Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-10-23 06:34

---

Rumokų bandymų stoties mokslinė darbuotoja dr. Zita Brazienė laukuose dirba kartu su darbininkais, mat nuo jos stebėjimų priklauso bandymų tikslumas.

Autorės nuotr.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filiale Rumokų bandymų stotyje jau baigiami nuimti bandymams skirti cukriniai runkeliai.

Ima rankomis

Cukrinių runkelių nuėmimo darbai mokslininkų prižiūrimuose laukuose truko keletą savaičių, nes šaknys kasamos rankomis ir tam kasmet samdoma laikinų pagalbininkų. Kartu su darbus prižiūrinčia ir kartu runkelius geninčia dr. Zita Braziene bei nuolatiniais stoties darbuotojais laukuose net ir prastu oru tupinėjo apie dešimt žmonių. Rumokų bandymų stoties direktorius Antanas Marcinkevičius pasidžiaugė, jog ir nuolatiniai, ir samdomi darbuotojai yra labai darbštūs.

Nurautas šaknis reikia suskaičiuoti, jas pasverti, kad būtų galima apskaičiuoti derlių. Tada surūšiuoti ir sužymėti cukrinių runkelių mėginiai siunčiami į laboratoriją kokybės analizėms atlikti.



Šimtai laukelių

LAMMC filialas Rumokų bandymų stotis šiais metais vykdė 15 cukrinių runkelių bandymų.

„Tai reiškia, kad savo laukuose turėjome pasėti ir prižiūrėti 675 bandomųjų runkelių laukelių. Toks didelis skaičius susidaro todėl, kad kiekvienas bandymas susideda iš keleto variantų, kurie vykdomi keliais pakartojimais, kad būtų sumažintas pašalinis aplinkos poveikis – nevienodas podirvis, skirtingas drėgmės režimas ir pan. – tiriamam faktoriui. Bandymus užsako įvairios žemės ūkio firmos, cukraus fabrikai, turime ir porą disertacinių bandymų, kuriuos atliekame kartu su Aleksandro Stulginskio universiteto doktorante“, – pasakojo Z. Brazienė.

Užtrunka ir sėja

Šiais metais didžiausi pagal variantų skaičių buvo du cukrinių runkelių veislių bandymai. Viename Rumokų mokslininkai tyrė 35, kitame – 37 veisles. Pasak Z. Brazienės, šie bandymai vieni sudėtingiausių, nes reikalauja daug laiko ir rankų darbo. Pavasarį ilgai užtrunka sėja. Reikia tik įsivaizduoti, kiek kartų reikia stabdyti sėjamąją, išvalyti sėklas, supilti naujas, norint apsėti 323 laukelius. Tolesnės vegetacijos metu taip pat netrūksta darbų: vyksta pradinio ir galutinio daigumo stebėjimai, ligų apskaita. Labai svarbu atsirinkti veisles, kurios greitai ir tolygiai sudygsta.

Be to, veislių bandymuose matuojamas runkelių kerpės aukštis, mat vienos veislės runkelių šakniavaisiai turi būti kuo vienodžiau iškilę iš žemės, kad būtų galima tiksliau sureguliuoti cukrinių runkelių nuėmimo kombainą ir sumažinti nuostolius derliaus nuėmimo metu. Rumokų mokslininkai tiria ir veislių ankstyvumą, nes svarbu rekomenduoti ūkininkams, kokias veisles sėti ankstyvam kasimui, o kokius runkelius geriau paauginti ilgiau.



Dirvos struktūrai gerinti

Kita grupė darbų – tręšimo bandymai. Rinkoje nuolat atsiranda naujų trąšų, įvairių jų mišinių bei priedų. Jų poveikį ir efektyvumą taip pat tiria Rumokų mokslininkai.

Antrus metus tiriamos prancūzų „Timac“ firmos „Vitera“ skystos trąšos, skirtos tręšti per lapus. Pradėti azotinių trąšų su stabilizatoriumi, neleidžiančiu išsiskirti į aplinką azotui, tyrimai.

Kadangi tręšimas organinėmis trąšomis mažėja, sėjomainos trumpėja, augalai atsėliuojami, ūkininkai vis dažniau susiduria su dirvos struktūros blogėjimu. Tenka ieškoti naujų arba tiktai pamirštų būdų dirvai gerinti. „Vienas toks būdas – defekato panaudojimas. Jo efektyvumas, poveikis derliui, galimybė dalį mineralinių trąšų pakeisti defekatu, taip sumažinant runkelių auginimo savikainą, trečius metus tiriama bandymų stotyje“, – apie vykdomus darbus pasakojo dr. Z. Brazienė.



Rekomenduoja ir biohumusą

Pasak Rumokų mokslininkų, užsienio valstybėse žemdirbiai jau prieš kelerius metus atsigręžė į biologines technologijas. Lietuvos mokslininkai taip pat rekomenduoja ūkininkams labiau tausoti dirvožemį, jo gyvybingumą, natūralius biologinius procesus. Bakterinių preparatų „Azofit“ ir „Fosfit“ veiksmingumas jau įrodytas tyrimais, be to, dalis ūkininkų jau ir patys yra jį išbandę.

Šįmet atlikti tyrimai su kompleksinėmis trąšomis, apveltomis šiais biologiniais preparatais. Rumokiečiai nustatė, kad tai palengvina pasėlių tręšimą, nes vienu kartu atiduodamos ir trąšos, ir biologiniai preparatai.

Bandymų laukeliuose tiriamos ir kompleksinės trąšos, apveltos huminėmis rūgštimis, kurios skatina humuso susidarymą dirvoje. Šią savybę turi ir biohumusas, turintis daug organinių bei maisto medžiagų. Tiesa, paties biohumuso paskleidimas neturint tinkamos technikos yra sunkokas, tačiau jo ištrauka gali būti plačiai naudojama augalams tręšti bei dirvai gerinti, mat jai paskleisti tinka bet koks purkštuvas.



Tiria atsparumą ligoms

Vis didesne problema tampa cukrinių runkelių ligos, todėl daugiau dėmesio skiriama ir fungicidų tyrimams.

Šiais metais Rumokuose tiriamas skirtingų fungicidų, tarp jų ir naujai cukriniams runkeliams rekomenduojamo „Acanto“, efektyvumas nuo grybinių lapų ligų bei jų poveikis šakniavaisių derliui. Tiriama ir purškimo laiko įtaka fungicidų efektyvumui.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---