„Santaka“ / Komunizmo bacilą į Lietuvą atnešė vilkaviškiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2014-01-08 23:32

Dalinkitės:  


Zigmo Angariečio biustas (skulpt. V. Pleškūnas), kaip ir jo darbai, nukeliavo į Grūto parką.

Komunizmo bacilą į Lietuvą atnešė vilkaviškiečiai

Didžiosios iliuzijos pavilioti

Sovietmečiu, siekiant iš istorinės atminties išstumti Vasario 16-osios akto idėjas, buvo propaguojama minėti ir švęsti gruodžio 16-ąją – Tarybų Lietuvos valstybingumo pradžią. Tik istorijos puslapiuose įrašyto pastarojo įvykio autoriai – vilkaviškiečiai Vincas Mickevičius-Kapsukas, Zigmas Aleksa-Angarietis, Pranas Eidukevičius, Stasys Matulaitis.

Pirmieji du kilę iš pasiturinčių šeimų. V. Mickevičius gimė Būdviečių kaime, ūkininko šeimoje, o Z. Aleksa – Obelupių kaime, turtingo dvarininko šeimoje.

Abu vaikystėje tėvų namuose buvo auklėjami krikščioniška dvasia. V. Kapsukas net buvo įstojęs į Seinų kunigų seminariją, iš ten pašalintas už lietuvišką veiklą. Jis bendravo su dr. J. Basanavičiumi, dr. V. Kudirka, būsimu Lietuvos prezidentu dr. K. Griniumi, rašė į „Varpą“, net kurį laiką jį redagavo.

Jaunystėje Z. Aleksa pasipiktino savo tėvo elgesiu, kai šis pasikvietė dragūnus išvaikyti streikuojančių savo ūkio darbininkų.

Išsižadėjęs šeimos ir tėvų, Z. Angarietis, kaip ir V. Kapsukas, pasirinko didžiąją iliuziją sukurti komunistinį rojų žemėje, kovoti su „išnaudotojiška buržuazijos klase“.

Dažnai populiarioje literatūroje tenka skaityti, kad asmenybės, pasirinkusios komunistinę ideologiją, yra žemos moralės monstrai. Tačiau tarp pasukusiųjų į komunizmo kelią buvo nemažai ir idealistų, nuoširdžiai patikėjusių naujos visuomenės kūrimo idėja.

Čia ypač išsiskyrė kurį laiką Vilkaviškyje gyvenęs varpininkas Stasys Matulaitis. Kuriantis Lietuvos nepriklausomai valstybei, jis net buvo išrinktas Vilkaviškio tarybos pirmininku. Vėliau, patikėjęs „Stalino saule“, S. Matulaitis slapta išvyko į Sovietų Sąjungą, kur tapo žymiu istoriku.

Kaip rašė istorikas E. Kriščiūnas, siekdami įgyvendinti savo idėjas, V. Kapsukas ir Z. Angarietis dėl šios „istorinės misijos“ nepabijojo nei vargo, nei kančių kalėjimuose bei emigracijoje.

V. Kapsuką vertino net jo politiniai oponentai. Garsus rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas jį pateikė to meto inteligentams ir katalikams kaip asmenybės pasiaukojimo savo idėjai pavyzdį. Vaižgantas rašė: „Jis buvo priešas visos esamos tvarkos: bažnyčios, valstybės, tautybės. Bet elgėsi, viską darė su tokiu heroizmu, tokiu savęs atsižadėjimu, tokiu valios įtempimu, tokiu atsidavimu idėjai savo naudos užmiršimu. Tokio antro žmogaus, žinoma, ne komunisto, reikėtų dabartinei Lietuvai. Ir man ne sarmata parodyti Mickevičiaus pavyzdys.“

Ne mažiau aktyvus buvo ir iš Kybartų kilęs Pranas Eidukevičius, 1918–1919 m. pirmininkavęs Vilniaus darbininkų taryboje. Nors ir būdami Rusijos bolševikų idėjų nešėjai Lietuvoje, jie kurdami tarybų valdžią nevykdė valstybinio raudonojo teroro, nežudė savo priešininkų, kaip tai darė jų vadai Rusijoje.

Istorijos paradoksas, tačiau daugelis šių idėjinių kovotojų už komunizmą patys tapo komunistinio teroro aukomis. Z. Angarietis buvo sušaudytas Maskvoje 1940 m. gegužės mėnesį, S. Matulaitis dešimt metų iškalėjo Sibiro gulaguose.



Trys iš Gižų miestelio

Su Z. Angariečiu ir V. Kapsuku artimus ryšius palaikė dešimtys Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos krašto komunistinių pažiūrų gyventojų. Paminėsiu tris, kuriuos ankstyvoje vaikystėje teko ir asmeniškai pažinoti.

Kuriant Lietuvos komunistų partiją, 1918 m. spalio 3 d. Vilniuje įvyko steigiamasis partijos suvažiavimas. Tarp delegatų buvo ir trys gižiečiai: Pranas Lingys, Pranas Botyrius ir Vladas Skrinska.

Ryškiausia šio trejeto asmenybė – Pranas Lingys. Į lietuvišką veiklą įsitraukęs dar XIX a. pabaigoje, jis bendradarbiavo Amerikos lietuvių laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas. 1905 m. Gižuose išdaužęs valstybinį degtinės monopolį, carų portretus, kalėjęs Kalvarijos kalėjime, daužytas kaizerinės Vokietijos žandarų, buvęs seniūnu, su Z. Angariečiu Gižuose slapstęs pogrindinę socialdemokratų spaustuvę...

Šiuos veikėjus esu vaikystėje sutikęs ir tik paaugęs sužinojau apie jų veiklą. Jie išliko atmintyje dėl susitikimų kurioziškumo.

Tai buvo apie 1953–1955 metus. Pamenu, kartą į kiemą atėjo senelis su dideliais ūsais, pypke ir kailiniais. Jis ieškojo mano tėvo, o neradęs pasiliko laukti. Atėjo į trobą ir su kailiniais atsigulė į lovą. Vėliau tėvas kalbėjo, kad jį aplankęs senelis kovojo su caro valdžia, pokaryje net tapo Gižų kolūkio pirmininku.

Kai paaugęs pradėjau domėtis istorija, iš gižiečių senbuvių išgirdau, jog P. Lingys labai nusivylė tarybų valdžia. Kartą išsitaręs „ne tuos viščiukus išperėjome“, matyt, turėjo mintyse stalininį komunizmą.

Pranas Lingys palaidotas Rūdos kaimo kapinaitėse.

Antavilių globos namuose pokaryje gyveno ir ten mirė Pranas Botyrius iš Rūdos kaimo. Kartais jis atvažiuodavo į gimtinę, lankydavo buvusius kaimynus. Pamenu, vilkėdavo „šimtasiūle“, vatiniu karišku puspalčiu. Mėgdavo išgerti su kaimiečiais, o šie jį pašiepdavo, kad kovotojas už tarybų valdžią gyvena „ubagyne“.

Vladas Skrinska vėliau politikoje nedalyvavo, tačiau paliko įdomius to meto gyvenimo papročių atsiminimus.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas