|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2013-07-12 07:09
|
|
|
Virbaliečio rastas gelsvasis šakniagrybis iš tiesų labai panašus į trumą (nuotr. viršuje).
Taip atrodo brangus delikatesas – baltasis trumas, dar kitaip vadinamas triufeliu (nuotr. apačioje).
Eglė MIČIULIENĖ
Į redakciją paskambinusi Virbalyje gyvenanti Danutė Savickienė sakė, kad jos sūnus Julius rado grybą, labai panašų į garsiuosius trumus.
Savickų kiemo patvory auga keletas medžių – prie jų žmonės jau ne kartą yra radę grybų – ūmėdžių, netgi baravykų.
Vieną rytą bevaikštinėdamas lauke J. Savickas pastebėjo iš po žemės vos kyšant kažkokį gumbelį. Iškrapščius paaiškėjo, kad tai – grybas. Vyrui jis pasirodė labai panašus į trumą, kitaip dar vadinamą triufeliu (lot. Tuber).
Šie po žeme augantys grybai yra vienas iš brangiausių delikatesų pasaulyje. Už kai kurias trumo rūšis mokamos pasakiškos sumos. Labiausiai vertinami baltieji, juodieji ir Burgundijos trumai, kurių kainos siekia nuo 400 iki 14 tūkst. eurų už kilogramą. O, pavyzdžiui, prieš keletą metų aukcione 1,5 kg baltasis trumas buvo parduotas už 223 tūkst. eurų.
Daugiausiai trumais garsėja Prancūzija, Italija, Vokietija. Šie grybai auginami ir dirbtinai. Brangiuosius triufelius jau augina ir pora Latvijos ūkininkų.
Taigi nuvažiavome savo akimis pamatyti, ar Virbalio žemėje galėjo išaugti retas delikatesas.
„Štai, koks jis keistas“, – sūnaus radinį šypsodamasi ištiesė D. Savickienė. Gelsvai rusvas grybas tikrai buvo panašus į matytąjį internete – taip pat pasirodė ir jį radusiam J. Savickui.
Nutarėme kreiptis į mikologus – specialistus, išmanančius apie grybų pasaulį.
Nuotrauką pamatęs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius, hab. dr. Ernestas Kutorga paaiškino, kad tai, deja, ne trumas, o greičiausiai – Rhizopogon luteolus, lietuviškai vadinamas gelsvuoju šakniagrybiu. Tačiau dėl šio grybo panašumo į trumą virbalietis neklydo: anot mikologo, anglai šakniagrybius vadina false truffels – netikrais triufeliais.
Beje, šakniagrybiai yra valgomi, tačiau to daryti neverta – jie neskanūs.
Kitą įdomų komentarą parašė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, dr. Jonas Kasparavičius: „Puiku, kad grybautojai yra smalsūs ir domisi jiems pasitaikančiais nežinomais grybais. Tačiau norint tiksliai nustatyti grybo rūšį, jį reikia patyrinėti po mikroskopu, nors net ir tuomet gali likti abejonių. Na, genetiniai tyrimai yra kol kas brangoki, o ir ne visų grybų genetinės sekos jau yra iššifruotos.Tačiau tai tikrai nėra pačios žinomiausios ir geidžiamiausios Tuber genties grybas. Prieš ledynmetį trumai galbūt ir augo dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bet ledynmečiu tikrai visi žuvo. Jie išliko tik ledyno nepadengtose Pietų Europos vietovėse. Juodasis trumas išliko Šiaurės Ispanijoje ir Pietų Prancūzijoje, Italijos šiaurėje, o baltasis – tik Šiaurės Italijoje, Serbijoje ir Kroatijoje. Juodasis trumas gana sėkmingai dauginasi veisiamas pusiau natūraliose plantacijose. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo pradėtas auginti pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Australijos pietinėje dalyje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje. Baltasis trumas dėl nežinomų priežasčių kol kas kultivavimui nepasiduoda ir niekur toliau neplinta. Tam, kad trumai augtų, reikalingas lengvas, kalkingas, gerai struktūrizuotas dirvožemis, kuris gerai praleidžia orą. Lietuvoje tokių dirvožemių, švelniai tariant, nelabai yra. Negalime atmesti galimybės, kad kas nors pabandys „pasėti“ juodąjį trumą ir Lietuvoje. Kitos, ne tokios vertingos kulinarine prasme genties trumus Lietuvoje miškininkai drauge su Latvijos mokslininkais bandys auginti. Toks projektas patvirtintas ir gautos lėšos. Rezultatus po metų kitų turėtume sužinoti.“
Į redakciją paskambinusi Virbalyje gyvenanti Danutė Savickienė sakė, kad jos sūnus Julius rado grybą, labai panašų į garsiuosius trumus. |
Savickų kiemo patvory auga keletas medžių – prie jų žmonės jau ne kartą yra radę grybų – ūmėdžių, netgi baravykų.
