Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-05-22 06:16

---

Užsitęsęs bylos tyrimas ir akivaizdžios teisėsaugos klaidos žmonių širdyse pasėjo nepasitikėjimo sėklą.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Prieš pustrečių metų skaudžioje avarijoje žuvusio vicemero Jono Meškausko sūnui ir dukrai ginant tėvo garbę teko pereiti tikrą teisėsaugos mėsmalę. Vaikai nė akimirkos neabejojo – jų tėvas apkaltintas neteisingai.

Stiprios pajėgos

Ko gero, niekas nesitikėjo, kad 2010 m. gruodžio 1 d. įvykusios avarijos, į kurią pateko trys aukščiausi tuometiniai rajono vadovai, tyrimas užtruks kone pustrečių metų, o kas lemtingą dieną vairavo tarnybinį automobilį „Opel Vectra“, taip ir nebus išaiškinta. Juolab kad vienas iš tragiškos avarijos dalyvių, nors ir sunkiai sužalotas, liko gyvas, pasveiko ir toliau eina atsakingas pareigas. Prokurorai jau padėjo paskutinį tašką byloje – ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes avarijos kaltininko tiksliai įvardyti nėra galimybių.

Tuomet žinia apie tragišką eismo įvykį, kuriame žuvo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis ir vicemeras J. Meškauskas, o meras Algirdas Bagušinskas buvo sunkiai sužalotas ir komos būklės išvežtas į Kauno klinikas, pasklido žaibišku greičiu. Į avarijos vietą netrukus atvyko ne tik įvykį tirianti pareigūnų grupė, bet ir rajono prokuratūros vadovai, politikai, Savivaldybės darbuotojai. Nuo pat pradžių rezonansiniam įvykiui tirti buvo mestos stipriausios pajėgos, o ekspertizės atliekamos skubos tvarka.

Abejonių nekėlė

Ne vieną panašią nelaimę tyrę ir iš pirminės vietos apžiūros daug ką apie įvykio aplinkybes galintys pasakyti pareigūnai iškart neabejojo, kad už automobilio vairo lemtingu momentu sėdėjo 51-erių S. Kasparaitis, A. Bagušinskas buvo įsitaisęs ant užpakalinės sėdynės (jis vienintelis avarijos metu neiškrito iš automobilio), o greta vairuotojo buvo 63-ejų J. Meškauskas. Avarijos priežastis – viršytas greitis, dėl jo nesuvaldytas automobilis rėžėsi į medį ir virto.

Tokia skaudžios avarijos versija aplinkiniams nekėlė abejonių. Daugelis Savivaldybės darbuotojų žinojo, kad vykdami į tarnybines keliones vadovai automobilyje pasirenka būtent tokias vietas – energija tryškęs S. Kasparaitis niekam neduodavo savo automobilio vairo, keleivio sėdynėje, ištiesęs dėl progresuojančios sąnarių ligos nuolat skaudamas kojas, įsitaisydavo J. Meškauskas, o ant plačios galinės sėdynės – tuometinis rajono vadovas A. Bagušinskas.

Panašu, kad tokia eismo įvykio versija buvo įtikinama ir S. Kasparaičio artimiesiems. Žuvusio vyro drauge su S. Kasparaičio žmona Sigita gedėjusi Nijolė Meškauskienė prisimena, kaip per laidotuves guodusi nelaimės draugę, raminusi.



Vengė dėmesio

Skandalingą atspalvį istorija įgavo praėjus vos kelioms dienoms po laidotuvių. Pateiktos ekspertizės išvados liudijo, kad visi trys rajono vadovai darbo metu tarnybiniu automobiliu važiavo neblaivūs. Jau tada kilo įvairiausių svarstymų, ar buvo etiška darbo metu girtavusius valdininkus laidoti valstybės lėšomis, kas kompensuos nuostolius ir pan.

Visos šalies žiniasklaida atidžiai sekė įvykio tyrimą ir spaudė prokurorus greičiau pateikti išvadas. Juolab kad nuo pat pradžių tyrėjai vengė žiniasklaidos dėmesio ir slėpė duomenis apie vadovų girtumą.

