Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-03-20 17:40

---

Kiekvieno globos namuose atsidūrusio vaiko gyvenimo istorija verta atskiro rašinio. Ant auklėtojos Teresės Ivaškevičienės rankų – keturiolikmetės mamos pagimdytas Elidijus, metukų sulaukęs valdiškoje įstaigoje.

Autorės nuotr.

Išdraskytas lizdas

Į vieną Pajevonio centre stovintį namą dažnai užsukdavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos, seniūnijos socialiniai darbuotojai. Ilgametis įvairių organizacijų auklėjimas tėvams Daivai ir Arūnui Vazniams neįkrėtė tiek proto, kad atsikvošėtų nuo girtavimo bei palaido gyvenimo ir pradėtų rūpintis savo vaikais. Bet žiemą pro langų plyšius pripustomuose skurdžiuose kambariuose augę trys vyresnieji berniukai vengdavo užsibūti Kybartų vaikų globos grupėje – juos vis tiek traukė namų laisvė. Po kelerių metų gimusi dukrytė parkeliavo į dar labiau nugyventą būstą. Po gero pusmečio tarnyboms pavyko kūdikį paimti iš jo gyvybei gresiančios aplinkos ir apgyvendinti globos grupėje.

Apylinkės teismas 2003 metų rugpjūčio 1 dienos sprendimu tėvams neterminuotai apribojo tėvystės teises į keturis jų vaikus, kuriems neliko nieko kito kaip tik valdiška pastogė.

Prieš metus, kovo mėnesį, vaikai dar kartą buvo atskirti. Globos namuose pasiliekantiems penkiolikmečiui Mindaugui ir dešimtmečiui Svajūnui sunkiau buvo susitaikyti su tuo, kad keturiolikmetį brolį Ovidijų pasiima globoti kitame rajone gyvenantys krikštatėviai, nei su tuo, kad sesutę Eglę įsivaikina prancūzai ir išsiveža į svetimą šalį.

Berniukai drauge bridę tą patį vaikystės skurdą labiau buvo susidraugavę tarpusavy. 2001 metų gegužę atsiradusi ir gerą pusmetį nykiuose namuose kniurzėjusi mažylė nespėjo sužadinti stipresnių broliškų jausmų.



Gimimo vietos nepakeitė

Nuo praėjusių metų kovo pabaigos Eglė, kuriai gegužę sukaks penkeri, yra Prancūzijos pilietė ir dabar vadinasi Eliza Hugede. Keturiasdešimtmečių prancūzų Didje ir Blandin Mari šeimoje ji yra trečias vaikas.

Prancūzai, auginantys du septynerių ir devynerių metų sūnus, visada svajojo turėti daugiau savo vaikų. Kai suprato, jog tai neišsipildys, nusprendė per tarptautinę įvaikinimo tarnybą ieškoti vaiko, neteikdami reikšmės tautybei. Kadangi noro įsivaikinti Eglutę nepareiškė nė viena lietuvių šeima, į Kybartus apsižvalgyti atvyko būsimieji įtėviai iš Prancūzijos. Pirmasis susitikimas buvo lemtingas – iš šalies atrodė, jog mergytė pati pasirinko tėvus, įsikibdama į jų kiškas. Prancūzų šeimos netrikdė mergaitės kilmė, praeitis, vaikas patiko, todėl kantriai laukdami palankaus teismo sprendimo ją vadino savo dukra. Sutuoktiniai forminamuose dokumentuose save įvardijo tėvu ir motina, tačiau įrašė tikrąją Eglutės gimimo vietą: Lietuvos Respublika, Pajevonys.



Gyvena šviesų gyvenimą

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Globos grupė neseniai per tarptautinę įvaikinimo tarnybą iš įtėvių gavo pirmąją informaciją apie Eglutės adaptavimąsi naujoje aplinkoje.

Jie rašo, jog mergaitė labai judri, mielai žaidžia su savo įbroliais Etjenu ir Fransua, kurie jaučiasi atsakingi už sesutę. Mergaitei labai patiko maudytis ir nardyti jūroje, prie kurios šeima leisdavo dažną vasaros savaitgalį. Įtėviai aprašo Eglutės įpročius, elgesį, gebėjimus. Įtėvių nuomone, mergaitė linkusi į gimnastiką, yra nuovoki ir gerai kalba bei supranta prancūziškai. Ji lavinama mokyklėlėje, ypač mėgsta bendrauti su mažesniais vaikais, moka juos išklausyti. Prieš užmiegant vaikams tėvai visuomet pabūna su jais, pamyluoja, išbučiuoja ir palinki labos nakties.



