|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2013-04-12 07:46
|
|
|
„Šypsena – kaip virusas, ji plinta šviesos greičiu. Jei neši gerą optimizmo „užkratą“, jis tau sugrįš“, – sako į gyvenimą optimistiškai žvelgianti Rita Marcelionytė.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Antroji „Ežio“ konkurso „Įsimylėję gyvenimą Vilkaviškyje“ nugalėtoja – Rita MARCELIONYTĖ, buvusi pradinių klasių mokytoja, o dabar – Vilkaviškio kultūros centro darbuotoja.
Turi mobilųjį telefoną „Nokia“. Kartais, kai tenka organizuoti renginį, juo prakalba 6 valandas per dieną. SMS žinutėmis daugiausia susirašinėja su jaunimu.
Ritą išrinkome laimėtoja sužinoję, kad ji negali ramiai pereiti per Vilkaviškį – ją žmonės kalbina vos ne kas antras žingsnis. Rita – jaunimo „siela“, nepailsdama stengiasi, kad gyvenimas vilkaviškiečiams būtų gražesnis, kupinas įdomių užsiėmimų. Ji organizuoja aplinkos tvarkymo akcijas, muzikantus suburia Gatvės muzikos dienai, miesto šventėse įgyvendina įvairias iniciatyvas. Rita daug prisidėjo, kad mieste atsirastų išskirtinės vilko ir kiškio skulptūros iš varžtų, kad būtų sukurtas unikalus stalo žaidimas „Vilkaviškis“.
– Rita, kokie dalykai jus džiugina kasdien?
– Žmonės, kurie mane supa, – artimieji ir bendraminčiai. Su jais, atrodo, neįgyvendinamas kūrybines idėjas paverčiame realybe, tereikia labai tikėti.
Džiaugiuosi visais, kurie prisidėjo kuriant stalo žaidimą „Vilkaviškis“. Jis smagus, skatina pažinti savo miestą. Net užsienyje gyvenantys vilkaviškiečiai domisi šiuo žaidimu, su savimi nori turėti dalelę gimtojo miesto. Esame nustebinti, kad jis sulaukė tokio atgarsio. Su nekantrumu laukiame antro leidimo, kuris pasirodys vasaros pradžioje.
– Kuo Vilkaviškis išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų?
– Man jis mielas, sunku ir pasakyti, kodėl. Esu gimusi Alytuje, vėliau tėvai persikėlė į Vilkaviškį. Studijavau Marijampolėje, Šiauliuose, teko gyventi Jurbarke, tačiau čia – smagiausia. Aš laiminga, siūlau visiems čia persikelti (šypsosi).
Galime didžiuotis iš šio krašto kilusiais žmonėmis: dr. J. Basanavičiumi, dr. V. Kudirka, S. Nėrimi, K. Bradūnu, K. Kubilinsku. Čia kūrybinis polėkis tiesiog tvyro ore.
– Ar yra ką veikti Vilkaviškyje laisvalaikiu?
– Man atrodo, pas mus beprotiškai daug veiklos (šypsosi). Vienus pavilioja muzika, kiti pasiduoda teatro mūzai, treti dainuoja, šoka breiką ar liaudiškus šokius, rengia riedlenčių šou, fotografuoja, buriuoja ar net žvalgosi į žvaigždes. Senų automobilių fanai keliauja ne tik aplink Lietuvą, bet pasiekia ir Sankt Peterburgą, rengia tarptautinius ralius. Yra netradicinių rankdarbių klubas, dar kiti savo ir aplinkinių džiaugsmui augina egzotiškus balandžius. Parapijoje aktyvi savanoriška veikla. Yra iš ko pasirinkti tiek senam, tiek jaunam.
– Ar Vilkaviškis – bendraujantis miestas?
– Taip, aš tai tikrai tą jaučiu (juokiasi). Draugė sako, kad mane jaunimas persekioja net tarp parduotuvių lentynų (juokiasi). Jau dabar visi pradėjo laukti Gatvės muzikos dienos, todėl smalsaujasi įvairių smulkmenų.
– Ar tiesa, kad dėl bendravimo po darbo ir jūsų kelionė į namus užtrunka ilgiau?
– Nevairuoju automobilio, visur apibėgu pėsčiomis, todėl pakeliui tenka sutikti daug pažįstamų, sustoju, pasišnekučiuojame. Vilkaviškiečiai – draugiški, paslaugūs. Taip pat labai racionalūs, taupūs ir turtingi žmonės. Pas mus nėra pavydžių žmonių, arba aš laiminga, kad tokių nesutikau (šypsosi).
