|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2013-07-10 07:02
|
|
|
Miško savininkai vis dažniau teiraujasi Lietuvos miško savininkų asociacijos, ar reikia kirsti išlūžusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas, nes gamtosaugininkai ragina jas palikti, kad miškuose gausėtų bioįvairovės.
Miškininkystės patirtis ir teisės aktai vieningai atsako, kad tai daryti būtina. Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad spygliuočių medynuose būtina sutvarkyti vėjalaužas, vėjavartas ir smarkiai pažeistus medžius. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimus, nuo balandžio 20 iki rugsėjo 1 d. iš miško neišvežtą eglės medieną (pušies – nuo balandžio 1 d.) reikia nužievinti arba kitais būdais apsaugoti nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų arba per dešimt dienų po medžių iškirtimo išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio.
Nesutvarkius vėjavartų, vėjalaužų, džiūstančiuose ir nusilpusiuose dėl išjudintų šaknų medžiuose sprogstant kapotojo beržo pumpurams apsigyvena kinivarpos. Šie vabaliukai vadinami žievėgraužiais. Tai gausiausias ir žalingiausias eglių liemenų kenkėjas, kinivarpų šeimos vabalas. Jo kūnas volelio formos, tamsiai rudas, 4–5,5 mm ilgio. Skraidyti kinivarpos pradeda balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, baigia rugsėjo pabaigoje. Visą tą laikotarpį kenkėjas pavojingas eglynams. Jis vystosi po žalių eglių žieve, kamienuose nuo drūtgalio iki lajos. Kitus spygliuočius kinivarpos apninka labai retai.
Pagrindinis požymis, rodantis žievėgraužių tipografų padarytą žalą – rudos smulkios vabalų išgraužos ant žievės. Jos būna matyti kamieno žemutinėje dalyje arba ant žemės prie kamieno. Po smarkesnio lietaus išgraužos gali būti nuplautos nuo kamienų, todėl ieškant naujai užpultų medžių būtina labai atidžiai apžiūrėti kamienų žievę. Žievės paviršiuje kartais matyti vabalų įsigraužimo angos, pro kurias byra išgraužos. Papildomi požymiai – dalis spyglių žalsvai gelsvi, krenta, geniai yra iškapoję ar pralupę žievę, joje yra apskritos kenkėjų išgraužos angos (po žieve vystosi kinivarpos). Vėlyviausi žievėgraužių padarytos žalos požymiai – byrantys, rudi spygliai, besilupanti žievė arba sausuoliais virtę medžiai. Iš tokių eglių kenkėjai jau būna pasklidę į aplinkinius eglynus.
Miškininkai prognozuoja galimą pavojingų spygliuočių kenkėjų kinivarpų išplitimą šalies miškuose ir primena prevencines priemones, kurių būtina imtis siekiant išvengti žievėgraužio tipografo židinių susidarymo ir plitimo.
• Eglynų žvalgymas, kad būtų surasti žievėgraužio tipografo šviežiai apnikti žali medžiai. Požymis – rudos išgraužos eglių žievėje.
• Laiku vykdomi sanitariniai kirtimai iš miško šalinant kenkėjų apimtus medžius dar iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Pavėluoti kirtimai, kai vabalai jau išlėkę, žievėgraužių plitimo nebesumažina.
• Vabzdžiagaudžių medžių išdėstymas.
• Feromoninių gaudyklių iškabinimas.
• Pagamintos spygliuočių medienos išvežimas iš miško, nužievinimas ar purškimas insekticidais, kad joje nesivystytų medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Spygliuočių medienos atliekų valymas kirtavietėse.
Už miško sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus yra nustatytos administracinės baudos. Dėl laiku neatliktų sanitarinių miško tvarkymo darbų atsiradusi žala gali pridaryti daug nuostolių savininkui, todėl raginame nepamiršti nuolat prižiūrėti savo miško valdos.
