„Santaka“ / Kovoti su kinivarpomis padeda sanitarinė miško priežiūra

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą Smėlio g. 20, Virbalyje (17 a sklypas, yra 2 garažai, ūkiniai pastatai, šiltnamis). Tel. 8 614 82 403.
Galioja iki: 2019-08-22 08:01:37

Parduoda 1 ha žemės ūkio paskirties žemės Giedrių k., Šeimenos sen.. Tel. 8 686 25 956.
Galioja iki: 2019-08-22 08:14:46

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-07-10 07:02

Dalinkitės:  


Kovoti su kinivarpomis padeda sanitarinė miško priežiūra

Miško savininkai vis dažniau teiraujasi Lietuvos miško savininkų asociacijos, ar reikia kirsti išlūžusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas, nes gamtosaugininkai ragina jas palikti, kad miškuose gausėtų bioįvairovės.

Miškininkystės patirtis ir teisės aktai vieningai atsako, kad tai daryti būtina. Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad spygliuočių medynuose būtina sutvarkyti vėjalaužas, vėjavartas ir smarkiai pažeistus medžius. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimus, nuo balandžio 20 iki rugsėjo 1 d. iš miško neišvežtą eglės medieną (pušies – nuo balandžio 1 d.) reikia nužievinti arba kitais būdais apsaugoti nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų arba per dešimt dienų po medžių iškirtimo išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio.

Nesutvarkius vėjavartų, vėjalaužų, džiūstančiuose ir nusilpusiuose dėl išjudintų šaknų medžiuose sprogstant kapotojo beržo pumpurams apsigyvena kinivarpos. Šie vabaliukai vadinami žievėgraužiais. Tai gausiausias ir žalingiausias eglių liemenų kenkėjas, kinivarpų šeimos vabalas. Jo kūnas volelio formos, tamsiai rudas, 4–5,5 mm ilgio. Skraidyti kinivarpos pradeda balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, baigia rugsėjo pabaigoje. Visą tą laikotarpį kenkėjas pavojingas eglynams. Jis vystosi po žalių eglių žieve, kamienuose nuo drūtgalio iki lajos. Kitus spygliuočius kinivarpos apninka labai retai.

Pagrindinis požymis, rodantis žievėgraužių tipografų padarytą žalą – rudos smulkios vabalų išgraužos ant žievės. Jos būna matyti kamieno žemutinėje dalyje arba ant žemės prie kamieno. Po smarkesnio lietaus išgraužos gali būti nuplautos nuo kamienų, todėl ieškant naujai užpultų medžių būtina labai atidžiai apžiūrėti kamienų žievę. Žievės paviršiuje kartais matyti vabalų įsigraužimo angos, pro kurias byra išgraužos. Papildomi požymiai – dalis spyglių žalsvai gelsvi, krenta, geniai yra iškapoję ar pralupę žievę, joje yra apskritos kenkėjų išgraužos angos (po žieve vystosi kinivarpos). Vėlyviausi žievėgraužių padarytos žalos požymiai – byrantys, rudi spygliai, besilupanti žievė arba sausuoliais virtę medžiai. Iš tokių eglių kenkėjai jau būna pasklidę į aplinkinius eglynus.

Miškininkai prognozuoja galimą pavojingų spygliuočių kenkėjų kinivarpų išplitimą šalies miškuose ir primena prevencines priemones, kurių būtina imtis siekiant išvengti žievėgraužio tipografo židinių susidarymo ir plitimo.

• Eglynų žvalgymas, kad būtų surasti žievėgraužio tipografo šviežiai apnikti žali medžiai. Požymis – rudos išgraužos eglių žievėje.

• Laiku vykdomi sanitariniai kirtimai iš miško šalinant kenkėjų apimtus medžius dar iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Pavėluoti kirtimai, kai vabalai jau išlėkę, žievėgraužių plitimo nebesumažina.

• Vabzdžiagaudžių medžių išdėstymas.

• Feromoninių gaudyklių iškabinimas.

• Pagamintos spygliuočių medienos išvežimas iš miško, nužievinimas ar purškimas insekticidais, kad joje nesivystytų medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Spygliuočių medienos atliekų valymas kirtavietėse.

Už miško sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus yra nustatytos administracinės baudos. Dėl laiku neatliktų sanitarinių miško tvarkymo darbų atsiradusi žala gali pridaryti daug nuostolių savininkui, todėl raginame nepamiršti nuolat prižiūrėti savo miško valdos.



LMSA informacija



Informacija publikuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

Užsk. 3689







Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Per miestą tekančią upę tenka šienauti dalgiais
* Skęstančiuosius gelbstintis vilkaviškietis apie savo gyvybę negalvoja
* Fotografijų parodoje skleidžiasi užslėptas krašto gamtos grožis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar keliate atostogų nuotraukas į socialinius tinklus?
Taip, keliu nuolat.
Įkeliu vieną kitą.
Niekada to nedarau.
Socialiniais tinklais nesinaudoju.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „humusas“ kaip valgio pavadinimas?
Vartosenoje jau paplitęs junginys avinžirnių užtepas, tačiau galimas ir adaptuotas variantas hùmusas.
Tai – tiršta pasta arba užtepas iš avinžirnių, sezamų sėklų, alyvuogių aliejaus ir česnakų, paplitęs Viduriniuosiuose Rytuose.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas