|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2012-12-28 10:38
|
|
|
Internetinę grūdų biržą rajono ūkininkams pristatė UAB „Agrobirža“ direktorius Ruslanas Kraučenka (nuotr. kairėje).
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Vilkaviškio rajono ūkininkams buvo pristatytas dar tik prieš porą mėnesių pradėjęs veikti interneto tinklalapis „Agrobirža“. Jį administruojančios įmonės direktorius Ruslanas Kraučenka sakė, kad šis jų sukurtas „instrumentas“ jau yra populiarus tarp ūkininkų, ir kvietė prisijungti Suvalkijos žemdirbius.
Pasak R. Kraučenkos, didelę derliaus dalį Lietuvos ūkininkai eksportuoja, mat jo užauginama daugiau, negu reikia vietinei rinkai. Nors grūdų supirkėjų netrūksta, tačiau pavieniams smulkesniems augintojams surasti geriausią produkcijos pardavimo už aukščiausią kainą variantą nėra lengva.
Internetinė agrobirža skirta atvirai grūdų prekybai. Joje gali dalyvauti visi, norintys parduoti arba pirkti grūdų: tiek augintojai, tiek supirkėjai. Kai grūdų pasiūla eksportui didelė, supirkėjai visuomet turi galimybę „paspausti“ ūkininkus ir išsiderėti mažesnę kainą. Nesusivienijusiems ūkininkams užtrunka per daug laiko surasti geriausią kainą rinkoje. Dėl to dažnas renkasi vežti savo grūdus ten, kur yra įpratęs, o ne ten, kur ekonomiškai naudingiau. Surasti geriausią pardavimo variantą žemdirbiai nesugeba dėl informacijos stokos. Tokioje rinkoje atsiranda daug perpardavinėtojų, kurių kiekvienas nori užsidirbti.
Pasak R. Kraučenkos, smulkieji augintojai neturi tinkamos vietos savo produkcijos kainoms paskelbti. Taigi, elektroninė platforma tam yra pati geriausia vieta. Grūdų birža leis augintojams ir supirkėjams taupyti, eliminuojant perpardavinėtojus. Šiuo metu lietuviškoje agrobiržoje prekiaujama kviečiais (ekstra, 1, 2, 3 ir 4 klasės), miežiais (salykliniais ir pašariniais), rugiais (1 ir 2 klasės), rapsais bei kvietrugiais.
Kaip teigia tinklalapio kūrėjai, www.agrobirza.lt suteikia galimybių siūlyti savo kainą tiek pirkėjams, tiek pardavėjams – ir būtent tokią, kokios jie pageidauja. Tinklalapyje matomos tik siūlomos grūdų kainos, kiekiai ir pristatymo vietos, neatskleidžiant pirkėjo ar pardavėjo tapatybės. Jei pirkėjo ir pardavėjo kainų pasiūlymai sutampa, agrobirža siunčia automatiškai sugeneruotą pirkimo–pardavimo sutartį abiem sutarties šalims. Dokumentą belieka pasirašyti ir sutartį įvykdyti.
Naudotis agrobirža labai paprasta, reikia tik prisijungti ir pasirašyti elektroninę naudojimosi sutartį. Po to galima įkelti pardavimo arba pirkimo skelbimus, nurodant pageidaujamas kainas. Tiek pardavėjai, tiek pirkėjai, prisijungę prie sistemos, mato visus kainų pasiūlymus. Komisinis mokestis agrobiržai sumokamas tik po kontrakto įvykdymo termino. Jis priklauso nuo parduodamų grūdų kiekio. Įvykus sandoriui, grūdai priimami viename iš 30-ies elevatorių, su kuriais bendradarbiauja agrobirža.
Pakalbinti rajono ūkininkai sakė būtinai pasidomėsiantys šia naujove. Juo labiau kad skelbimą visada galima nemokamai keisti, papildyti ir išimti. Žemdirbiams agrobirža bus naudinga ir kaip informacijos šaltinis, padėsiantis geriau orientuotis, kada naudingiau grūdus parduoti, o kada dar pasilaikyti. Elektroninė sistema leis greičiau derinti ir fiksuoti grūdų kainas, atsižvelgiant į pardavėjo ir pirkėjo pasiūlymus.
Rinkos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje yra apie 5 tūkst. augintojų, turinčių daugiau nei 50 ha žemės ir auginančių grūdines bei aliejines kultūras. Vilkaviškyje jų esama per 300. Aktyvių grūdų supirkėjų šalyje suskaičiuojama net kelios dešimtys. Augintojai dažniausiai naudojasi prancūzų birža MATIF, tačiau tik kaip informacijos šaltiniu tarptautinei grūdų kainai sužinoti.
Mūsų šalyje per metus užauginama iki 2 mln. t kviečių, apie 0,5 mln. t miežių, apie 0,5 mln. t rapsų, dar beveik 0,5 mln. t kitų grūdinių kultūrų (kvietrugių, rugių, avižų ir kt.). Pajamos už šią produkciją siekia 2,5 mlrd. Lt. Vietos rinkoje sunaudojama gana nedidelė šio derliaus dalis. Eksportuojamų grūdų kaina dažniausiai būna mažesnė negu perdirbamų vietos rinkoje. Prekiautojai grūdais augintojams siūlo mažesnes kainas, negu jos būna biržose. Kaip rodo ne vienų metų duomenys, pavyzdžiui, lietuviškų kviečių kainos dažniausiai būna 10–15 eurų už toną mažesnės negu MATIF biržoje.
