|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2013-07-17 06:13
Gausiai susirinkusi publika Paežerių dvaro parke mėgavosi profesionalių muzikantų parengta programa.Mariaus DANILAIČIO nuotr. Renata VITKAUSKIENĖ
„Cafe musical“ atlikėjai Chrisas Ruebensas, Saulius Petreikis, Vytautas Bikus ir Andrius Kairys klausytojus lepino skirtingų tautų ir įvairių žanrų kūriniais. Paežerėje skambėjusios Chriso Ruebenso sukurtos kompozicijos skraidino į Armėnijos kalnus, kreipė mintis į neramųjį Egiptą, džiugino nuotaikinga vokiška daina, bliuzu, džiazu. Penkerius metus Lietuvoje gyvenantis, kuriantis bei dėstantis iš Belgijos kilęs gitaristas, kompozitorius, vokalistas Ch. Ruebensas festivalio publiką papirko ir įdomiomis muzikinėmis kompozicijomis, ir nuoširdžiu, lengvu bendravimu, nes pats visą koncerto programą vedė lietuviškai. Belgas muzikantas Suvalkijoje parodė pagarbą ir savo gimtajai kalbai vieną dainą sudainavęs flamandiškai. Ryškus parke muzikavusiame kvartete buvo įvairiais pučiamaisiais instrumentais grojęs atlikėjas Saulius Petreikis. Jo meistriškumo dėka dvaro sodybos svečiai išgirdo armėnų liaudies instrumentą duduką. Šis medinis pučiamasis instrumentas gaminamas iš abrikoso medžio ir skaičiuoja daugiau nei 3500 metų nuo pirmojo paminėjimo. Paežerių ežero link nuplaukęs armėniško duduko skambesys išsiskyrė švelniu, minkštu, galbūt moters raudą primenančiu tembru. UNESCO grojimą šiuo unikaliu instrumentu yra pripažinusi nematerialiojo kultūrinio žmonijos paveldo šedevru. Festivalio rengėjai suteikė retą galimybę duduką gyvai išgirsti Vilkaviškio krašte. Pasimėgauti Ch. Ruebenso kompozicijomis ir profesionaliu jų atlikimu į dvaro parko pievelę susirinko gausus muzikos bičiulių būrys. Susiformavusiu festivalio klausytojų ratu džiaugėsi ir Eglė Kasteckaitė, ir Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas. Jis dėkojo festivalio idėjos sumanytojams, tęsėjams ir puoselėtojams E. Kasteckaitei ir Aidui Strimaičiui. Kalbėjusieji akcentavo, kad šiemetinis festivalis koncertų gausa vėl prilygo debiutiniam – abiejuose buvo atlikta po devynias programas. Galima tik pasidžiaugti, kad Paežerių dvaro vardas drauge su profesionaliąja muzika šiemet skambėjo dažniau nei ankstesniais metais ir buvo išgirstas naujose Sūduvos krašto erdvėse: Antanavo koplyčioje, Gelgaudiškio dvare, Poezijos parke Marijampolėje. Atsisveikinti su publika festivalis šiemet, kaip ir kasmet, sugrįžo į savo krikštavietę, kuri įkvėpė profesionalios klasikinės kamerinės muzikos puotos idėją ir davė jai pavadinimą – į Paežerių dvarą. Sekmadienio vakarą gamta leido, kad jame įvyktų tikra kultūros šventė. Nutilus paskutiniams akordams žmonės neskubėjo skirstytis. Kai kas ant žolės su bičiuliais susirengė pikniką, kiti grožėjosi ežeru, apžiūrinėjo restauruojamą rūmą ar su kompanija mėgino apglėbti, anot legendų, dvaro įkūrimo proga pasodintą ąžuolą. Publikuota: 2013-07-17 06:13:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|