Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-23 08:32

---

Sandra Vilemaitė sako, jog dainuoti jai – didelis malonumas.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Skaidrus, stiprus, giliai iš krūtinės besiveržiantis Sandros Vilemaitės balsas klausytojų širdis suvirpina ne tik Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos salėje. Moksleivę išgirsta vis daugiau klausytojų. Virbalyje gyvenanti mergina jau tris kartus mūsų rajonui atstovavo respublikiniame „Dainų dainelės“ konkurse. Šiemet aštuoniolikmetė Sandra vėl pakviesta dainuoti „Dainų dainelėje“ – vienintelė iš viso Vilkaviškio rajono.

Rezultatai – internete

– Dainuoju labai labai seniai, turbūt nuo gimimo, – šypsosi Sandra. – Dainavimas – mano gyvenimas. Nuo šeštos klasės virbalietę koncertams ruošia mokytoja Edita Linkevičienė. Tada, būdama šeštokė, moksleivė pirmą kartą dalyvavo „Dainų dainelėje“. Šiemet šiame konkurse Sandra pasirodys paskutinį kartą, mat ji jau mokosi dvyliktoje klasėje.

Pernai į „Dainų dainelę“ Sandra pateko vienintelė iš zoninio turo. Mergina sakė, kad reikalavimai – labai griežti, dainininkams nuolat keliama kartelė.

Moksleivė pasakojo, kad šiemet po zoninio turo ji kasdien internete ieškodavo, ar dar nepaskelbti konkurso dalyvių balai. Sužinojusi, kad surinko pakankamai taškų ir pateko į tolimesnį turą, labai nudžiugo.

Gegužės šeštą dieną Sandra važiuos į Vilnių. Komisijai ji atliks tris dainas: lietuvių liaudies „Ein bernelis per laukelį“ ir dvi – anglų kalba. Iš jų bus išrinkta viena, kurią mokinė atliks per televiziją.



Koncertas po koncerto

Į susitikimą Sandra atskubėjo tiesiai iš repeticijų. Ruoštis yra kam – laukia ne tik „Dainų dainelė“, bet ir įvairūs kiti koncertai.

– Reikės dainuoti kovo trečią, paskui – Moters dienos proga, po to – Kovo vienuoliktąją... Bus ir tradicinis Motinos dienos koncertas, – vardijo Sandra. – Tikrai bus ką veikti.

– Turbūt retas mokyklos renginys apsieina be tavo dainų.

– Ko gero, galima taip sakyti. Dainuoju nebūtinai viena, daugiausiai – su mūsų vokaline studija. Scenoje būnu dažnai, ir ji man – tikrai labai svarbus dalykas.

– Ar nepavargsti nuo tų nuolatinių koncertų, pasirodymų?

– Tekę pasirodyti trijuose koncertuose iš eilės. Arba – per vieną dieną buvę po du koncertus, kai iš vienos vietos tekdavo skubėti dainuoti į kitur. Bet kad labai pavargčiau... Ne. Man iš tikrųjų ant scenos lipti – malonumas. Juolab kad ateityje irgi noriu dainuoti. Juk negali nemėgti to, su kuo nori susieti savo ateitį.

Pavyzdžiui, per vasaros atostogas nereikia dainuoti – tada tikrai labai pasiilgstu scenos. Kartais, žinoma, tenka padainuoti ir vasarą. Pavyzdžiui, užpernai per Jonines mūsų studija koncertavo „Pegaso“ kavinėje.

Kur dainuoti – nesvarbu

– Jūsų studija koncertavo miesto publikai per Salomėjos Nėries jubiliejų, įvairiomis progomis pasirodote Kultūros rūmuose, dainavote „Santakos“ jubiliejiniame koncerte ir t.t. Seniai peržengėte mokyklos ribas.

– Jau senokai. Buvo smagu, kai, pavyzdžiui, pernai mus pakvietė koncertuoti Marijampolės kultūros centre, kur buvo teikiami apdovanojimai Kovo 11-osios proga.