Ilgisi mielos mergaitės

Dabar Kybartų globos grupėje auginama apie penkiolika vaikų iki trejų metukų. Neturėdami supratimo apie mamos meilę jie tiesia rankas į kiekvieną darbuotoją. Vaikai taria jų vardus, ir visos jos jiems yra „mamos“.

Mažiukų grupės auklėtoja Teresė Ivaškevičienė susijaudino, kalbėdama apie jos akyse augusią Eglutę. Ne tik jos, bet ir kitų darbuotojų manymu, tas vaikas buvęs išskirtinis – labai simpatiška, meili, lipšni, paslaugi, „paglobodavo“ už save mažesnius. Moterys verkė, kai mergaitės atvažiavo pasiimti prancūzai. Teresė Ivaškevičienė jautriai išgyveno, kodėl tokiam vaikui neatsirado įtėvių Lietuvoje. Paskutinę akimirką moteris atminčiai nusifotografavo su Eglute. Vienuolika metų tėvų pamestus vaikus auginanti moteris sakė, jog nemokanti išaiškinti, kada ir kaip atsiranda toji sielos jungtis su svetimu vaiku. Ji norėtų dažniau išgirsti apie tolesnį Eglutės gyvenimą, gauti jos nuotraukų.

Bendruomenės slaugytoja Petronė Sabaliauskienė ne kartą lydėjo mergaitę į respublikines medicinos įstaigas, kur jai buvo darytos operacijos, ją slaugė.

Slaugytoja sakė būtų neteisi, jei nepasakytų, jog porą kartų su ja mergaitę pas medikus lydėjo ir mama, kad retkarčiais ją aplankydavo. Bet po mergaitės tėčio mirties mama nesirodė. P.Sabaliauskienė taip pat tvirtino nerandanti atsakymo, kodėl ši augintinė taip giliai įsirėžė į jos širdį, nors visiems globotiniams meilę ir rūpestį stengiasi dalyti vienodai.

Jos nuomone, sveikintina, jog atsiranda žmonių, tegul ir užsieniečių, kurie įsivaikina jų auklėtinius. Nuo 1990 metų šioje globos įstaigoje dirbanti moteris mano, jog tokiu būdu vaikai apsaugomi nuo tos socialinės terpės, iš kurios būna paimti. Jai akivaizdūs pavyzdžiai, kai buvę auklėtiniai suaugę nesugeba atsiriboti nuo savo aplinkos ir į globos namus atvežami jų vaikai.



Lietuviai labai atsargūs

Prancūzų įtėvių atsiųstose nuotraukose – besišypsanti Eglutė. Kybartų specialiosios mokyklos direktorė L.Žilinskienė bei globos grupės darbuotojos žiūrinėjo nuotraukas, perskaitė ataskaitą, kad įsitikintų, jog jų buvusiai auklėtinei tolimoje šalyje viskas gerai.

Šiai įstaigai didelis įvykis yra tai, jog jų augintiniai įvaikinami. Tačiau apgailestaudamos darbuotojos prisiminė, jog tik vieną vienerių metų mergytę pernai įsivaikino lietuvių šeima. Pernai tris vienos šeimos vaikus priglaudė italai. Eglutė tapo Prancūzijos gyventoja. Globos grupėje iki metų augintos dvynukės kybartietės, prieš tapdamos užsieniečių šeimos dukromis, dar pagyveno Alytaus kūdikių namuose. Šiuo metu dokumentai baigiami tvarkyti dėl dviejų vienos šeimos vaikų – brolio ir sesers – įsivaikinimo JAV. Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė Danutė Viltrakienė sakė, jog šiuo metu yra beveik penkiasdešimt rajono vaikų, kuriuos pagal įstatymą galima įsivaikinti. Tačiau kai kurie vaikai patys arba jų globėjai pareiškia, jog nenori įvaikinimo. „Lietuvių šeimos labiau nori įsivaikinti mažiukus, iki vienerių metų. 4–7 metų vaikai jau nepaklausūs“, – apgailestavo D.Viltrakienė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, praėjusiais metais buvo įvaikinti 197 Lietuvos vaikai. 81 lietuvių šeima įvaikino 87 be tėvų globos likusius vaikus. 110 vaikų tėvais tapo užsieniečių sutuoktinių poros.

Lietuvos įstatymai iki šiol visiškai neskatino įsivaikinti. Įsivaikinusios šeimos negauna jokios finansinės paramos, o įvaikintas vaikas netenka socialinių garantijų. Pagaliau Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktam pasiūlymui šeimoms, įsivaikinus vaiką, nuo šių metų liepos 1 dienos mokėti vienkartinę 1000 litų išmoką.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---