. Tačiau tarp pasukusiųjų į komunizmo kelią buvo nemažai ir idealistų, nuoširdžiai patikėjusių naujos visuomenės kūrimo idėja.
Čia ypač išsiskyrė kurį laiką Vilkaviškyje gyvenęs varpininkas Stasys Matulaitis. Kuriantis Lietuvos nepriklausomai valstybei, jis net buvo išrinktas Vilkaviškio tarybos pirmininku. Vėliau, patikėjęs „Stalino saule“, S. Matulaitis slapta išvyko į Sovietų Sąjungą, kur tapo žymiu istoriku.
Kaip rašė istorikas E. Kriščiūnas, siekdami įgyvendinti savo idėjas, V. Kapsukas ir Z. Angarietis dėl šios „istorinės misijos“ nepabijojo nei vargo, nei kančių kalėjimuose bei emigracijoje.
V. Kapsuką vertino net jo politiniai oponentai. Garsus rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas jį pateikė to meto inteligentams ir katalikams kaip asmenybės pasiaukojimo savo idėjai pavyzdį. Vaižgantas rašė: „Jis buvo priešas visos esamos tvarkos: bažnyčios, valstybės, tautybės. Bet elgėsi, viską darė su tokiu heroizmu, tokiu savęs atsižadėjimu, tokiu valios įtempimu, tokiu atsidavimu idėjai savo naudos užmiršimu. Tokio antro žmogaus, žinoma, ne komunisto, reikėtų dabartinei Lietuvai. Ir man ne sarmata parodyti Mickevičiaus pavyzdys.“
Ne mažiau aktyvus buvo ir iš Kybartų kilęs Pranas Eidukevičius, 1918–1919 m. pirmininkavęs Vilniaus darbininkų taryboje. Nors ir būdami Rusijos bolševikų idėjų nešėjai Lietuvoje, jie kurdami tarybų valdžią nevykdė valstybinio raudonojo teroro, nežudė savo priešininkų, kaip tai darė jų vadai Rusijoje.
Istorijos paradoksas, tačiau daugelis šių idėjinių kovotojų už komunizmą patys tapo komunistinio teroro aukomis. Z. Angarietis buvo sušaudytas Maskvoje 1940 m. gegužės mėnesį, S. Matulaitis dešimt metų iškalėjo Sibiro gulaguose.
Trys iš Gižų miestelio
Su Z. Angariečiu ir V. Kapsuku artimus ryšius palaikė dešimtys Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos krašto komunistinių pažiūrų gyventojų. Paminėsiu tris, kuriuos ankstyvoje vaikystėje teko ir asmeniškai pažinoti.
Kuriant Lietuvos komunistų partiją, 1918 m. spalio 3 d. Vilniuje įvyko steigiamasis partijos suvažiavimas. Tarp delegatų buvo ir trys gižiečiai: Pranas Lingys, Pranas Botyrius ir Vladas Skrinska.
Ryškiausia šio trejeto asmenybė – Pranas Lingys. Į lietuvišką veiklą įsitraukęs dar XIX a. pabaigoje, jis bendradarbiavo Amerikos lietuvių laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas. 1905 m. Gižuose išdaužęs valstybinį degtinės monopolį, carų portretus, kalėjęs Kalvarijos kalėjime, daužytas kaizerinės Vokietijos žandarų, buvęs seniūnu, su Z. Angariečiu Gižuose slapstęs pogrindinę socialdemokratų spaustuvę...
Šiuos veikėjus esu vaikystėje sutikęs ir tik paaugęs sužinojau apie jų veiklą. Jie išliko atmintyje dėl susitikimų kurioziškumo.
Tai buvo apie 1953–1955 metus. Pamenu, kartą į kiemą atėjo senelis su dideliais ūsais, pypke ir kailiniais. Jis ieškojo mano tėvo, o neradęs pasiliko laukti. Atėjo į trobą ir su kailiniais atsigulė į lovą. Vėliau tėvas kalbėjo, kad jį aplankęs senelis kovojo su caro valdžia, pokaryje net tapo Gižų kolūkio pirmininku.
