|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-03-01 17:58
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kybartietė Violeta Linartienė prisiminė senoką istoriją, kuri vis nedavė ramybės. Antstolių veiksmais seniai besipiktinanti moteris sakė tik ilgai neprisiruošusi parašyti apie tai į laikraštį. Kybartietės dukteriai Ingai Linartaitei 2003 m. lapkričio 20 d. Vilkaviškio kelių policija už greičio viršijimą skyrė 300 litų baudą. Mergina tuo metu neturėjo pajamų, tad baudos nemokėjo. V.Linartienė tvirtino, jog vėliau už dukterį baudą dalimis geranoriškai mokėjusi ji pati. Kybartietė neslėpė, jog tai šiek tiek užtrukę. Tačiau, anot jos, visą baudą jie sumokėję. Tik vėliau, gavusi antstolio A.Maliukevičiaus kontoros raštą, kad susimokėtų 39,40 Lt vykdymo išlaidų, kybartietė teigė sužinojusi, jog dalis baudos išieškota prievartos būdu. „Antstolių kontoros darbuotojai dalį baudos nurašė nuo banko sąskaitos niekam nepranešę“, – laiške redakcijai piktinosi V.Linartienė. Moteris siūlė geriau pinigus laikyti kojinėje, nes banke jie nėra saugūs – be savininko žinios gali „dingti“ iš sąskaitos. – Jei turėtum daugiau pinigų, gali net nepastebėti, kad kažkas nurašė kelis šimtus, – svarstė kybartietė. – Dukters sąskaitoje tebuvo apie 110 litų. Antstolis A.Maliukevičius, dar kartą perskaitęs seniai užbaigtą baudos išieškojimo iš I.Linartaitės bylą, suabejojo, ar kybartietė tiksliai papasakojo bylos aplinkybes. Dokumentai liudija, kad bauda geranoriškai mokėta nebuvo. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą nubaustas vairuotojas raštiškai ir pasirašytinai įspėjamas, kad baudą privalo sumokėti per 15 dienų. Jei bauda nesumokama, dėl jos išieškojimo kreipiamasi į darbovietę ar kitą įstaigą, iš kurios pažeidėjas gauna pajamas. Jei pajamų šaltinio pastarasis neturi, byla perduodama antstoliams, kurie ieško skolininko turto. Už piniginę nuobaudą taip pat siūloma atsiteisti atidirbant viešuosius darbus. Taip pat teismas gali skirti administracinio arešto. I.Linartaitė minėtu laikotarpiu buvo registruota Darbo biržoje, tad pagal policijos raštą baudos dalis – 110,21 Lt – buvo išieškota iš bedarbio pašalpos. Kadangi bedarbio pašalpų mergina daugiau negavo, o baudos savanoriškai nemokėjo, byla buvo perduota antstolių kontorai. Vilkaviškyje dirbantis antstolis A.Maliukevičius iš policijos komisariato vykdomąjį nutarimą dėl I.Linartaitės baudos išieškojimo gavo 2004 m. birželio 1 d. Tuomet ir išsiuntė raginimą susimokėti baudą. Maždaug po metų, 2005 m. liepos 7 d., bauda buvo sumokėta. A.Maliukevičius žurnalistams teigė nesuprantąs, iš kur kybartietei kilo minčių, kad antstoliai buvo areštavę jos banko sąskaitą ir nurašė pinigus. Suprantama, tokią teisę antstolių kontora turi, tačiau šiuo atveju tai panaudota nebuvo. Nesusipratimas, matyt, kilęs dėl 110,21 Lt, atskaitytų iš bedarbio pašalpos. Mat šiuos pinigus Darbo birža pervesdavo į I.Linartaitės sąskaitą, o tąkart jie banko net nepasiekė. Pareigūnai stebėjosi, jog beveik porą metų baudos nemokėjusi kybartietė net neišsiaiškino, kad jos sąskaitos niekas nelietė, o su skundu kreipėsi į redakciją. Net jeigu į banko sąskaitą ir būtų „įlįsta“, antstoliui atrodytų juokingos pretenzijos, neva pinigai nuskaitomi nežinant. – Juk skolininkui išsiunčiama daug raginimų susimokėti, įspėjimas, taip pat turto arešto aktas ir t.t., – aiškino A.Maliukevičius. Po daugiau nei mėnesio, kai buvo sumokėtas baudos likutis, antstolis I.Linartaitei išsiuntė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas – 39,40 Lt. Nesumokėjus jos bus išieškotos teismo keliu. Netrukus kybartietė pinigus sumokėjo, bet niekaip negalėjo suprasti, už ką reikalaujama ši suma, jei baudą ji jau buvo baigusi mokėti prieš kelis mėnesius. Antstolis paaiškino, jog administravimo išlaidų mokestį išieškojo ne sau, o policijos komisariato naudai. Be to, kainuoja kiekvienas paštu siųstas raginimas ir t.t. Jei bauda būtų sumokėta iš karto – prieš daugiau nei dvejus metus – jokiems papildomiems mokesčiams pinigų kloti nebūtų reikėję. – Nors nuo kiekvienos bylos priklauso atlyginimas antstoliui, šiuo atveju sau mokesčio aš neėmiau, nes, kai gavau šią bylą ir išsiunčiau raginimą, pinigus skolininkė susimokėjo, jų išieškoti prievarta nereikėjo, – dėstė A.Maliukevičius. A.Maliukevičius aiškino, jog geranoriškai baudų nemokantys žmonės dažnai būna nepatenkinti antstoliais, mat pastarųjų darbas susijęs su prievarta. Tačiau kilus klausimų, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti – kontoros darbuotojai tam visuomet pasirengę. Kad, kaip šiuo atveju, antstoliai nebūtų kaltinami tuo, ko nepadarė. Publikuota: 2006-03-01 17:58:25 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|