Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-02-04 09:49

---

Kybartiečiai Guseve, prie paminklo Kristijonui Donelaičiui.

Vitalijos ŠČITNIK nuotr.

Pastaruoju metu tapo gana madinga kalbėti apie patriotizmą, tuščiai švaistytis žodžiais „tėvynė“, „humanizmas“, „mentalitetas“ ir kt. Iš tikrųjų žodis be veiklos – juk visiškas niekas, tačiau kokių gi veiksmų imtis, kad žodis atgytų, suvešėtų, sulapotų?..

Šiemet mums, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos bendruomenei, tolimesnę veiklą subrandintam žodžiui pakuždėjo širdis. Jau tradicine tapusi penkerius metus vykstanti Kalėdinė akcija, inicijuota gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Jolantos Janulaitytės, buvo pratęsta iki sausio pabaigos. Surinktas lėšas, kaip paprastai, paskirstomas socialiai remtinų šeimų vaikams, buvo nutarta skirti ne mažiau kilniam tikslui – Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje išlaikymui. Šioje akcijoje aktyviai dalyvavo visa gimnazijos bendruomenė, parėmė mokinių tėvų komitetas, vadovaujamas Valerijaus Gliaubico, prisidėjo Kybartų pagrindinė mokykla.

Tarpininkaujant Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės vadovui Sigitui Šamborskiui, ėmėmės vykdyti šią kilnią misiją: dvylika gimnazijos mokinių bei mokytojų pajudėjome pasienio link. Mūsų laukė Nesterovo rajono lietuvių draugijos pirmininkas Jonas Daukšys (beje, buvęs mūsų mokyklos ugdytinis). Jis buvo pasirengęs mus visą dieną tėviškai globoti, lankant svarbias kultūrines vietas.

Mikroautobusui sustojus Tolminkiemio bažnytėlės papėdėje, smarkiai pūtė žiemys, bet vidinė šiluma buvo stipresnė. Nuo jos sušilo bažnyčios vidus, kur nuskambėjo mokinių skaitomos „Metų“ eilutės, kun. Ričardo Mikutavičiaus posmai, kur oficialiai buvo įteikta muziejaus paramai skirta mokyklos auka, padėtos gėlės požemio kriptoje ant Kristijono Donelaičio palaikus dengiančio paminklinio akmens...

Mokiniai, o ir keletas jaunų pedagogių, šioje vietoje lankėsi pirmą kartą, todėl nepaisydami šaltuko, apžiūrinėjo stendus, panoro užlipti į bažnyčios varpinę, aplankyti „našlių“ namą.

Vyresniesiems rūpėjo pabendrauti su muziejaus direktore Liudmila Silova. Kaip pirmiems šių metų lankytojams ji padovanojo gaireles, apgailestaudama, kad tik nebūtume mes šiemet vieninteliai, apsilankę muziejuje. Ir kai moteris atvirai prisipažino, kad per 27 jos darbo muziejuje metus tai yra pirmoji konkreti parama iš Lietuvos, mes trumpam netekome žado, nes... pasidarė gėda. Ne, ne tik už save, už daug galingesnius – užimančius svarbius postus valdininkus, kuriems šis merdintis muziejus nedaug terūpi. Gal kad kaip koks našlaitis stovi svetimoje žemėje? Nudžiugusi muziejaus direktorė prasitarė, kad už mūsų paaukotus 800 litų pirmiausia pirks dažų muziejaus vidaus darbams.

Išvykome sumišę, bet tos dienos panašūs siurprizai dar nesibaigė. Pasirodo ir Guseve (Gumbinė) prieš dvejus metus statytą paminklą, prie kurio taip pat padėjome gėlių, finansavo Vokietijos verslininkas (80 proc.), nes geneologiškai mūsų būrų dainius – tolimas jo giminaitis. Pernai Karaliaučiaus lietuvių draugijos iniciatyva išleista poemos „Metai“ knyga lietuvių ir rusų kalbomis, kurios vieną egzempliorių Jonas Daukšys pažadėjo padovanoti ir mūsų gimnazijai.

Na, o mūsų kelionė tęsėsi. Trumpai užsukę į Gusevo 5-ąją vidurinę mokyklą, su kuria jau keleri metai bendraujame, pasigėrėjome taip pat buvusios ugdytinės Irenos Barilaitės-Tiriuba įsteigtu lietuvišku kampeliu, pasidžiaugėme jos entuziazmu, nes jau šešeri metai ši mokytoja vadovauja lietuvių vaikų etnografiniam ansambliui „Nadruvėlė“ ir keliauja po Lietuvą, Lenkiją.

Pakeliui namo, Nesterove, mūsų laukė siurprizas – šio rajono lietuvių draugijos aktyvistė Birutė Bagatyriova su vyru Juozu savo namuose surengė tikrą puotą, kur be kitų skanėstų buvome pavaišinti naminiais kotletais, cepelinais, gėrėme natūralią žolelių arbatą...

Nepaprastai sužavėti Karaliaučiaus krašto lietuvių darbštumu bei vaišingumu važiavome Eitkūnų link. Važiavome ir tylėjome. Ne, mintys krebždėte krebždėjo, bet ne tik šviesios.

Mes, maži Lietuvos, Karaliaučiaus krašto žmonės, pasirodo, per menki patarėjai, kad priverstume valdininkus labiau atsigręžti lietuviškojo paveldo link. Juk jau tuoj bus per vėlu... O kas tada? O tada, anot R.Mikutavičiaus, Lietuva visiškai išsivaikščios...



Nijolė ČERNAUSKIENĖ,

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---