Kai paaugęs pradėjau domėtis istorija, iš gižiečių senbuvių išgirdau, jog P. Lingys labai nusivylė tarybų valdžia. Kartą išsitaręs „ne tuos viščiukus išperėjome“, matyt, turėjo mintyse stalininį komunizmą.
Pranas Lingys palaidotas Rūdos kaimo kapinaitėse.
Antavilių globos namuose pokaryje gyveno ir ten mirė Pranas Botyrius iš Rūdos kaimo. Kartais jis atvažiuodavo į gimtinę, lankydavo buvusius kaimynus. Pamenu, vilkėdavo „šimtasiūle“, vatiniu karišku puspalčiu. Mėgdavo išgerti su kaimiečiais, o šie jį pašiepdavo, kad kovotojas už tarybų valdžią gyvena „ubagyne“.
Vladas Skrinska vėliau politikoje nedalyvavo, tačiau paliko įdomius to meto gyvenimo papročių atsiminimus.
Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius
Sovietmečiu, siekiant iš istorinės atminties išstumti Vasario 16-osios akto idėjas, buvo propaguojama minėti ir švęsti gruodžio 16-ąją – Tarybų Lietuvos valstybingumo pradžią. Tik istorijos puslapiuose įrašyto pastarojo įvykio autoriai – vilkaviškiečiai Vincas Mickevičius-Kapsukas, Zigmas Aleksa-Angarietis, Pranas Eidukevičius, Stasys Matulaitis.
Pirmieji du kilę iš pasiturinčių šeimų. V. Mickevičius gimė Būdviečių kaime, ūkininko šeimoje, o Z. Aleksa – Obelupių kaime, turtingo dvarininko šeimoje.
Abu vaikystėje tėvų namuose buvo auklėjami krikščioniška dvasia. V. Kapsukas net buvo įstojęs į Seinų kunigų seminariją, iš ten pašalintas už lietuvišką veiklą. Jis bendravo su dr. J. Basanavičiumi, dr. V. Kudirka, būsimu Lietuvos prezidentu dr. K. Griniumi, rašė į „Varpą“, net kurį laiką jį redagavo.
Jaunystėje Z. Aleksa pasipiktino savo tėvo elgesiu, kai šis pasikvietė dragūnus išvaikyti streikuojančių savo ūkio darbininkų.
Išsižadėjęs šeimos ir tėvų, Z. Angarietis, kaip ir V. Kapsukas, pasirinko didžiąją iliuziją sukurti komunistinį rojų žemėje, kovoti su „išnaudotojiška buržuazijos klase“.
Dažnai populiarioje literatūroje tenka skaityti, kad asmenybės, pasirinkusios komunistinę ideologiją, yra žemos moralės monstrai. Tačiau tarp pasukusiųjų į komunizmo kelią buvo nemažai ir idealistų, nuoširdžiai patikėjusių naujos visuomenės kūrimo idėja.
Čia ypač išsiskyrė kurį laiką Vilkaviškyje gyvenęs varpininkas Stasys Matulaitis. Kuriantis Lietuvos nepriklausomai valstybei, jis net buvo išrinktas Vilkaviškio tarybos pirmininku. Vėliau, patikėjęs „Stalino saule“, S. Matulaitis slapta išvyko į Sovietų Sąjungą, kur tapo žymiu istoriku.
Kaip rašė istorikas E. Kriščiūnas, siekdami įgyvendinti savo idėjas, V. Kapsukas ir Z. Angarietis dėl šios „istorinės misijos“ nepabijojo nei vargo, nei kančių kalėjimuose bei emigracijoje.
