|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2013-03-27 07:23
Migracijos poskyrio vyresnioji specialistė Rima Kriščiūnienė rodė, kaip biometrinių duomenų registravimo aparatas, pagavęs akių kontaktą, pats užfiksuoja atvaizdą.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Į redakciją paskambinusi jauna moteris piktinosi, kad mūsų rajono Policijos komisariato Migracijos poskyrio pareigūnės reikalauja fotografuotis tik biometrinių duomenų registratoriumi, nors įstatymas leidžia būsimo paso nuotrauką pristatyti pačiam. – Neseniai su dukrele grįžau iš Anglijos, – pasakojo į redakciją paskambinusi vilkaviškietė. – Mums abiems reikėjo pasidaryti naujus asmens dokumentus. Kai nuvykome į Migracijos poskyrį, pareigūnės pirmiausia pasodino fotografuoti dukrelę. Tačiau mažylė nesugebėjo ramiai sėdėti ir jos nufotografuoti automatiniu biometrinių duomenų registratoriumi nepavyko. Moteris pasakojo, jog tuomet pareigūnės patarė nueiti į fotoateljė ir ten nusifotografuoti, o tuomet pristatyti nuotraukas į Migracijos poskyrį. Ta pačia proga pasinaudojo ir mergaitės mama – fotografai padarė ir jos dokumentines nuotraukas. – Kai nunešiau nuotraukas į Migracijos poskyrį, pareigūnės priėmė tik dukters fotografiją. O man liepė sėsti į jų kabiną ir fotografuotis biometrinių duomenų nuskaitymo aparatu. Grįžusi namo puoliau skaityti įstatymus ir sužinojau, kad turiu teisę pristatyti savo nuotrauką. Nesuprantu, ar Vilkaviškyje veikia kitokie įstatymai nei visoje Lietuvoje? – stebėjosi jauna vilkaviškietė. Redakcija sulaukė ir daugiau žmonių skundų dėl jiems nepatinkančių paso bei asmens tapatybės kortelės nuotraukų. – Neseniai baigėsi mano paso galiojimas, tad keičiau šį dokumentą, – pasakojo 65-erių vyras. – Kai nusifotografavau biometrinių duomenų nuskaitymo aparatu, mano atvaizdas kompiuterio ekrane atrodė dar nieko. Bet kai padarė pasą, savęs nuotraukoje neatpažinau. Atrodžiau kaip nukriošęs, grabe paguldytas seneliukas. Žmogus teiravosi, ar negalėtų pats nuvykti į fotoateljė ir ten pasidaryti jam patinkančią nuotrauką, kad kiekvieną kartą, tiesiant asmens tapatybės dokumentą, netektų raudonuoti ir klausyti nemalonių komentarų. Vilkaviškio rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Migracijos poskyrio vyresnioji specialistė Rima Kriščiūnienė sakė negalinti komentuoti atvejo, kodėl iš moters nebuvo priimta jos atsinešta nuotrauka, tačiau patvirtino, kad įstatymas tai daryti leidžia. Tačiau tai dar nereiškia, kad žmogus pasui gali atnešti bet kokią jam patinkančią nuotrauką. – Įstatymu yra nustatyti reikalavimai, kuriuos asmens dokumentams skirtos nuotraukos turi atitikti, – aiškino R. Kriščiūnienė. – Pirmiausia nuotraukos turi atitikti asmens amžių – jos turi būti darytos ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius. Nuotraukose žmogaus veidas turi būti nepagražintas specialiomis programomis. Jei fotografuojamasi su akiniais, šie negali būti tamsintais ar spalvotais stiklais, o rėmeliai neturi užstoti akių. Dokumentinėje nuotraukoje žmogus turi būti fotografuojamas iš priekio, žiūrintis tiesiai į fotoobjektyvą, galva negali būti pakreipta. Nuotraukoje turi aiškiai matytis visas veidas, abi akys, pečių viršus. Netinkamomis laikomos nuotraukos, kuriose asmuo nufotografuotas su dirbtine veido išraiška, darantis grimasas, besijuokiantis, išsižiojęs ar susiraukęs. Asmens tapatybės dokumentams skirtos nuotraukos turi būti nustatyto dydžio – 40x60 mm. Viename lape turi būti ne mažiau kaip 3 tapačios nuotraukos. Nufotografuota turi būti taip, kad iškirpus nuotrauką būtų išlaikyti nustatyti atstumai ir proporcijos. Žmogaus veido atvaizdas nuo smakro iki viršugalvio turi užimti 70–80 proc. nuotraukos aukščio. Anot R. Kriščiūnienės, yra ir daugiau reikalavimų, kuriuos nuotraukos turi atitikti, bet paprastai fotoateljė specialistai juos žino ir problemų nekyla. Konfliktų kyla tuomet, kai žmonės atneša senas, prieš kelis dešimtmečius darytas nuotraukas arba net savo atvaizdus iškerpa iš bendrų fotografijų. – Viena paso atėjusi pasidaryti moteris atnešė savo nuotrauką berželių fone, – sakė biometrinius duomenis registruojanti ir juos kompiuteriu apdorojanti Migracijos poskyrio specialistė Valė Vaitkienė. – Teko ilgai aiškinti, kodėl tokios nuotraukos mes negalime priimti. Kita moteris atnešė mažytę „galvutę“ iškirpusi iš kažkada seniai darytos bendros fotografijos. Ji buvo įsitikinusi, kad šiuolaikinėmis technologijomis galime vaizdą išdidinti, pakoreguoti ir padaryti tokį, kokio reikia. Deja, taip nėra – numatyti griežti reikalavimai. Migracijos poskyrio specialistės aiškino, kad dokumentinė nuotrauka skirta asmens identifikavimui. Tai nėra meninė fotografija, skirta albumui, todėl žmonėms nereikėtų krimstis, jei ji neatspindi tos dienos nuotaikos ar charakterio bruožų. – Biometrinių duomenų nuskaitymo įranga veikia automatiškai – pagavusi akių kontaktą iškart fiksuoja vaizdą, – aiškino V. Vaitkienė. – Tačiau nuotrauką visuomet parodome žmogui ir paklausiame, ar jam patinka. Kopijas darome tol, kol klientas lieka patenkintas. Vienam iš pirmo karto pavyksta sau „patikti“, o kitam prireikia ir dešimties ar daugiau kopijų. Migracijos poskyrio darbuotojos sakė, kad daugelis žmonių patenkinti, jog nereikia niekur vaikščioti, nuotraukos daromos vietoje ir nekainuoja. Tik prieš kelias savaites įdiegta programa, kuria atvaizdus galima kiek pakoreguoti – pašviesinti, patamsinti. Tačiau tuos, kurie paso nuotraukoje nori atrodyti jauni ir gražūs, specialistės įspėja, jog senatvės raukšlių ši programa tikrai neišlygina. Publikuota: 2013-03-27 07:23:46 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|