Aš pati dalyvavau TV laidos konkurse – mažajame „Danguje“. Patekau į Vilnių, respublikinę atranką, kurioje buvo tik trisdešimt jaunuolių iš visos Lietuvos.

Pernai, būdama dar vienuoliktoje klasėje, dainavau Kėdainiuose, „Vikondos“ klube, kur vyko medikų konferencija. Buvo įdomu ir smagu.

Iš tiesų man nėra skirtumo, kur koncertuoti, man svarbu, kad žmonėms patinka, kai dainuoju.

– Pernai puikiai pasirodei ir skautų dainų konkurse „Gražių dainelių daug girdėjau“.

– Taip, respublikiniame ture Kaune laimėjau pirmą vietą. Tada dainavau B.Dvariono „Žvaigždutę“. Bet dabar mano skautiška veikla sustojusi. Nelieka laiko. Dvylikta klasė verčia daugiau laiko skirti mokslams – artėja egzaminai. O dar koncertai...

– Su kitais bendraamžiais Salomėjos Nėries vidurinei atstovavai ir Pasaulinėje jaunimo dienoje, prieš porą mėnesių vykusioje Vaikų ir jaunimo centre.

– Vienus į tokius renginius kviečia, kad galėtų pašnekėti, o mane – kad galiu padainuoti. Beje, ten irgi užėmėme pirmą vietą. Iškovojome kelionę į Jūrmalos pramogų centrą, ir kaip tik šį šeštadienį ten važiuosime.



Iš kur tas balsas?

Sandra sako, kad, nors ir būdama užimta, neatsisako dalyvauti jokiuose renginiuose. Juk smagu, kai žmonės džiaugiasi, ploja, pagiria už gražų balsą. Komplimentų jaunoji dainininkė girdi dažnai. Kaip ir klausimą, iš ko paveldėjo stiprų, gražų balsą.

– Mano mama ir pati kartais nusistebi: sako, iš kur tokia tavo kakarinė, – juokėsi Sandra. Bet mergina pripažįsta, kad jos mamos giminė – daininga. Dainuoti mėgsta ir pati mama, dainavo ir močiutė, ir prosenelė.

Daug naudos, anot Sandros, jai davė ir Vilkaviškio muzikos mokykla, kurioje mokinė baigė fortepijono klasę.

Baigusi mokyklą virbalietė rengiasi stoti į konservatoriją. Studijuoti, ko gero, rinktųsi operinį dainavimą, nors čia dar nėra griežtai apsisprendusi.



Scenoje – užkimus

Visgi balsas – toks dalykas, kuris kartais ima ir užstringa. Sandra prisimena, kaip pirmą kartą turėjo dalyvauti „Dainų dainelėje“ ir visiškai užkimo – susirgo laringitu. Jos pasirodymas buvo nukeltas.

Anot dainininkės, tokių atvejų buvę ne vienas. Tekę dainuoti ir skaudančia gerkle, užkimus.

Sandrai nepatinka, kai reikia dainuoti anksti ryte – balsas tuomet dar nebūna „prabudęs“. Apie aukštas natas nėra ko nė svajoti. Kad gražiai skambėtų, balsą, pasak Sandros, reikia kaskart gerai pramankštinti.

Buvę ir taip, kai scenoje dainininkė primiršo žodžius.

– Atsimenu, kartą angliškai dainavau ir kažką užsisvajojau. Staiga supratau, kad neatsimenu žodžių. Kažką savaip sudainavau ir žiūriu į žmones, kaip jie reaguos. Bet publika nieko nepastebėjo. Tačiau suklysti – nemalonu, tada jauti kaltę ir pyksti ant savęs.

Kaip nors specialiai savo balso mergina nelepina. Tačiau girdėtą teoriją, kad balso stygoms „patinka“ žali kiaušiniai, Sandra patvirtina.

– Nežinau, gal tai – tik įsitikinimas, bet kartais juos geriu. Gėriau iš ryto žalią kiaušinį ir prieš šią „Dainų dainelę“, kai važiavau į zoninį turą, – šypsodamasi išdavė Sandra.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---