Tačiau didžiausiu skandalu istorija virto tada, kai Marijampolės prokurorai po pusmečio paskelbė pagaliau baigę ikiteisminį tyrimą ir surengę spaudos konferenciją pateikė išvadas. Remdamiesi kompleksinės ekspertizės duomenimis prokurorai priėjo prie išvados, kad automobilį „Opel Vectra“ avarijos metu vairavo J. Meškauskas, o S. Kasparaitis neva sėdėjo ant užpakalinės sėdynės. Tiesa, iš kur tądien važiavo pasilinksminę valdininkai, tyrimas nenustatė, mat neatsirado mačiusiųjų ar norinčiųjų apie tai paliudyti. Po komos atbudęs A. Bagušinskas tvirtino tos dienos įvykių dėl patirtos galvos traumos neprisimenąs, tačiau žinąs, kad kartu su kolegomis ketinę vykti apžiūrėti rajono kelių būklės.

Pribloškė išvados

Tokios ikiteisminio tyrimo išvados pribloškė avarijos kaltininku pripažinto J. Meškausko artimuosius. Net neabejodami, kad jų tėtis nevairavo tarnybinio automobilio, sūnus Žilvinas ir duktė Eglė apskundė prokuratūros sprendimą.

– Ne tik mes, bet ir Savivaldybės darbuotojai, visi, gerai pažinojusieji J. Meškauską, matė, kad tėtis dėl skaudamų sąnarių tuomet jau iš viso vengdavo vairuoti automobilį, – sakė J. Meškausko duktė E. Galinskienė. – Net į darbą dažnai jį veždavo Žilvinas arba atvykdavo Savivaldybės vairuotojas. Juolab kad taip pat visiems buvo aišku, jog S. Kasparaitis savo tarnybinio automobilio niekam nepatikėdavo, visuomet jį vairuodavo pats.

Meškauskai prisimena, kad žiniasklaidoje paskelbus avarijos tyrimo išvadas rajono vadovus gerai pažinoję žmonės tiesiog gatvėje stabdydavo artimuosius, skambindavo telefonu ir aiškindavo, kad įvyko klaida ar kažkas buvo suinteresuotas, kad tyrimas pakryptų kita linkme, todėl būtina kovoti už teisybę. Tačiau mažai kas tikėjo, kad Meškauskams pavyks įveikti teisėsaugos mėsmalę ir pakeisti ekspertizėmis paremtas tyrimo išvadas.



Padėjo eksperimentas

Pradėję kovą Meškauskai iškart pasisamdė nepriklausomą ekspertą, kuris prokurorams pateikė vienuolika teiginių, prieštaraujančių iki tol buvusioms išvadoms. Ekspertizės išvados apie vairuotojo vietoje rastus J. Meškausko DNR fragmentus pasirodė niekinės, nes virstant automobiliui jų galėjo atsirasti bet kurioje vietoje.

Tiesa, atnaujinti bylos tyrimą pavyko tik iš trečio karto. Buvo organizuota valstybinių ir nepriklausomų ekspertų akistata, atlikta daug kitų teisinių veiksmų. Tačiau galop naujus duomenis gavę prokurorai atliko specialų eksperimentą su tokios pačios markės automobiliu ir trimis statistais, kurių kūnų sudėjimas panašus į avarijos dalyvių.

Po eksperimento paaiškėjo, kad labiausiai tikėtina, jog keleivio vietoje sėdėjo J. Meškauskas, o vairuotojo – S. Kasparaitis. Tačiau šimtaprocentinio atsakymo, kas avarijos metu vairavo automobilį, pateikti nebuvo įmanoma. Neabejotinai įrodyta tik tai, kad A. Bagušinskas sėdėjo ant užpakalinės sėdynės, o avarijos kaltininkas žuvo.



Patartų kovoti

Į sunkią ir atkaklią kovą stoję sūnus Žilvinas bei duktė Eglė sakė, kad juos tenkina paskutinis prokuratūros sprendimas – nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nėra galimybių tiksliai nustatyti avarijos kaltininką.