– „Ežys“ kviečia mylėti visus. Ar pritariate, kad visi verti meilės?
– Žinoma, pritariu. Visi jos verti.
– Kas jums yra meilė?
– Aš į meilę turiu krikščionišką požiūrį. Tai – besąlygiška pagarba kitam žmogui, kas benutiktų. Net tas vargšas, kuris šiukšlių konteineryje ieško duonos plutelės, yra vertas pagarbos.
– Iš kur jūsų optimistiškas požiūris į gyvenimą?
– Neabejoju, jog kai kurias savybes perėmiau iš močiutės. Ji buvo labai veikli, organizuota ir geros širdies moteriškė, kaip liaudyje sakoma, „ir prie tanciaus, ir prie rožančiaus“.
Toks požiūris taip pat „atėjo“ kitų žmonių dėka. Gerai mokiausi, buvau aktyvi, tad dar mokykloje man nuolat patikėdavo organizuoti įvairius renginius. Išmokau užkrėsti žmones savo idėjomis (šypsosi). Bestudijuodama tapau skaute. Esu dėkinga vadovei, kuri įdiegė tikrąsias vertybes, pilietiškumo jausmą. Jau 15 metų dalyvauju šioje veikloje ir vadovaujuosi šūkiu „Dievui, Tėvynei, Artimui“. Stengiuosi kasdien daryti gerus darbus.
– Koks jūsų geros nuotaikos receptas, kurį rekomenduotumėte ir kitiems?
– Reikia nusišypsoti. Šypsena yra kaip virusas, ji plinta šviesos greičiu. Humoras taip pat padeda. Jei neši gerą optimizmo „užkratą“, jis tau sugrįš.
Rita gauna dovanų „Ežio“ kortelę su 50 Lt vertės papildymu. Su ja galės skambinti į visus Lietuvos tinklus ir
bendrauti
nevaržomai.
Kitame šeštadienio laikraščio numeryje kalbinsime trečiąjį konkurso nugalėtoją.
Aura MYKOLAITYTĖ
Jie myli savo miestą ir mėgsta bendrauti. Skaitytojai siūlė, o mūsų komisija atrinko 9 labiausiai mylinčiuosius gyvenimą Vilkaviškyje. Visą pavasarį kas savaitę meile, geros nuotaikos receptais jie dalysis su visais!
Antroji „Ežio“ konkurso „Įsimylėję gyvenimą Vilkaviškyje“ nugalėtoja – Rita MARCELIONYTĖ, buvusi pradinių klasių mokytoja, o dabar – Vilkaviškio kultūros centro darbuotoja. |
Turi mobilųjį telefoną „Nokia“. Kartais, kai tenka organizuoti renginį, juo prakalba 6 valandas per dieną. SMS žinutėmis daugiausia susirašinėja su jaunimu.
Ritą išrinkome laimėtoja sužinoję, kad ji negali ramiai pereiti per Vilkaviškį – ją žmonės kalbina vos ne kas antras žingsnis. Rita – jaunimo „siela“, nepailsdama stengiasi, kad gyvenimas vilkaviškiečiams būtų gražesnis, kupinas įdomių užsiėmimų. Ji organizuoja aplinkos tvarkymo akcijas, muzikantus suburia Gatvės muzikos dienai, miesto šventėse įgyvendina įvairias iniciatyvas. Rita daug prisidėjo, kad mieste atsirastų išskirtinės vilko ir kiškio skulptūros iš varžtų, kad būtų sukurtas unikalus stalo žaidimas „Vilkaviškis“.
– Rita, kokie dalykai jus džiugina kasdien?
– Žmonės, kurie mane supa, – artimieji ir bendraminčiai. Su jais, atrodo, neįgyvendinamas kūrybines idėjas paverčiame realybe, tereikia labai tikėti.
Džiaugiuosi visais, kurie prisidėjo kuriant stalo žaidimą „Vilkaviškis“. Jis smagus, skatina pažinti savo miestą. Net užsienyje gyvenantys vilkaviškiečiai domisi šiuo žaidimu, su savimi nori turėti dalelę gimtojo miesto. Esame nustebinti, kad jis sulaukė tokio atgarsio. Su nekantrumu laukiame antro leidimo, kuris pasirodys vasaros pradžioje.
– Kuo Vilkaviškis išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų?
