Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-08-16 03:55

---

Bityno įkūrėjas Vytautas Kielius (dešinėje) patenkintas, kad jo kurtą ūkį perėmė sūnus Algimantas su marčia Vida. Čia stropiai darbuojasi ir jų žentas Arūnas (kairėje), dažnai aplanko rajono Bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Vilkaviškietis Algimantas Kielius iš respublikinės bitininkų šventės Plungėje namo parsivežė garbingą apdovanojimą – trečiojo pažangiausio bityno šalyje nominaciją. Vietinės bitininkų draugijos pirmininko Sigito Jašinsko teigimu, tai – bene svariausias apdovanojimas rajono bitininkui per visus nepriklausomybės metus.

Nuo jaunumės su tėčiu ratuotąsias globojantis vyriškis sakė, kad tai – ne jo vieno, bet visos šeimos nuopelnas. Kartu dideliame bityne dirba ir žmona Vida, ir vaikai su antromis pusėmis, ir aštuoniasdešimtmetį perkopęs tėtis Vytautas. Pastarasis ir yra viso bičių ūkio įkūrėjas. Bitininkauti vyriškis pradėjo vos susituokęs – nuo dvidešimties metų. Tad jo bičiulystė su bitėmis tęsiasi jau daugiau nei šešiasdešimtmetį.

Pirmuosius du avilius su bitėmis V. Kielius parsivežė arklių traukiamu vežimu. Vyriškis sakė buvęs toks nepatyręs, kad neužkišo lakų, per kurias kratomos bitės pradėjo lįsti lauk. Geluonių teko paragauti ir Vytautui, ir arkliams. Prireikė arklius iškinkyti ir palaukti vakaro, kol suerzintos bitės sulindo į avilius miegoti, ir tik tada jau tinkamai transportuoti gyvąjį krovinį.

Bitininkavimo Vytautas mokėsi savarankiškai, pamažu augo ir bičių ūkis. Vėliau vyriškis dirbo bitininku kolūkyje, o jam sugriuvus bityną užveisė savo žemėje, Grigaičių miško pakraštyje, netoli Sūdavos. Čia vasaromis Vytautas ir gyvendavo kartu su žmona. Tik šįmet senasis bitininkas pasiliko mieste.

Pagrindinius darbus ūkyje perėmė jo sūnus Algimantas, kuris tėčiui prie bitelių padėdavo jau seniai. Keletą metų bitininkavimas yra pagrindinis Vidos ir Algimanto Kielių darbas. Jie šiuo metu prižiūri apie 70 bičių šeimų. Visą medų vilkaviškiečiai atiduoda į stambių supirkėjų rankas. Vilkaviškyje juo neprekiauja, nes, pasak Algimanto, jis negalėtų stovėti turguje, mat greitai susiginčytų su vis prieinančiais ir paprastai nieko neperkančiais „žinovais“. Tad žmogus mieliau jau ką nors meistrauja savo ūkyje. Vilkaviškietis pats pasidarė ir medsukį, turi įrangą bičių duonelės gamybai, daro bitininkams vaško plokšteles.

– Šitie žmonės bitininkauja kitaip negu visi, – sakė rajono Bitininkų draugijos pirmininkas S. Jašinskas. – Jų ir aviliai ne įprastų matmenų, o didesni. Nepripažįsta šie bitininkai ir vadinamųjų „magazinų“. Kažkada Kieliai užaugindavo pačias geriausias bites motinėles, tačiau jas dalydavo tik geriems pažįstamiems, bičiuliams.

Kad Kielių šeimoje bitės mylimos, byloja ne tik gražiai sutvarkytas, švarus bitynas su plytelėmis išklotomis vietomis aviliams, bet ir įvairių suvenyrų su bitelėmis gausa namuose.

Nors prieš gerą dvidešimtmetį, dar sovietmečiu, bitynas yra gavęs ne vieną apdovanojimą, Kieliai šiuo diplomu, pasirašytu Lietuvos bitininkų sąjungos prezidento Algimanto Skirkevičiaus, ir žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos padėka bei krištoline taure didžiuojasi labiausiai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---