Meškauskai sakė tikrai nesitikėję, kad teks nueiti tokius kančių kelius, tačiau nė karto nebuvo kilusi mintis to atsisakyti. Kovoti už savo tiesą jie patartų kiekvienam.

Anot E. Galinskienės, žmonės dažnai nuleidžia rankas manydami, kad pasisamdyti nepriklausomą ekspertą kainuoja milžiniškus pinigus. Tačiau taip nėra.

J. Meškausko artimieji įsitikinę, kad viso šio ilgo kelio nebūtų prireikę, jei tie asmenys, kurie nelaimės dieną buvo kartu su tuometiniais Savivaldybės vadovais, būtų nepasirinkę bailių pozicijos ir praskleidę paslapties šydą.



Politikas neprisimena

Avarijoje žuvusio S. Kasparaičio našlė Sigita tvirtino nuo pat pradžių nesikišusi į avarijos tyrimą, tačiau tikėjusi tiek ankstesnėmis, tiek dabartinėmis ekspertų išvadomis.

Moteris pripažino, kad dabartinis prokuratūros sprendimas – pats geriausias, nes negalima kaltinti nė vieno žmogaus, jei nėra šimtaprocentinių įrodymų.

Su žiniasklaida nelinkusi bendrauti S. Kasparaitienė sakė, kad labiausiai ją įskaudino melagingos kalbos apie šimtatūkstantinį gyvybės draudimą, kuriuo neva buvo apsidraudęs jos žuvęs vyras.

Skaudžią avariją išgyvenęs, tačiau pasveikęs ir už rajono Savivaldybės vairo vėl stojęs vicemeras A. Bagušinskas sakė nesiimąs vertinti galutinio prokuratūros sprendimo – jį tenkina tokios ekspertų išvados, kokios yra padarytos.

Politikas teigė lig šiol neprisimenąs lemtingos dienos įvykių, nes prieš pustrečių metų patirta galvos trauma atmintį ištrynusi. Tad tektų tenkintis net tokia išvada, jei ekspertai būtų pripažinę, kad automobilį vairavo jis pats.

Tiesa, vicemeras toli gražu ne visas ekspertų išvadas priėmė taip nuolankiai kaip pastarąją. A. Bagušinsko netenkina ekspertų išvada, kad po avarijos jo kraujyje buvo rasta 1,53 prom. alkoholio.



Pasijuto apšmeižtas

Tyrimas baigėsi be teismų ir civilinių ieškinių, kuriuos iš avarijos kaltininko galėjo prisiteisti žuvusiųjų artimieji, Savivaldybė, ligonių kasos.

Tačiau į šią istoriją prieš savo valią įpainiotas teismo medicinos ekspertas Darius Iešmantavičius mano, kad su dabartiniu vicemeru A. Bagušinsku jam dar gali tekti susitikti teisme.

Ekspertas jau kreipėsi į advokatą ir svarsto galimybę vicemerą patraukti atsakomybėn dėl galimo šmeižto.

Politikas viešame rajono Tarybos posėdyje išsakė mintį, kad neva D. Iešmantavičius galimai suklastojo jo girtumo duomenis. O suinteresuotas tuo gali būti D. Iešmantavičiaus tėvas Juozas Iešmantavičius, po avarijos ir naujų rinkimų į Savivaldybės tarybą atsidūręs priešingoje politinių barikadų pusėje.

– Kiekvienas supranta, kad tai nesąmonė, – piktinosi žurnalistų kalbintas D. Iešmantavičius. – Aš net neturėjau galimybės prisiliesti prie avarijos metu sužaloto A. Bagušinsko, juo labiau tyrimui paimti jo kraujo. Juk gyvi žmonės gabenami į ligoninę. Mes, teismo medicinos ekspertai, tyrėme žuvusiųjų kūnus.

D. Iešmantavičius atviravo, kad po tokių A. Bagušinsko mestų įtarimų jam sušlubavo sveikata, teko gydytis ligoninėje, todėl civilinis ieškinys galėtų būti solidus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---