Vieną rytą bevaikštinėdamas lauke J. Savickas pastebėjo iš po žemės vos kyšant kažkokį gumbelį. Iškrapščius paaiškėjo, kad tai – grybas. Vyrui jis pasirodė labai panašus į trumą, kitaip dar vadinamą triufeliu (lot. Tuber).
Šie po žeme augantys grybai yra vienas iš brangiausių delikatesų pasaulyje. Už kai kurias trumo rūšis mokamos pasakiškos sumos. Labiausiai vertinami baltieji, juodieji ir Burgundijos trumai, kurių kainos siekia nuo 400 iki 14 tūkst. eurų už kilogramą. O, pavyzdžiui, prieš keletą metų aukcione 1,5 kg baltasis trumas buvo parduotas už 223 tūkst. eurų.
Daugiausiai trumais garsėja Prancūzija, Italija, Vokietija. Šie grybai auginami ir dirbtinai. Brangiuosius triufelius jau augina ir pora Latvijos ūkininkų.
Taigi nuvažiavome savo akimis pamatyti, ar Virbalio žemėje galėjo išaugti retas delikatesas.
„Štai, koks jis keistas“, – sūnaus radinį šypsodamasi ištiesė D. Savickienė. Gelsvai rusvas grybas tikrai buvo panašus į matytąjį internete – taip pat pasirodė ir jį radusiam J. Savickui.
Nutarėme kreiptis į mikologus – specialistus, išmanančius apie grybų pasaulį.
Nuotrauką pamatęs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius, hab. dr. Ernestas Kutorga paaiškino, kad tai, deja, ne trumas, o greičiausiai – Rhizopogon luteolus, lietuviškai vadinamas gelsvuoju šakniagrybiu. Tačiau dėl šio grybo panašumo į trumą virbalietis neklydo: anot mikologo, anglai šakniagrybius vadina false truffels – netikrais triufeliais.
Beje, šakniagrybiai yra valgomi, tačiau to daryti neverta – jie neskanūs.
Kitą įdomų komentarą parašė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, dr. Jonas Kasparavičius: „Puiku, kad grybautojai yra smalsūs ir domisi jiems pasitaikančiais nežinomais grybais. Tačiau norint tiksliai nustatyti grybo rūšį, jį reikia patyrinėti po mikroskopu, nors net ir tuomet gali likti abejonių. Na, genetiniai tyrimai yra kol kas brangoki, o ir ne visų grybų genetinės sekos jau yra iššifruotos.Tačiau tai tikrai nėra pačios žinomiausios ir geidžiamiausios Tuber genties grybas. Prieš ledynmetį trumai galbūt ir augo dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bet ledynmečiu tikrai visi žuvo. Jie išliko tik ledyno nepadengtose Pietų Europos vietovėse. Juodasis trumas išliko Šiaurės Ispanijoje ir Pietų Prancūzijoje, Italijos šiaurėje, o baltasis – tik Šiaurės Italijoje, Serbijoje ir Kroatijoje. Juodasis trumas gana sėkmingai dauginasi veisiamas pusiau natūraliose plantacijose. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo pradėtas auginti pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje, Australijos pietinėje dalyje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje. Baltasis trumas dėl nežinomų priežasčių kol kas kultivavimui nepasiduoda ir niekur toliau neplinta. Tam, kad trumai augtų, reikalingas lengvas, kalkingas, gerai struktūrizuotas dirvožemis, kuris gerai praleidžia orą. Lietuvoje tokių dirvožemių, švelniai tariant, nelabai yra. Negalime atmesti galimybės, kad kas nors pabandys „pasėti“ juodąjį trumą ir Lietuvoje. Kitos, ne tokios vertingos kulinarine prasme genties trumus Lietuvoje miškininkai drauge su Latvijos mokslininkais bandys auginti. Toks projektas patvirtintas ir gautos lėšos. Rezultatus po metų kitų turėtume sužinoti.“
Publikuota: 2013-07-12 07:09:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|