V. Kapsuką vertino net jo politiniai oponentai. Garsus rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas jį pateikė to meto inteligentams ir katalikams kaip asmenybės pasiaukojimo savo idėjai pavyzdį. Vaižgantas rašė: „Jis buvo priešas visos esamos tvarkos: bažnyčios, valstybės, tautybės. Bet elgėsi, viską darė su tokiu heroizmu, tokiu savęs atsižadėjimu, tokiu valios įtempimu, tokiu atsidavimu idėjai savo naudos užmiršimu. Tokio antro žmogaus, žinoma, ne komunisto, reikėtų dabartinei Lietuvai. Ir man ne sarmata parodyti Mickevičiaus pavyzdys.“
Ne mažiau aktyvus buvo ir iš Kybartų kilęs Pranas Eidukevičius, 1918–1919 m. pirmininkavęs Vilniaus darbininkų taryboje. Nors ir būdami Rusijos bolševikų idėjų nešėjai Lietuvoje, jie kurdami tarybų valdžią nevykdė valstybinio raudonojo teroro, nežudė savo priešininkų, kaip tai darė jų vadai Rusijoje.
Istorijos paradoksas, tačiau daugelis šių idėjinių kovotojų už komunizmą patys tapo komunistinio teroro aukomis. Z. Angarietis buvo sušaudytas Maskvoje 1940 m. gegužės mėnesį, S. Matulaitis dešimt metų iškalėjo Sibiro gulaguose.
Su Z. Angariečiu ir V. Kapsuku artimus ryšius palaikė dešimtys Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos krašto komunistinių pažiūrų gyventojų. Paminėsiu tris, kuriuos ankstyvoje vaikystėje teko ir asmeniškai pažinoti.
Kuriant Lietuvos komunistų partiją, 1918 m. spalio 3 d. Vilniuje įvyko steigiamasis partijos suvažiavimas. Tarp delegatų buvo ir trys gižiečiai: Pranas Lingys, Pranas Botyrius ir Vladas Skrinska.
Ryškiausia šio trejeto asmenybė – Pranas Lingys. Į lietuvišką veiklą įsitraukęs dar XIX a. pabaigoje, jis bendradarbiavo Amerikos lietuvių laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas. 1905 m. Gižuose išdaužęs valstybinį degtinės monopolį, carų portretus, kalėjęs Kalvarijos kalėjime, daužytas kaizerinės Vokietijos žandarų, buvęs seniūnu, su Z. Angariečiu Gižuose slapstęs pogrindinę socialdemokratų spaustuvę...
Šiuos veikėjus esu vaikystėje sutikęs ir tik paaugęs sužinojau apie jų veiklą. Jie išliko atmintyje dėl susitikimų kurioziškumo.
Tai buvo apie 1953–1955 metus. Pamenu, kartą į kiemą atėjo senelis su dideliais ūsais, pypke ir kailiniais. Jis ieškojo mano tėvo, o neradęs pasiliko laukti. Atėjo į trobą ir su kailiniais atsigulė į lovą. Vėliau tėvas kalbėjo, kad jį aplankęs senelis kovojo su caro valdžia, pokaryje net tapo Gižų kolūkio pirmininku.
Kai paaugęs pradėjau domėtis istorija, iš gižiečių senbuvių išgirdau, jog P. Lingys labai nusivylė tarybų valdžia. Kartą išsitaręs „ne tuos viščiukus išperėjome“, matyt, turėjo mintyse stalininį komunizmą.
Pranas Lingys palaidotas Rūdos kaimo kapinaitėse.
Antavilių globos namuose pokaryje gyveno ir ten mirė Pranas Botyrius iš Rūdos kaimo. Kartais jis atvažiuodavo į gimtinę, lankydavo buvusius kaimynus. Pamenu, vilkėdavo „šimtasiūle“, vatiniu karišku puspalčiu. Mėgdavo išgerti su kaimiečiais, o šie jį pašiepdavo, kad kovotojas už tarybų valdžią gyvena „ubagyne“.
Vladas Skrinska vėliau politikoje nedalyvavo, tačiau paliko įdomius to meto gyvenimo papročių atsiminimus.
Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius
Publikuota: 2014-01-08 23:32:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|