|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2013-12-27 08:44
|
|
|
Dabar jau didelės nardytojo patirties turintis Vytautas Janulevičius su humoro prisimena pirmąsias nardymo pamokas.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Nesėkminga žūkle džiaugėsi
ir žvejai, ir „laimikis“
Vytautas JANULEVIČIUS, vilkaviškietis, UAB „Vikompa“ direktorius:
– Veiksmas vyko daugiau kaip prieš dešimt metų. Tada dar neseniai buvau įgijęs nardytojo pažymėjimą.
Su keletu draugų ankstyvą pavasarį Vištyčio ežere nutarėme išmėginti echoloto (prietaiso, žvejų naudojamo žuvų buvimo vietai nustatyti) veikimą. Planas buvo toks: mane, pasiruošusį nerti į ežero gelmę ir įsikibusį į iš anksto tam paruoštą virvę, kateriu plukdys po ežerą ir stebės echoloto rodmenis. Prietaisui parodžius žuvų buvimo vietą, nersiu, patikrinsiu, ar tikrai ten jų yra, išnersiu ir papasakosiu, ką matęs.
Vis dėlto planuodami mes neaptarėme, kiek laiko turėčiau užtrukti ežero dugne, o tai ir turėjo lemiamos įtakos vėlesniems įvykiams.
Iš pradžių viskas vyko pagal planą.
Maždaug po dvidešimties minučių paieškos, gerokai nutolus nuo kranto, echolotas parodė žuvų būrį 17 metrų gylyje. Rodmenys buvo teisingi – tame gylyje žuvis radau, bet jos nebuvo tokios didelės, kad skubėčiau į paviršių ir apie tai praneščiau laukusiems draugams. Tad nutariau dar pasižvalgyti po ežero dugną.
Po keliolikos minučių nardymo sušalau. Aptikęs gražiai vandens nugludintą medžio kelmą, nutariau jį pasiimti ir kilti į vandens paviršių. Nardymo metu girdėjau užkuriant ir užgesinant katerio variklį. Supratau, kad yra plaukiama man iš paskos, stebint iš vandens kylančius oro burbulus.
Taigi, saugodamasis variklio sraigto, į vandens paviršių kilau lėtai, į viršų ištiestose rankose laikydamas surastą medžio kelmą.
Gerokai nustebau, kai išnėręs pamačiau ne savo draugus kateryje, bet du nepažįstamus žvejus, stovinčius motorinėje valtyje su spiningais rankose. Žvejai buvo nustebę dar labiau. Vėliau prisipažino, kad vos neišvirto iš valties, pamatę iš vandens kylantį medžio kelmą, o po to – ir žmogaus rankas.
Pasirodo, kai mano bendražygiai suprato, jog aš nesiruošiu greitai iškilti, nutarė kiek pasižvalgyti, pasiplaukioti po Vištyčio ežerą. Jiems nuplaukus, spiningaudami atsitiktinai prie tos pačios vietos motorine valtimi priartėjo žvejai, o pastebėję iš vandens kylančius oro burbulus nutarė „tą gyvūną“ pagauti.
Jie sekiojo paskui mano leidžiamus oro burbulus ir mėtydami spiningus mėgino sužvejoti... mane.
Kai žvejų paklausiau, kaip jie įsivaizdavo gyvūną, leidžiantį tokius oro burbulus, sulaukiau kiek naivoko paaiškinimo: „Galvojome, kad gal viena didžiulė lydeka pačiupo kitą didelę lydeką ir niekaip negali jos praryti.“
Taigi, žūklė nebuvo sėkminga. Tačiau retas atvejis: abi pusės – ir žvejai, ir „laimikis“ – tuo džiaugėsi.
Vytautas JANULEVIČIUS, vilkaviškietis, UAB „Vikompa“ direktorius:
– Veiksmas vyko daugiau kaip prieš dešimt metų. Tada dar neseniai buvau įgijęs nardytojo pažymėjimą.
Su keletu draugų ankstyvą pavasarį Vištyčio ežere nutarėme išmėginti echoloto (prietaiso, žvejų naudojamo žuvų buvimo vietai nustatyti) veikimą. Planas buvo toks: mane, pasiruošusį nerti į ežero gelmę ir įsikibusį į iš anksto tam paruoštą virvę, kateriu plukdys po ežerą ir stebės echoloto rodmenis. Prietaisui parodžius žuvų buvimo vietą, nersiu, patikrinsiu, ar tikrai ten jų yra, išnersiu ir papasakosiu, ką matęs.
Vis dėlto planuodami mes neaptarėme, kiek laiko turėčiau užtrukti ežero dugne, o tai ir turėjo lemiamos įtakos vėlesniems įvykiams.
Iš pradžių viskas vyko pagal planą.
Maždaug po dvidešimties minučių paieškos, gerokai nutolus nuo kranto, echolotas parodė žuvų būrį 17 metrų gylyje. Rodmenys buvo teisingi – tame gylyje žuvis radau, bet jos nebuvo tokios didelės, kad skubėčiau į paviršių ir apie tai praneščiau laukusiems draugams. Tad nutariau dar pasižvalgyti po ežero dugną.
Po keliolikos minučių nardymo sušalau. Aptikęs gražiai vandens nugludintą medžio kelmą, nutariau jį pasiimti ir kilti į vandens paviršių. Nardymo metu girdėjau užkuriant ir užgesinant katerio variklį. Supratau, kad yra plaukiama man iš paskos, stebint iš vandens kylančius oro burbulus.
Taigi, saugodamasis variklio sraigto, į vandens paviršių kilau lėtai, į viršų ištiestose rankose laikydamas surastą medžio kelmą.
Gerokai nustebau, kai išnėręs pamačiau ne savo draugus kateryje, bet du nepažįstamus žvejus, stovinčius motorinėje valtyje su spiningais rankose. Žvejai buvo nustebę dar labiau. Vėliau prisipažino, kad vos neišvirto iš valties, pamatę iš vandens kylantį medžio kelmą, o po to – ir žmogaus rankas.
Pasirodo, kai mano bendražygiai suprato, jog aš nesiruošiu greitai iškilti, nutarė kiek pasižvalgyti, pasiplaukioti po Vištyčio ežerą. Jiems nuplaukus, spiningaudami atsitiktinai prie tos pačios vietos motorine valtimi priartėjo žvejai, o pastebėję iš vandens kylančius oro burbulus nutarė „tą gyvūną“ pagauti.
Jie sekiojo paskui mano leidžiamus oro burbulus ir mėtydami spiningus mėgino sužvejoti... mane.
Kai žvejų paklausiau, kaip jie įsivaizdavo gyvūną, leidžiantį tokius oro burbulus, sulaukiau kiek naivoko paaiškinimo: „Galvojome, kad gal viena didžiulė lydeka pačiupo kitą didelę lydeką ir niekaip negali jos praryti.“
Taigi, žūklė nebuvo sėkminga. Tačiau retas atvejis: abi pusės – ir žvejai, ir „laimikis“ – tuo džiaugėsi.
Publikuota: 2013-12-27 08:44:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|