Vilkaviškio rajono ūkininkams buvo pristatytas dar tik prieš porą mėnesių pradėjęs veikti interneto tinklalapis „Agrobirža“. Jį administruojančios įmonės direktorius Ruslanas Kraučenka sakė, kad šis jų sukurtas „instrumentas“ jau yra populiarus tarp ūkininkų, ir kvietė prisijungti Suvalkijos žemdirbius. |
Pasak R. Kraučenkos, didelę derliaus dalį Lietuvos ūkininkai eksportuoja, mat jo užauginama daugiau, negu reikia vietinei rinkai. Nors grūdų supirkėjų netrūksta, tačiau pavieniams smulkesniems augintojams surasti geriausią produkcijos pardavimo už aukščiausią kainą variantą nėra lengva.
Internetinė agrobirža skirta atvirai grūdų prekybai. Joje gali dalyvauti visi, norintys parduoti arba pirkti grūdų: tiek augintojai, tiek supirkėjai. Kai grūdų pasiūla eksportui didelė, supirkėjai visuomet turi galimybę „paspausti“ ūkininkus ir išsiderėti mažesnę kainą. Nesusivienijusiems ūkininkams užtrunka per daug laiko surasti geriausią kainą rinkoje. Dėl to dažnas renkasi vežti savo grūdus ten, kur yra įpratęs, o ne ten, kur ekonomiškai naudingiau. Surasti geriausią pardavimo variantą žemdirbiai nesugeba dėl informacijos stokos. Tokioje rinkoje atsiranda daug perpardavinėtojų, kurių kiekvienas nori užsidirbti.
Pasak R. Kraučenkos, smulkieji augintojai neturi tinkamos vietos savo produkcijos kainoms paskelbti. Taigi, elektroninė platforma tam yra pati geriausia vieta. Grūdų birža leis augintojams ir supirkėjams taupyti, eliminuojant perpardavinėtojus. Šiuo metu lietuviškoje agrobiržoje prekiaujama kviečiais (ekstra, 1, 2, 3 ir 4 klasės), miežiais (salykliniais ir pašariniais), rugiais (1 ir 2 klasės), rapsais bei kvietrugiais.
Kaip teigia tinklalapio kūrėjai, www.agrobirza.lt suteikia galimybių siūlyti savo kainą tiek pirkėjams, tiek pardavėjams – ir būtent tokią, kokios jie pageidauja. Tinklalapyje matomos tik siūlomos grūdų kainos, kiekiai ir pristatymo vietos, neatskleidžiant pirkėjo ar pardavėjo tapatybės. Jei pirkėjo ir pardavėjo kainų pasiūlymai sutampa, agrobirža siunčia automatiškai sugeneruotą pirkimo–pardavimo sutartį abiem sutarties šalims. Dokumentą belieka pasirašyti ir sutartį įvykdyti.
Naudotis agrobirža labai paprasta, reikia tik prisijungti ir pasirašyti elektroninę naudojimosi sutartį. Po to galima įkelti pardavimo arba pirkimo skelbimus, nurodant pageidaujamas kainas. Tiek pardavėjai, tiek pirkėjai, prisijungę prie sistemos, mato visus kainų pasiūlymus. Komisinis mokestis agrobiržai sumokamas tik po kontrakto įvykdymo termino. Jis priklauso nuo parduodamų grūdų kiekio. Įvykus sandoriui, grūdai priimami viename iš 30-ies elevatorių, su kuriais bendradarbiauja agrobirža.
Pakalbinti rajono ūkininkai sakė būtinai pasidomėsiantys šia naujove. Juo labiau kad skelbimą visada galima nemokamai keisti, papildyti ir išimti. Žemdirbiams agrobirža bus naudinga ir kaip informacijos šaltinis, padėsiantis geriau orientuotis, kada naudingiau grūdus parduoti, o kada dar pasilaikyti. Elektroninė sistema leis greičiau derinti ir fiksuoti grūdų kainas, atsižvelgiant į pardavėjo ir pirkėjo pasiūlymus.
Rinkos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje yra apie 5 tūkst. augintojų, turinčių daugiau nei 50 ha žemės ir auginančių grūdines bei aliejines kultūras. Vilkaviškyje jų esama per 300. Aktyvių grūdų supirkėjų šalyje suskaičiuojama net kelios dešimtys. Augintojai dažniausiai naudojasi prancūzų birža MATIF, tačiau tik kaip informacijos šaltiniu tarptautinei grūdų kainai sužinoti.
Mūsų šalyje per metus užauginama iki 2 mln. t kviečių, apie 0,5 mln. t miežių, apie 0,5 mln. t rapsų, dar beveik 0,5 mln. t kitų grūdinių kultūrų (kvietrugių, rugių, avižų ir kt.). Pajamos už šią produkciją siekia 2,5 mlrd. Lt. Vietos rinkoje sunaudojama gana nedidelė šio derliaus dalis. Eksportuojamų grūdų kaina dažniausiai būna mažesnė negu perdirbamų vietos rinkoje. Prekiautojai grūdais augintojams siūlo mažesnes kainas, negu jos būna biržose. Kaip rodo ne vienų metų duomenys, pavyzdžiui, lietuviškų kviečių kainos dažniausiai būna 10–15 eurų už toną mažesnės negu MATIF biržoje.
Publikuota: 2012-12-28 10:38:35
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|