– Man jis mielas, sunku ir pasakyti, kodėl. Esu gimusi Alytuje, vėliau tėvai persikėlė į Vilkaviškį. Studijavau Marijampolėje, Šiauliuose, teko gyventi Jurbarke, tačiau čia – smagiausia. Aš laiminga, siūlau visiems čia persikelti (šypsosi).
Galime didžiuotis iš šio krašto kilusiais žmonėmis: dr. J. Basanavičiumi, dr. V. Kudirka, S. Nėrimi, K. Bradūnu, K. Kubilinsku. Čia kūrybinis polėkis tiesiog tvyro ore.
– Ar yra ką veikti Vilkaviškyje laisvalaikiu?
– Man atrodo, pas mus beprotiškai daug veiklos (šypsosi). Vienus pavilioja muzika, kiti pasiduoda teatro mūzai, treti dainuoja, šoka breiką ar liaudiškus šokius, rengia riedlenčių šou, fotografuoja, buriuoja ar net žvalgosi į žvaigždes. Senų automobilių fanai keliauja ne tik aplink Lietuvą, bet pasiekia ir Sankt Peterburgą, rengia tarptautinius ralius. Yra netradicinių rankdarbių klubas, dar kiti savo ir aplinkinių džiaugsmui augina egzotiškus balandžius. Parapijoje aktyvi savanoriška veikla. Yra iš ko pasirinkti tiek senam, tiek jaunam.
– Ar Vilkaviškis – bendraujantis miestas?
– Taip, aš tai tikrai tą jaučiu (juokiasi). Draugė sako, kad mane jaunimas persekioja net tarp parduotuvių lentynų (juokiasi). Jau dabar visi pradėjo laukti Gatvės muzikos dienos, todėl smalsaujasi įvairių smulkmenų.
– Ar tiesa, kad dėl bendravimo po darbo ir jūsų kelionė į namus užtrunka ilgiau?
– Nevairuoju automobilio, visur apibėgu pėsčiomis, todėl pakeliui tenka sutikti daug pažįstamų, sustoju, pasišnekučiuojame. Vilkaviškiečiai – draugiški, paslaugūs. Taip pat labai racionalūs, taupūs ir turtingi žmonės. Pas mus nėra pavydžių žmonių, arba aš laiminga, kad tokių nesutikau (šypsosi).
– „Ežys“ kviečia mylėti visus. Ar pritariate, kad visi verti meilės?
– Žinoma, pritariu. Visi jos verti.
– Kas jums yra meilė?
– Aš į meilę turiu krikščionišką požiūrį. Tai – besąlygiška pagarba kitam žmogui, kas benutiktų. Net tas vargšas, kuris šiukšlių konteineryje ieško duonos plutelės, yra vertas pagarbos.
– Iš kur jūsų optimistiškas požiūris į gyvenimą?
– Neabejoju, jog kai kurias savybes perėmiau iš močiutės. Ji buvo labai veikli, organizuota ir geros širdies moteriškė, kaip liaudyje sakoma, „ir prie tanciaus, ir prie rožančiaus“.
Toks požiūris taip pat „atėjo“ kitų žmonių dėka. Gerai mokiausi, buvau aktyvi, tad dar mokykloje man nuolat patikėdavo organizuoti įvairius renginius. Išmokau užkrėsti žmones savo idėjomis (šypsosi). Bestudijuodama tapau skaute. Esu dėkinga vadovei, kuri įdiegė tikrąsias vertybes, pilietiškumo jausmą. Jau 15 metų dalyvauju šioje veikloje ir vadovaujuosi šūkiu „Dievui, Tėvynei, Artimui“. Stengiuosi kasdien daryti gerus darbus.
– Koks jūsų geros nuotaikos receptas, kurį rekomenduotumėte ir kitiems?
– Reikia nusišypsoti. Šypsena yra kaip virusas, ji plinta šviesos greičiu. Humoras taip pat padeda. Jei neši gerą optimizmo „užkratą“, jis tau sugrįš.
Rita gauna dovanų „Ežio“ kortelę su 50 Lt vertės papildymu. Su ja galės skambinti į visus Lietuvos tinklus ir bendrauti nevaržomai.
Kitame šeštadienio laikraščio numeryje kalbinsime trečiąjį konkurso nugalėtoją.
Aura MYKOLAITYTĖ
Jie myli savo miestą ir mėgsta bendrauti. Skaitytojai siūlė, o mūsų komisija atrinko 9 labiausiai mylinčiuosius gyvenimą Vilkaviškyje. Visą pavasarį kas savaitę meile, geros nuotaikos receptais jie dalysis su visais!
Publikuota: 2013-04-12 07:46:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|