Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2013-01-04 07:31

---

Popiežius Benediktas XVI: taikos darbai prisideda prie bendrojo gėrio

Šiemet, švęsdami Tikėjimo metus, esame kviečiami daugiau įsigilinti į popiežiaus kalbas. Tad šiandieniniam skyreliui parengiau popiežiaus Benedikto XVI žinią, paskleistą pasauliui kasmet sausio 1-ąją minimos Taikos dienos proga.

Įvairių sričių žmonės šioje Žinioje ras minčių, paskatinsiančių susimąstyti.


Palaiminti taikdariai

Kiekvieni nauji metai žadina geresnio pasaulio lūkestį. Turėdamas tai prieš akis, prašau Dievą, žmonijos Tėvą, suteikti santarvės ir taikos, kad visiems išsipildytų laimingo gyvenimo siekiai.

Praslinkus penkiasdešimčiai metų nuo Vatikano II Susirinkimo, padėjusio sustiprinti Bažnyčios misiją pasaulyje, malonu konstatuoti, kad krikščionys kaip Dievo tauta, gyvenanti bendrystėje su Dievu ir keliaujanti tarp žmonių, darbuojasi istorijoje dalydamiesi džiaugsmu ir viltimi, liūdesiu ir sielvartu, visiems skelbdami Kristaus išganymą ir skatindami taiką.

Mūsų laikai, paženklinti globalizacijos teigiamų bei neigiamų aspektų ir tebevykstančių kruvinų konfliktų bei gresiančių karų, reikalauja naujų sutartinių pastangų siekiant bendrojo gėrio, visų žmonių bei viso žmogaus vystymosi.

Gausybė taikos darbų, kurių pilnas pasaulis, liudija apie žmonijos įgimtą taikos pašaukimą. Trokšti taikos yra kiekvieno žmogaus esminis siekis, tam tikra prasme sutampantis su visaverčio, laimingo ir nusisekusio žmogiškojo gyvenimo troškimu. Visa tai paskatino mane įkvėpimo šiai Žiniai semtis iš Jėzaus Kristaus žodžių: „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mt 5, 9).


Evangelijos palaiminimai

Jėzaus paskelbti palaiminimai (plg. Mt 5, 3–12; Lk 6, 20–23) – tai pažadai. Biblinėje tradicijoje palaiminimai yra literatūrinis žanras, visada apimantis Gerąją Naujieną, t. y. Evangeliją, kurią vainikuoja pažadas. Tad palaiminimai yra ne tik moraliniai pasiūlymai, už kurių laikymąsi tam tikru laiku – paprastai kitame gyvenime – laukia atlygis ar būsimos laimės būvis. Palaiminimo esmė veikiau yra išpildymas pažado, skirto visiems tiems, kurie vadovaujasi tiesos, teisingumo ir meilės reikalavimais. Jėzaus palaiminimas reiškia, kad taika yra Mesijo dovana ir sykiu žmogaus pastangų rezultatas. Taikos etika yra bendrystės ir dalijimosi etika.

Taika susijusi su visu žmogaus asmeniu ir įtraukia visą žmogų. Tai – taika su Dievu gyvenant pagal jo valią. Tai – vidinė taika su savimi, išorinė taika su artimu ir visa kūrinija. Bet pirmiausia, kaip palaimintasis Jonas XXIII rašė savo enciklikoje „Pacem in terris“, kurios penkiasdešimtmetį minėsime po kelių mėnesių, tai – sugyvenimo statydinimas ant tiesos, laisvės, meilės ir teisingumo pamato.

Taikos įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo pripažinimo, kad Dieve visi esame viena žmonių šeima. Taika yra tvarka, įgyvendinta laisvėje tokiu būdu, kuris atitinka žmogaus, dėl savo racionalios prigimties prisiimančio atsakomybę už savo darbus, kilnumą.

Kiekvienas žmogus ir kiekviena bendruomenė – religinė, pilietinė, ugdomoji ir kultūrinė – pašaukti darbuotis dėl taikos.

Taikdariai – tie, kurie myli, gina ir skatina visą gyvybę. Kurti taikos gėrį privaloma ir pagal naują plėtros bei ekonomikos modelį.


Mokyti taikos kultūros

Pabrėžtinai dar kartą norėčiau pakartoti, kad gausūs taikdariai pašaukti karštai siekti šeimos bendrojo gėrio bei socialinio teisingumo ir įsipareigoti veiksmingam socialiniam auklėjimui.

Niekam nevalia ignoruoti ar nevertinti lemiamo šeimos vaidmens. Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė demografiniu, etiniu, pedagoginiu, ekonominiu ir politiniu aspektais. Ji iš prigimties pašaukta skatinti gyvybę: lydi žmones jų augimo laikotarpiu ir vienas kitą stiprina abipusiu rūpinimusi. Pirmiausia krikščioniškoje šeimoje glūdi pirminis žmonių ugdymo pagal dieviškosios meilės matą planas.


Taikdario pedagogika

Galiausiai išryškėja poreikis pasiūlyti ir skatinti taikos pedagogiką, kuri reikalauja turtingo vidinio gyvenimo, aiškių ir tvirtų moralinių atsparos taškų, tinkamų nuostatų ir gyvensenų. Taikos darbai iš tiesų prisideda prie bendrojo gėrio įgyvendinimo, žadina dėmesį taikai, moko jos siekti. Taikios mintys, taikūs žodžiai bei veiksmai kuria taikos mąstyseną ir kultūrą, pagarbos, sąžiningumo ir nuoširdumo aplinką. Tad būtina žmones mokyti vienam kitą mylėti, persiimti taikos dvasios, gyventi ne tik vien pakenčiant kitą, bet ir jaučiant kitam geranoriškumą. Labiausiai ragintina „tarti NE kerštui, pripažinti savo klaidas, priimti atsiprašymus jų neieškant ir pagaliau atleisti“, kad klaidos ir įžeidimai tikrai būtų pripažinti ir atsivertų kelias į bendrą susitaikymą. Tam būtina skleisti atleidimo pedagogiką.

Visas šias nuostatas savo gyvenime įkūnija Jėzus, dovanodamas save iki gyvybės netekties (plg. Mt 10, 39; Lk 17, 33; Jn 12, 25). Čia norėčiau priminti maldą, kuria prašome Dievo padaryti mus jo taikos įrankiais, kad jo meilę neštume ten, kur neapykanta, jo atleidimą – ten, kur įžeidimas, tikrąjį tikėjimą – ten, kur abejonė.

To melsdamas visiems linkiu būti tikrais taikdariais ir taikos statytojais, kad žmogaus miestas augtų su broliška santarve gerovėje ir taikoje.



Spaudai parengė

Kun. Rytis BALTRUŠAITIS

Keturvalakių parapijos klebonas

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---