LMSA informacija
Informacija publikuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
Užsk. 3689
Miško savininkai vis dažniau teiraujasi Lietuvos miško savininkų asociacijos, ar reikia kirsti išlūžusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas, nes gamtosaugininkai ragina jas palikti, kad miškuose gausėtų bioįvairovės. |
Miškininkystės patirtis ir teisės aktai vieningai atsako, kad tai daryti būtina. Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad spygliuočių medynuose būtina sutvarkyti vėjalaužas, vėjavartas ir smarkiai pažeistus medžius. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimus, nuo balandžio 20 iki rugsėjo 1 d. iš miško neišvežtą eglės medieną (pušies – nuo balandžio 1 d.) reikia nužievinti arba kitais būdais apsaugoti nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų arba per dešimt dienų po medžių iškirtimo išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio.
Nesutvarkius vėjavartų, vėjalaužų, džiūstančiuose ir nusilpusiuose dėl išjudintų šaknų medžiuose sprogstant kapotojo beržo pumpurams apsigyvena kinivarpos. Šie vabaliukai vadinami žievėgraužiais. Tai gausiausias ir žalingiausias eglių liemenų kenkėjas, kinivarpų šeimos vabalas. Jo kūnas volelio formos, tamsiai rudas, 4–5,5 mm ilgio. Skraidyti kinivarpos pradeda balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, baigia rugsėjo pabaigoje. Visą tą laikotarpį kenkėjas pavojingas eglynams. Jis vystosi po žalių eglių žieve, kamienuose nuo drūtgalio iki lajos. Kitus spygliuočius kinivarpos apninka labai retai.
Pagrindinis požymis, rodantis žievėgraužių tipografų padarytą žalą – rudos smulkios vabalų išgraužos ant žievės. Jos būna matyti kamieno žemutinėje dalyje arba ant žemės prie kamieno. Po smarkesnio lietaus išgraužos gali būti nuplautos nuo kamienų, todėl ieškant naujai užpultų medžių būtina labai atidžiai apžiūrėti kamienų žievę. Žievės paviršiuje kartais matyti vabalų įsigraužimo angos, pro kurias byra išgraužos. Papildomi požymiai – dalis spyglių žalsvai gelsvi, krenta, geniai yra iškapoję ar pralupę žievę, joje yra apskritos kenkėjų išgraužos angos (po žieve vystosi kinivarpos). Vėlyviausi žievėgraužių padarytos žalos požymiai – byrantys, rudi spygliai, besilupanti žievė arba sausuoliais virtę medžiai. Iš tokių eglių kenkėjai jau būna pasklidę į aplinkinius eglynus.
Miškininkai prognozuoja galimą pavojingų spygliuočių kenkėjų kinivarpų išplitimą šalies miškuose ir primena prevencines priemones, kurių būtina imtis siekiant išvengti žievėgraužio tipografo židinių susidarymo ir plitimo.
• Eglynų žvalgymas, kad būtų surasti žievėgraužio tipografo šviežiai apnikti žali medžiai. Požymis – rudos išgraužos eglių žievėje.
• Laiku vykdomi sanitariniai kirtimai iš miško šalinant kenkėjų apimtus medžius dar iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Pavėluoti kirtimai, kai vabalai jau išlėkę, žievėgraužių plitimo nebesumažina.
• Vabzdžiagaudžių medžių išdėstymas.
• Feromoninių gaudyklių iškabinimas.
• Pagamintos spygliuočių medienos išvežimas iš miško, nužievinimas ar purškimas insekticidais, kad joje nesivystytų medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Spygliuočių medienos atliekų valymas kirtavietėse.
Už miško sanitarinės apsaugos taisyklių pažeidimus yra nustatytos administracinės baudos. Dėl laiku neatliktų sanitarinių miško tvarkymo darbų atsiradusi žala gali pridaryti daug nuostolių savininkui, todėl raginame nepamiršti nuolat prižiūrėti savo miško valdos.
LMSA informacija
Informacija publikuojama bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
Užsk. 3689
Publikuota: 2013-07-10 07:02:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|